Kalčiausia dėl vitamino D trūkumo – saulės stoka

Vitamino D trūkumą gali sukelti įvairios priežastys, o viena pagrindinių – saulės stoka. Su maistu gauname tik 10–15 proc. šio vitamino, likusią dalį organizmas turi pagaminti iš odoje esančio cholesterolio veikiant saulės spinduliams.

Vitaminas D yra dviejų formų: D3 ir D2. Veikiant saulės spinduliams gaminasi vitaminas D3, o su maistu gauname vitaminą D2. Geriau organizme įsisavinamas ir veiksmingesnis yra vitaminas D3.

Dėl vitamino D trūkumo sergančių rachitu vaikų daugėja visame pasaulyje, net ir saulėtuose kraštuose. Taip yra todėl, kad daug laiko praleidžiama patalpose, ypač – dieną, o lauke naudojamos apsaugos nuo saulės priemonės, be to, šio vitamino gamybą odoje slopina ir oro užterštumas. Lietuvoje saulės mažoka, taigi galimybės pasinaudoti jos spinduliais vitamino D gamybai ribotos, o ir būti atviroje saulėje kūdikiams nerekomenduojama.

Net ir vasarą vaikas negaus užtektinai šio vitamino, jeigu nebus tiesioginėje saulėje be apsauginių kremų. Be to, kad saulėje gamintųsi vitaminas D, reikia tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, vidurdienio saulės, ir ji turi būti gana aukštai. Saulės padėtį galima nustatyti pagal šešėlį: tinkamas metas, kai jis trumpesnis už žmogų. Tokioje saulėje nuo 11 iki 16 valandos, atidengus bent pusę kūno, reikėtų pabūti po 15 minučių keletą kartų per savaitę. Vitamino D atsargas organizme turime nuolat papildyti – Ilgam prisikaupti negalime.

Su maistu, papildais ar pagamintas veikiant saulei vitaminas D patenka į organizmą neaktyvios formos, o kepenyse ir inkstuose vykstančių procesų metu susidaro aktyvi forma – kalcitriolis. Sergantiesiems žarnyno ligomis šio vitamino trūkumas gali atsirasti ne tik todėl, kad per mažai jo pateko į organizmą, bet ir dėl netinkamos absorbcijos virškinimo trakte. Vitamino D trūkumas gali būti susijęs su fermentų, dalyvaujančių jį įsisavinant, aktyvumo sutrikimais.

Kokie vaikai linkę sirgti rachitu?

Rachitu dažniau serga neišnešioti kūdikiai arba atvirkščiai – gimę didelio svorio bei daug priaugę per pirmuosius mėnesius. Dažnesnis rachitas dvyniams, taip pat vaikams, anksti pradėtiems maitinti nevisaverčiais dirbtiniais mišiniais ar karvės pienu be pridėtinio vitamino D.

Ligai atsirasti turi įtakos mamos mityba ir gyvenimo būdas nėštumo metu. Rachitas dažniau užklumpa retai būnančius gryname ore ir saulėje, nemankštinamus vaikus. Rizikos grupėje yra vaikai, sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis, kepenų ir inkstų ligomis.

Gauti vitamino D prastesnės sąlygos kūdikiams, gimusiems rudens ir žiemos periodu, negu pavasario ir vasaros kūdikiams. Vasarą, kai gausu saulės spindulių ir vaikas ilgai būna lauke, odoje sintezuojama daugiau vitamino D.

Kada tėvams derėtų sunerimti dėl rachito?

Įtarti rachitą tėveliai galėtų iš kai kurių požymių, o pastebėjus bent vieną iš jų, reikia skubėti pas gydytoją.

• Vaikas tampa neramus, vangus, irzlus, dirglus, blogiau miega, krūpčioja nuo garso ar šviesos.
• Vienas iš pirmųjų prasidedančio rachito simptomų yra padidėjęs prakaitavimas ir pakaušio praplikimas. Atkreipkite dėmesį, jeigu ne tik aktyviai judant, verkiant ar valgant, bet ir normaliai aprengtam ką tik nubudusiam vaikui greitai sudrėksta veidukas ar pakaušis. Dėl jaučiamo diskomforto kūdikis pradeda trinti galvą į pagalvę, o dėl to nuplinka pakaušis.
• Vitamino D stoka paveikia raumenis: jie susilpnėja ir vėluoja motorinė kūdikio raida. Sumažėjus raumenų tonusui, paguldytam ant pilvuko mažyliui sunku pakelti ir išlaikyti galvą.
• Jei laiku nenustatoma diagnozė, suminkštėja kaulai, todėl suplokštėja pakaušis. Vaikas vėliau pradeda sėdėti, stovėti ir vaikščioti.

Vitaminas D svarbus imunitetui, todėl jis susilpnėja šio vitamino negaunantiems užtektinai vaikams ir jie dažniau serga infekcinėmis ligomis.

Toliau ligai progresuojant, specifiniai rachito požymiai – kaulų audinio tankio pažeidimai – matomi rentgenogramose. Vitaminas D aktyviai dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje, pagerina kaulams svarbaus kalcio pasisavinimą, o jo trūkstant sumažėja ir kalcio. Tuomet sutrinka kaulų mineralizacijos procesai, suminkštėja kaulai, deformuojasi skeletas, sulėtėja dantų augimas.

Mažiems vaikams būdinga kojų deformacija (o formos kojos). Suminkštėja kaukolės kaulai, esantys pakaušio srityje, ar didžiojo momenėlio ir kaukolės siūlių kraštai, pasikeičia krūtinės forma.
Šonkaulių ir krūtinkaulio jungties vietose atsiranda sustorėjimai – vadinamieji rachitiniai karoliai,
deformuojasi stuburas.

