MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Normali makšties mikroflora – apsauga nuo ligų

Normali makšties mikroflora turi didelės įtakos moters lytinės sistemos būklei. 90–95 % mikrofloros sudaro laktobakterijos, maža jos dalis – makštyje natūraliai gyvenančios santykinai patogeninės bakterijos ir grybeliai. Ši normali makšties mikroflora sukuria tokią ekosistemą, kai egzistuoja mikroorganizmų pusiausvyra, neleidžianti atsirasti infekcijai. Bet jeigu ši pusiausvyra sutrinka, t. y pagausėja sąlyginai patogeninių mikroorganizmų, išsivysto vadinamoji makšties disbiozė.

Laktobakterijos išskiria pieno rūgštį, todėl makšties terpė yra rūgštinė ir nepalanki daugintis sąlyginai patogeniniams mikroorganizmams. Pakankamas laktobakterijų kiekis užtikrina optimalų makšties pH lygį, kuris yra nuo 3,8 iki 4,5. Sumažėjus laktobakterijų kiekiui, pH pasidaro šarminis (didesnis kaip 4,5), o tokioje aplinkoje gali sparčiai daugintis ligas sukeliantys mikroorganizmai. Pavyzdžiui, jeigu makšties mikrofloroje pradeda dominuoti bakterijos Gardnerella vaginalis, vystosi bakterinė vaginozė, jei grybeliai Candida albicans – makšties kandidozė (pienligė). 

Kodėl makšties mikrobiotos sudėtis pakinta?

Makšties disbiozė gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Tai gali lemti hormoniniai pokyčiai moters organizme (nėštumas, gimdymas, menstruacijų sutrikimai), geriamieji kontraceptikai ir gimdos spiralės, lytinis partneris. Makšties mikrofloros pokyčius gali lemti bet kokios infekcinės ir uždegiminės dubens organų ligos, įskaitant plintančias lytiniu keliu; žarnyno ligos, lėtinės žarnyno problemos, žarnyno disbakteriozė, taip pat cukrinis diabetas ar kitos endokrininės ligos.

Makšties mikroflorą sutrikdo gydymasis antibiotikais, netinkama arba pernelyg intensyvi asmeninė higiena, makšties plovimas, netinkamas tamponų naudojimas, aptemptų sintetinių drabužių dėvėjimas. Mikroorganizmų pusiausvyrą veikia stresas, makšties infekcijos užpuola nusilpus imunitetui, pavyzdžiui, dėl peršalimo, sunkių ligų, nesubalansuotos mitybos. Gali turėti įtakos klimato zonos pasikeitimas (kartais makšties disbiozė paūmėja kelionių į šiltuosius kraštus metu).Ne kiekvienai moteriai šie veiksniai sukelia disbiozę. Imuninė sistema palaiko normalią makšties mikroflorą ir padeda jai atsigauti esant nedideliam sutrikimui. Tačiau jeigu organizmą vienu metu veikia keli veiksniai, didėja disbiozės tikimybė.

Nesigydant gresia nevaisingumas ir priešlaikinis gimdymas

Dažniausiai pasitaikantys makšties infekcijos simptomai: gausios makšties išskyros, kurios gali būti balkšvai gelsvos spalvos ir nemalonaus žuvies kvapo, taip pat – baltos arba panašios į varškę. Atsiranda niežulys, perštėjimas, deginimo pojūtis, skausmas lytinių santykių metu, gali nestipriai pakraujuoti arba pateplioti krauju.

Makšties disbakteriozė sudaro palankias sąlygas įvairiems patogenams vystytis urogenitalinėje sistemoje. Komplikacijos priklauso nuo to, kokie mikroorganizmai (Candida genties grybeliai, trichomonų genties pirmuonys, Gardnerella vaginalis ar kitos bakterijos) įsivyrauja makšties mikrofloroje, taip pat nuo imuninės sistemos būklės.

Makšties disbiozė kai kurioms tampa lėtine ir periodiškai kartojasi jos paūmėjimai. Šis negalavimas gali būti besimptomis arba sukelti tam tikrus požymius, tačiau neretai lemia rimtas komplikacijas. Pavyzdžiui, bakterine vaginoze serganti moteris kartais nejaučia simptomų, bet negydoma ši liga gali lemti nevaisingumą, o ja susirgusiai nėščiajai – priešlaikinį gimdymą. 

Makšties disbakteriozė gali sukelti gimdos gleivinės uždegimą, išprovokuoti endometriozę, apsunkinti pastojimą ir normalią nėštumo eigą. Taip pat disbiozės pasekmė gali būti šlaplės ir šlapimo pūslės infekcija, uretritas (šlaplės uždegimas), cistitas ir kita šlapimo sistemos infekcija. Todėl moters sveikatai yra svarbu atkurti normalią makšties mikroflorą.

