<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>makšties uždegimas | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/maksties-uzdegimas/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 05 Dec 2023 06:01:54 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 03 Jun 2022 11:53:47 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[alergiškam]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[bitės]]></category>
		<category><![CDATA[broliukai]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[dujos]]></category>
		<category><![CDATA[dvynukai]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[gerti]]></category>
		<category><![CDATA[įgėlimas]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[įpjovimai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionėje]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[makšties uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[maudytis]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mėlynės]]></category>
		<category><![CDATA[mikrobai]]></category>
		<category><![CDATA[miške]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nubrozdinimai]]></category>
		<category><![CDATA[odai]]></category>
		<category><![CDATA[omega-3]]></category>
		<category><![CDATA[pavojus]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[pilvukas]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[pykinimas]]></category>
		<category><![CDATA[riebalų rūgštys]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[sūneliai]]></category>
		<category><![CDATA[susižeidus]]></category>
		<category><![CDATA[trūkstant skysčių]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[Vabzdžių įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[vaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikiški akinių rėmeliai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko mityba]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaisių tyrės]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasarinė sloga]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[Vulvovaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[žaizda]]></category>
		<category><![CDATA[žarnyno infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo aversija]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo nutraukimas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žuvų taukai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21164</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Didžiausias iššūkis auginant pametinukus. KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies. BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos. SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21171" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara.jpg" alt="Žurnalas Mama ir vaikas 2022 vasara" width="1000" height="552" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara-768x424.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Didžiausias iššūkis auginant pametinukus.</p>
<p><strong>KŪDIKIS</strong><strong>. </strong>Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant<strong>.</strong> Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies<strong>.</strong></p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai<strong>.</strong> Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos<strong>.</strong></p>
<p><strong>SVEIKA MITYBA. </strong>Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas<strong>. </strong>Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.</p>
<p><strong>VASAROS PAVOJAI. </strong>Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti<strong>. </strong>Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi<strong>. </strong></p>
<p><strong>VASAROS </strong><strong>LIGOS. </strong>Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų<strong>.</strong></p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong>Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme<strong>.</strong> <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?</p>
<p><strong>VERTA ŽINOTI. </strong><em>Gydytojas A. Vingras</em> Pykinimas kelionėje (jūros liga)</p>
<p><span style="color: #d62222;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2022-vasara.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #136dc2;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #d62727;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span></p>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama_ir_vaikas_51/" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/maksties-uzdegimai-kai-priezastys-gludi-organizme?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=maksties-uzdegimai-kai-priezastys-gludi-organizme</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/maksties-uzdegimai-kai-priezastys-gludi-organizme#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 02 Jun 2022 03:15:28 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[makšties niežulys]]></category>
		<category><![CDATA[makšties uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[Vulvovaginitas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21045</guid>

					<description><![CDATA[<p>Makšties uždegimai – paplitusios ginekologinės ligos. Net iš pirmo žvilgsnio paprastų, ne lytiniu keliu plintančių infekcijų pasekmės gali būti labai rimtos – net nevaisingumas. Be to, laiku nesikreipiant į medikus, daugelis infekcijų tampa lėtinės. Makšties uždegimas – vaginitas dar vadinamas vulvovaginitu, nes liga paprastai pažeidžia ne tik makštį, bet ir išorinių lytinių organų – vulvos&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/maksties-uzdegimai-kai-priezastys-gludi-organizme">Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21047" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Maksties-uzdegimas.jpg" alt="Makšties uždegimas" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Maksties-uzdegimas.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Maksties-uzdegimas-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Makšties uždegimai – paplitusios ginekologinės ligos. Net iš pirmo žvilgsnio paprastų, ne lytiniu keliu plintančių infekcijų pasekmės gali būti labai rimtos – net nevaisingumas. Be to, laiku nesikreipiant į medikus, daugelis infekcijų tampa lėtinės.</p>