Be laktobakterijų ovulių neapsieinama net gydantis vaistais

Sutrikus makšties bakterijų pusiausvyrai, patariamos mikroflorą ir pH atkuriančios makšties ovulės su laktobakterijomis arba jų lizatais. Jose esančios medžiagos tiesiogiai veikia makštyje, padeda nuslopinti uždegimą ir apsaugoti makšties gleivinę. Gydant makšties disbakteriozės sukeltas ligas svarbu vienu metu slopinti patogeninę mikroflorą ir didinti laktobakterijų skaičių, reguliuojant makštyje esančių mikroorganizmų pusiausvyrą.

Makšties infekcijos dažniausiai gydomos vietinio ar sisteminio poveikio preparatais, sergant kai kuriomis ligomis neapsieinama be antibiotikų, naikinančių ne tik ligas sukeliančius, bet ir naudingus mikroorganizmus. Todėl gydantis vaistais kaip pagalbinė priemonė skiriamos laktobakterijų ar jų lizatų ovulės – normaliai makšties mikroflorai atkurti.

Gydantis antibiotikais, laktobakterijų ar jų lizatų ovules reikėtų naudoti nuo pirmos vaistų vartojimo dienos iki kurso pabaigos, ir dar savaitę baigus juos vartoti. Laktobakterijų ir jų lizatų ovulės taip pat svarbios kartojantis makšties infekcijoms. Moterims, linkusioms į makšties infekcijas, tokios ovulės patariamos prevencijai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Vasara – makšties uždegimų metas

Negausios makšties išskyros – natūralus reiškinys, būdingas kiekvienai sveikai moteriai.

Makštį drėkinančių gleivių susikaupia ant odos bei apatinių, o jos yra puiki aplinka intymias problemas sukeliančioms bakterijoms. Vasaros karštyje makšties išskyros tampa itin pavojingos, nes jose dar sparčiau plinta infekcija. Be to, intymių vietų oda labai jautri, o jos paviršiuje yra daugybė mažų porų, per kurias išteka prakaitas. Todėl karštyje oda tose vietose gali greitai iššusti, parausti, atsiranda bėrimų, erzina nemalonūs pojūčiai lytinių organų srityje: niežulys, deginimas, perštėjimas. Visa tai palanku įvairiems ligas sukeliantiems mikroorganizmams, ypač kai intymios kūno vietos tinkamai neprižiūrimos.

Viena iš intymių problemų priežasčių yra netinkama higiena, nes tuomet, veikiama minėtų faktorių, gali lengvai pakisti makšties mikroflora, kurioje gyvena įvairios bakterijos. Didžiąją sveikos makšties mikrofloros dalį sudaro laktobakterijos, jų dėka susiformuoja rūgštinė terpė, kurioje negali daugintis ligas sukeliančios bakterijos. Dėl organizmo pokyčių nėštumo metu ir po gimdymo makšties mikroflora jau yra pakitusi, todėl šiais periodais itin greitai užpuola infekcijos.

Vasarą moterys dažniausiai kreipiasi į gydytojus dėl infekcinių makšties uždegimų, tokių kaip pienligė (bakterinė kandidozė), kurią sukelia sparčiai besidauginantis grybelis Candida albicans. Šis grybelis egzistuoja ir sveikų moterų makštyje, bet normaliomis sąlygomis nekelia jokių rūpesčių. Dėl makšties mikrofloros pokyčių, kai laktobakterijų kiekis sumažėja ir jų vietą užima ligas sukeliančios bakterijos, gali atsirasti bakterinė vaginozė. Vasarą gali paūmėti lėtinės ligos.

Moters organizmo pokyčiai nėštumo metu ir po gimdymo – dar greičiau kimbančios ligos

Sveikos moters makšties gleivinės ląstelėse gausu medžiagos – glikogeno, kurio kiekį lemia  moteriški hormonai estrogenai. Veikiant laktobakterijoms, iš šios medžiagos susidaro pieno rūgštis, neleidžianti daugintis infekcijas sukeliantiems mikroorganizmams, t. y. makšties terpė yra rūgštinė.  Nusilpus organizmui, pieno rūgšties sumažėja ir sutrinka bakterijų pusiausvyra, todėl apipuola ginekologinės ligos.