<p>Makšties uždegimas – vaginitas dar vadinamas vulvovaginitu, nes liga paprastai pažeidžia ne tik makštį, bet ir išorinių lytinių organų – vulvos paviršių išklojančią gleivinę. Vulvovaginitu serga ir mažos mergaitės bei paauglės. Negydomas uždegimas gali išplisti, paveikti moters šlapimo takus ir sukelti uretritą, cistitą ir net inkstų uždegimą. Be to, uždegimas gali plisti į gimdos kaklelį ir endometriumą, kuris iš vidaus iškloja gimdą.</p>
<h4><strong>Gali išprovokuoti ir netinkama higiena</strong></h4>
<p>Būdingiausi vulvovaginito simptomai yra niežulys ir deginimas lytinių organų srityje, taip pat pakitusios išskyros. Pastebėjusios pirmuosius tokius požymius, nedelsdamos kreipkitės į ginekologą, nes ligos priežastys gali būti ne tik makšties mikrofloros pažeidimas, bet ir lytiškai plintančios ligos.</p>
<p>Dažnai ligą sukelia makšties mikrobiotos sutrikimai (natūralaus makšties mikroorganizmų kiekio pokyčiai). Neinfekcinis makšties uždegimas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Jį gali išprovokuoti higieninės servetėlės ​​ar įklotai, kūno prausikliai, dažnas prausimasis, hormonų pokyčiai įvairiais gyvenimo periodais, tam tikri makštyje naudojami kontraceptikai, pavyzdžiui, spermicidai. Sudirginti ir sukelti uždegimą gali ir aptempti drabužiai.</p>
<p>Dėl hormoninių pokyčių sumažėjus estrogenų kiekiui gali išsivystyti atrofinis vaginitas.</p>
<p>Šis negalavimas atsiranda ne tik prasidėjus menopauzei, bet ir po gimdymo, žindymo laikotarpiu, taip pat bet kurio amžiaus moterims, endometriozės gydymui vartojančioms estrogenų koncentraciją mažinančius preparatus. Esant atrofiniam vaginitui kamuoja deginimo pojūtis makštyje, pasidaro skausmingi lytiniai santykiai, kartais pasirodo kraujo.</p>
<p>Dažna ne lytiniu keliu plintančių vaginitų priežastis bakterinės ir grybelinės kilmės infekcija.</p>
<h4><strong>Bakterinė vaginozė ir pienligė</strong></h4>
<p>Bakterinė liga atsiranda dėl sutrikusios makšties mikrobiotos, t. y. makštyje sumažėjus natūraliam laktobakterijų skaičiui ir smarkiai padaugėjus anaerobinių bakterijų. Taip gali nutikti, pavyzdžiui, ilgai gydantis antibiotikais arba užsikrėtus lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, sergat cukralige, nusilpus imuninei sistemai, dėl higieninių įklotų, tamponų, prausiklių, pažeidžiančių natūralų makšties pH. Bakterijų pusiausvyros sutrikimą gali lemti hormoniniai pokyčiai nėštumo metu ar hormoniniai vaistai.</p>
<p>Bakterinei ligai būdingos gausios pilkšvai žalsvos, nemalonaus kvapo (panašaus į sugedusios žuvies) išskyros, taip pat makšties niežulys ir perštėjimas.</p>
<p><em>&nbsp;</em><em>Candida </em>genties grybelių sukeltas vaginitas dar vadinamas pienlige arba kandidoze. Šių grybelių yra makštyje ir paprastai jie nekenksmingi, bet susidarius palankioms sąlygoms jie ima daugintis ir sukelia infekciją. Atsiranda niežulys, graužimas, skausmas, deginimas makštyje ir baltos, į varškę panašios išskyros, kurios kartais būna kraujingos. Dažniausiai liga užpuola nusilpus imuninei sistemai, atsiranda moterims, sergančioms medžiagų apykaitos bei endokrininėmis ligomis, &nbsp;vartojančioms antibiotikus ar kitus vaistus. Dėl hormoninių pokyčių pienligė gali atsirasti nėštumo metu, ją, kaip ir bakterinę ligą, gali išprovokuoti netinkama higiena.</p>
<p>Palanki grybeliui drėgmė ir šiluma. Todėl pienlige galima susirgti vasarą po maudynių ežere ar jūroje ilgai vilkint šlapią maudymosi kostiumėlį. Liga gali apnikti ir pirtyje, atsisėdus ant rankšluosčiu neuždengto gulto arba ant patiesto šlapio rankšluosčio.</p>
<h4><strong>Kaip gydomas makšties uždegimas?</strong></h4>
<p>Atsiradus pirmiesiems ligos simptomams, svarbu kuo greičiau kreiptis į ginekologą, nes gydymas priklauso nuo sukėlėjo. Pirmiausia būtina jį nustatyti. Priklausomai nuo ligos priežasties, gydytojas skiria makšties tirpalą, žvakutes, kremus, tabletes, tepalus.</p>
<p>Savarankiškai gydytis nedera, nes netinkamai gydomos ligos simptomai tik susilpnės kuriam laikui, bet infekcija niekur nedings, o jos sukėlėjai taps atsparūs. Todėl vėliau ligą teks gydyti ilgiau ir prireiks didesnių vaistų dozių. Laiku pradėjus gydytis pagal gydytojo rekomendacijas uždegimas išnyksta nesukeldamas komplikacijų. Negydoma liga gali sukelti rimtų sveikatos problemų – išprovokuoti gimdos, kiaušidžių ir kiaušintakių infekciją, o tai gali būti nevaisingumo priežastis.</p>
<p>Bakterinei vulvovaginozei gydyti skiriami tam tikros grupės antibiotikai, grybelių sukelta liga &nbsp;gydoma priešgrybeliniais vaistais, taip pat atkuriama makšties ir žarnyno mikroflora. Atrofinis vaginitas&nbsp; gydomas hialurono ar estrogenų ovulėmis.&nbsp;Esant neinfekciniam vaginitui&nbsp; reikia vengti simptomus sukėlusių veiksnių ir stiprinti organizmą.&nbsp;</p>
<p>Makšties niežulys, perštėjimas ir kiti erzinantys simptomai, kamuojantys sergant vaginitu, prastina savijautą, nuotaiką ir gadina gyvenimą. Tačiau galima palengvinti šiuos nemalonius pojūčius. Kaip pagalbinė priemonė gydant makšties ir išorinių lytinių organų uždegimus naudojamos makšties apiplovimo priemonės. Specialūs tirpalai greitai malšina pagrindinius nemalonius simptomus – niežulį, deginimą, skausmą. Paprastai vaistų makšties infekcijoms gydyti efektas pasireiškia per keletą dienų, tad greito veikimo tirpalas pagerins savijautą pirmomis paskirto gydymo dienomis arba palengvins laukimo pas ginekologą laiką.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/maksties-uzdegimai-kai-priezastys-gludi-organizme">Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/maksties-uzdegimai-kai-priezastys-gludi-organizme/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