Nėščiosios organizmas silpnesnis, o gimus vaikeliui išsekintas dar ir gimdymo metu patirto streso. Nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo pakitusi hormonų koncentracija ir nusilpęs imunitetas pakeičia ir intymių vietų rūgštingumą – jų pH neutralėja ir makšties terpė tampa šarminė. Žindant kūdikį sparčiau traukiasi gimda ir dėl to padaugėja išskyrų, kurios yra puiki terpė bakterijoms ir grybeliams daugintis. Todėl šiais laikotarpiais moteris daug imlesnė sudirgimams, makšties infekcijoms, uždegimams. Vasarą dar prisideda drėgmė ir šiluma, todėl pavojus dar didesnis.

Makšties uždegimai ypač pavojingi nėščioms moterims, nes patogeninės bakterijos per gimdos kaklelį gali patekti į gimdą ir pažeisti vaisių, nėštumas gali baigtis priešlaikiniu gimdymu. Pavyzdžiui, bakterinė vaginozė, gali sukelti šlapimo takų infekciją, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, mažojo dubens uždegimą. Jeigu negydoma nėščiosioms dažnai pasitaikanti grybelinė liga pienligė (makšties kandidozė), gimdant ja gali užsikrėsti ir kūdikis.

Intymios higienos prausikliai, padedantys apsisaugoti nuo ligų

Dažnas moterų ligas pienligę ir bakterinę vaginozę gali sukelti ir prausikliuose esančios cheminės medžiagos. Intymių vietų odai netinka muilas, kuriame yra šarmų, nes jie suardo natūralią mikroflorą, sausina ir dirgina jautrią odą ir gleivinę.

Odos rūgščių ir šarmų pusiausvyra (pH 5,5) kitokia negu makšties, kurios pH yra 3,8–4,5. Įprastiniai kūno prausikliai dažniausiai yra neutralūs arba šarminiai. Todėl dušo geliai nėra pritaikyti intymiai higienai. Jie naikina rūgštinę terpę – natūralų apsauginį barjerą nuo ligas sukeliančių bakterijų ir grybelių, kuriems tai atveria kelius į organizmą. 

Prausikliai kaip tik turi išlaikyti rūgštinę makšties terpę – išsaugoti pieno rūgšties bakterijas, nuo kurių priklauso sveikai makšties mikroflorai reikalingas rūgštinis pH. Taigi viena iš palankiai veikiančių intymios higienos prausiklyje esančių medžiagų yra pieno rūgštis, kuri padeda atkurti natūralią mikroflorą ir apsisaugoti nuo infekcijų. Pieno rūgštis drauge su kita naudinga medžiaga antivaginolizinu padeda išlaikyti normalią rūgštinę moters intymių sričių terpę, palaikančią bakterijų pusiausvyrą ir apsaugančią nuo patogeninių mikroorganizmų.

Patariama įsigyti intymiai higienai skirtą priemonę, pagamintą iš natūralių medžiagų, apsaugančių normalią moters intymių vietų mikroflorą. Atkreipkite dėmesį į prausiklio sudėtį: verčiau rinkitės tą, kuriame nėra dirbtinių dažiklių, kvapiklių ar agresyvių putojimą skatinančių medžiagų. Prausikliuose esančios cheminės medžiagos taip pat trikdo natūralią makšties rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.  

Pasirinkti tinkamą prausiklį ypatingai svarbu nėštumo metu ir pagimdžius, kai reikia ne tik palaikyti normalią makšties mikroflorą, bet ir padėti atkurti šiais laikotarpiais vykstančių fiziologinių pokyčių sutrikdytą jos pusiausvyrą.

Higienos taisyklės vasarą

Nėštumo metu ar po gimdymo moteris taip pat turi teisę pailsėti ir gali pasimėgauti vasaros malonumais, žinoma, su saiku, būdama atsargesnė, vengdama galinčių pakenkti jai ir vaikeliui klaidų.

Nederėtų pamiršti, kad ilgai maudantis jūros ar ežero vandenyje, baseine arba pirtyje, būnant su šlapiu maudymosi kostiumėliu, susilpnėja odos apsauginės savybės. Dėl to pažeidžiama intymių vietų odos lipidų plėvelė ir pakinta odos pH. Todėl oda gali sudirgti, o tokia situacija sukuria puikias sąlygas grybeliams ir bakterijoms. Taigi po maudynių nedera laukti, kol kostiumėlis išdžius ant kūno.

 Lytinių organų uždegimo priežastis gali būti ilgos maudynės chloruotame baseino vandenyje. Apsilankiusios baseine būtinai nusiprauskite po dušu, nes chloras naikina naudingąsias bakterijas, kurios neleidžia įsitvirtinti grybeliams ir kitiems ligas sukeliantiems mikroorganizmams.

Karštomis vasaros dienomis gydytojai pataria praustis duše mažiausiai du kartus per dieną. Plauti išorinius lytinius organus geriau ne gulint vonioje, o duše, kad nešvarumai nutekėtų. Nusausinti intymias vietas reikia švelniu rankšluosčiu. Naudojant šiurkštų audinį gali susidaryti žaizdelių, kuriose palanku bakterijoms daugintis.

Plauti reikia tik išorinius lytinius organus, o makštis išsivalo pati. Plauti makštį gali prireikti tik patarus gydytojui, esant tam tikriems nusiskundimams. Apsiprausti reikia po kiekvieno apsilankymo tualete. Po gimdymo, tekant išskyroms, kas 2–3 valandas keiskite higienos įklotus. Vasarą itin svarbu naudoti kokybiškus gerai sugeriančius ir laidžius orui įklotus.

Karštomis dienomis nevilkėkite ankštų, sintetinių apatinių, nes ant drėgnos, apspaustos intymių vietų odos susikaups daug bakterijų.

Parengė Dalia Petrutytė

Kodėl makštis išsausėja?

Moters organizmas labai jautrus hormoniniams pokyčiams. Todėl natūraliai makštis tampa sausesnė likus kelioms dienoms iki mėnesinių pradžios, nėštumo metu, po gimdymo ir visą žindymo periodą, taip pat – menopauzės metu.

Makšties išsausėjimą gali lemti ginekologinės, endokrininės ligos, šlapimo organų sistemos infekcijos, medžiagų apykaitos sutriki­mai, pavyzdžiui, diabetas, taip pat – imuniniai sutrikimai. Ši problema kamuoja moteris, kurioms buvo pašalintos kiaušidės – jose ir gaminasi hormonas estrogenas. Makšties sausumas gali atsirasti ilgai naudojančioms hormoninę kontracepciją moterims, vartojančioms tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, endometriozei, gimdos miomoms gydyti (jie mažina estrogenų kiekį organizme), taip pat – antibiotikus.

Išorinių lytinių organų perštėjimas ir makšties sausumas gali reikšti alergiją higienos priemonėms: įklotams, ypač – su kvapikliais, tamponams, intymios higienos prausikliuose ar sintetiniuose apatiniuose esančioms medžiagoms. Makšties sausumą gali sukelti kai kurie prezervatyvai: nelygaus paviršiaus, su kvapikliais ar dažikliais. Gleivinę sudirgina intymų gyvenimą pagerinančios priemonės: įvairūs geliai, lubrikantai ir kremai, neatitinkantys saugios kosmetikos reikalavimų.

Makštis gali išsausėti dėl prasto dubens organų aprūpinimo krauju, o taip nutinka vilkint ankštus apatinius drabužius, kraujotaka taip pat sulėtėja dėl nejudraus gyvenimo būdo. Problemą gali sukelti rūkymas, kuris veikia viso organizmo kraujotaką, taip pat ir lytinių organų. Makšties gleivinės išsausėjimui turi įtakos ir reti lytiniai santykiai. Taip pat – imunitetą silpninantis stresas, nervinė įtampa, nes susilpnėjus imunitetui pasikeičia ir makšties mikroflora.

Išsausėjus makščiai moterį kamuoja nemalonūs pojūčiai: deginimas išoriniuose lytiniuose organuose ir šlaplėje, jaučiamas gleivinės tempimas, niežėjimas gali nesiliauti net po kruopščios higienos. Lytinių santykių metu moteris jaučia skausmą ir deginimą, gali pasirodyti kraujingų išskyrų.

Sausa makštis – terpė makšties infekcijoms

Makšties gleivinės išskiriamas natūralus drėkinamasis sekretas saugo ją nuo patogeninės mikrofloros, padeda palaikyti silpnai rūgštinę šio organo terpę. Sudrėkintoje gleivinėje nepalankios sąlygos įtrūkiams ir žaizdelėms susidaryti, joje sunkiau vystytis grybelinėms ir bakterinėms infekcijoms. Pakankamas makšties gleivinės sekreto kiekis saugo jos sieneles nuo plonėjimo ir atrofijos. Šis natūralus drėkiklis skatina makšties apsivalymą, jos epitelio atsikūrimą, minkština.

Gleivinės išsausėjimas ne tik suprastina savijautą, komplikuoja intymų gyvenimą, bet ir gali būti ligos priežastis. Esant šarmingesnei terpei sausoje makštyje gausiai dauginasi patogeniniai mikroorganizmai. Pro išplonėjusioje gleivinėje atsiradusius įtrūkius ir žaizdeles ligų sukėlėjai lengvai prasiskverbia į audinius ir gali sukelti grybelines ar bakterines makšties infekcijas.

Įvairios ligos greitai užklumpa dėl netinkamos higienos: kenksmingos bakterijos iš išeinamosios angos patenka į makštį, kurios sausoje terpėje jos lengvai įsitvirtina, sumažėjus naudingųjų bakterijų.

Ilgai besitęsiantis makšties sausumas gali sukelti rimtus lytinės sistemos pažeidimus, atsiveria žaizdos, gali atsirasti skausmų šlaplėje, šlapimo pūslės pokyčių (suplonėja jos sienelės ir darosi sunku sulaikyti šlapimą), plonėja bei nusileidžia makšties sienelės, išsivysto atrofiniai makšties uždegimai.

 Stresas dėl drėgmės stokos makštyje – gali būti kliūtis pastoti

Dėl makšties sausumo intymūs santykiai tampa skausmingi ir nemalonūs, moteris ima jų vengti ir nukenčia lytinis poros gyvenimas. O norintiems pradėti vaikelį ginekologai pataria reguliarius lytinius santykius. Dar labiau tikimybę pastoti mažina stresas dėl sausos makšties sukeliamo diskomforto lytinių santykių metu. Be to, makšties sekretas reikalingas palankioms sąlygoms spermatozoidams sukurti, kad jie galėtų prasiskverbti pro gimdos kaklelį ir apvaisinti kiaušialąstę, taigi per mažas gleivių kiekis gali būti kliūtis susilaukti vaikelio.

Svarbios sveikos makšties medžiagos – glikogenas ir hialurono rūgštis

Sveikos makšties gleivinėje gausu svarbios medžiagos glikogeno, kurio kiekis priklauso nuo hormono estrogeno. Glikogenui skylant susidaro pieno rūgštis, kuri ir sukuria normaliai mikrofloros pusiausvyrai palankią rūgštinę terpę. Kai estrogeno per mažai, pakinta makšties pH – sumažėja rūštingumas, o tokia gleivinės terpė palanki patogeniniams mikroorganizmams įsivyrauti, sausa ir elastingumo netekusi makšties gleivinė lengvai traumuojama.

Išsausėjusioje makštyje sumažėja  hialurono rūgšties, kuri gaminama  organizme ir reikalinga audinių tonusui, elastingumui bei drėgmei palaikyti.  Hialurono rūgšties molekulės sulaiko vandens molekules odoje ir gleivinėje (pritraukia iki tūkstančio kartų daugiau drėgmės už savo svorį), todėl audiniai yra elastingi, minkšti ir lygūs. Hialurono rūgštis padeda sugyti makšties gleivinės žaizdelėms ir įtrūkiams, atsikurti audiniams.

Kaip kovoti su makšties sausumu?

Kai išsausėjusios makšties prieigos ima niežėti, moteris bando gelbėtis dažna intymia higiena.  Po intensyvių vandens procedūrų niežėjimas ir deginimas gali kurį laiką liautis, bet taip sudrėkinti gleivinės neįmanoma. Didesnių bėdų galima prisidaryti plaunant makštį, nes išplaunama ir natūrali mikroflora, ir drėkinamasis sekretas, o tai padidina infekcijų pavojų.

Pagrindinė užduotis kamuojant makšties sausumui – atkurti natūralią drėkinamojo sekreto gamybą gleivinėje. Tai galima padaryti pasirinkus tinkamas drėkinamąsias priemones, kurių sudėtyje yra išsausėjusioje makštyje trūkstančių medžiagų, palaikančių sveiką rūgštinę makšties terpę ir drėgmę. Svarbiausios iš jų – hialurono rūgštis ir pieno rūgštis.  Šių medžiagų turinčios ovulės drėkina ir palaiko makšties bakterinę pusiausvyrą bei tinkamą pH. Hialurono rūgštis labai gerai drėkina gleivinę, todėl mažėja sausumo, deginimo, tempimo pojūčiai, perštėjimas. Pieno rūgštis palaiko rūgštinę makšties terpę, apsaugančią nuo infekcijų.

Trejopu poveikiu pasižymi polikarbofilas. Ši medžiaga drėkina, nes gali sugerti 10 kartų daugiau vandens negu ji pati sveria. Polikarbofilas parūgština makšties terpę, nes jo pH yra 4, taigi palaiko tinkamą pH ir bakterinę pusiausvyrą. Be to, ši medžiaga išlaiko kitas veikliąsias medžiagas gleivinės paviršiuje iki trijų parų, todėl preparatas su polikarbofilu veikia ilgiau.

Parengė Dalia Petrutytė