Kaip gydomas rachitas?

Vitamino D kiekis nustatomas pagal kraujo tyrimą. Paprastai ir greitai tokį tyrimą galima atlikti, pavyzdžiui, vitaminų namuose GERVITUM. Tereikia kelių lašų kraujo iš piršto ir rezultatai gaunami per 15 min. Tai ypač patogu bijantiems dūrio į veną vaikams, taip pat – ir mamoms.

Rachitas gydomas kompleksiškai: vitamino D, esančio vaistuose ir maisto papilduose, gydytojo nurodytomis dozėmis, kurios priklauso nuo ligos sunkumo, vaiko amžiaus ir svorio, rizikos veiksnių, laboratorinių tyrimų. Taip pat vaikas turi kasdien kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, saulėtą vasaros dieną bent keliolika minučių pabūti lauke išrengtas. Gydymas trunka 1–3 mėnesius.

Rachitu sergantį kūdikį reikia dažniau vartyti, kad nesideformuotų kaulai, neskubėti sodinti, gydytojas gali skirti masažą ir mankštą.

Rachito prevencija

Rachito prevencija turėtų prasidėti dar nėštumo metu, nes vitamino D kiekis po gimimo priklauso nuo to, kiek jo buvo mamos organizme. Moteriai rekomenduojama vartoti vitaminą D planuojant nėštumą ir nėštumo metu, stebėti jo kiekį kraujo serume ir laikytis dozės, kurią paskyrė gydytojas. Būsimai mamai reikia subalansuotai maitintis, ji turėtų užtektinai laiko praleisti saulėje.

Visiems kūdikiams: ir žindomiems motinos pienu, ir maitinamiems adaptuotu mišiniu, vitaminą D būtina vartoti jo trūkumo prevencijai. Profilaktinę vitamino D dozę gydytojas parenka kiekvienam vaikui individualiai – pagal jo kūno masę, augimo tempą, sveikatos būklę, mitybą, buvimą lauke ir sezoną.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai atskleidė, kad šis vitaminas svarbus ne tik kaulams ir dantims formuotis, bet dalyvauja daugelyje kitų svarbių medžiagų apykaitos procesų. Jis apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių, taip pat autoimuninių ir onkologinių ligų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Svarbiausi vitaminai besivystančiam vaikui, kurių turi užtekti nuo pat pradžių

Nors energijos poreikis pirmąjį nėštumo trimestrą padidėja nedaug, svarbių vitaminų ir mineralų reikšmė labai didelė jau nuo pirmųjų savaičių. Pirmame trimestre ypatingai svarbūs tie vitaminai ir mineralai, nuo kurių priklauso normalus vaisiaus organų ir jų sistemų formavimasis. Kai kurie mikroelementai apsaugo vaisių nuo apsigimimų, taip pat – nėštumo komplikacijų.

Folio rūgštis (vitaminas B9)

vadinama nėščiųjų vitaminu. Ji būtina vaisiaus vidaus organams formuotis, apsaugo nuo įgimtų širdies ydų. B9 trūkumas gali sukelti persileidimą ir apsigimimus. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis formuojasi nervinis vamzdelis, iš kurio vėliau vystosi nugaros ir galvos smegenys. Vienas iš folio rūgšties stokos sukeltų nervinio vamzdelio defektų yra įskilas stuburas. Todėl gydytojai pataria folio rūgštį vartoti bent tris mėnesius prieš pastojant, kad užsimezgusiam vaisiui užtektų mamos organizme sukauptų šio vitamino atsargų. Folio rūgštis ypatingai svarbi visą pirmąjį nėštumo trimestrą.

Šio vitamino yra žaliose lapinėse daržovėse (petražolėse, špinatuose, brokoliuose, salotų lapuose), ankštinėse daržovėse, avokaduose, turi jo citrusiniai vaisiai, kepenys, kiaušiniai.

B grupės vitaminai

būtini normaliam vaisiaus vystymuisi, skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi, o tai labai svarbu pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Šių vitaminų stoka padidina apsigimimų riziką. Vitaminas B12 būtinas geram folio rūgšties pasisavinimui ir padeda išvengti anemijos.

Vitaminas B6

svarbus kūdikio nervų sistemai, be to, būsimai mamai padeda išvengti pykinimo ir vėmimo, dažnai kamuojančio ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Vitamino B6 yra kopūstuose, brokoliuose, špinatuose, pomidoruose, kiaušiniuose, veršienoje, žuvyje, riešutuose

Geležis

Būsimai mamai ir vaisiui ypač svarbi geležis, nes jos trūkstant organizmas negali pagaminti užtektinai hemoglobino, kuris aprūpina deguonimi visus audinius. Nėštumo metu geležies turi užtekti, kad pasigamintų daugiau eritrocitų, kurie būtini vaisiaus ir placentos formavimuisi. Taip pat geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai, o nuo jų priklauso vaisiaus smegenų vystymasis. Šio mikroelemento stoka gali ypač pakenkti pirmąjį nėštumo trimestrą, kol vaisius pats dar neturi skydliaukės. Geležies, vitamino B12 bei folio rūgšties trūkumo anemija yra gana dažna problema nėštumo metu.

Cinkas

dalyvauja ląstelių dalijimosi procese, baltymų, DNR sintezėje, todėl jis ypatingai svarbus vaisiui ankstyvuoju nėštumo periodu. Trūkstant cinko, vaikas gali gimti mažo svorio. Todėl nėščiosioms rekomenduojami vitaminų ir mineralų kompleksai su cinku, kuris dar ir padeda stiprinti moters imunitetą. Cinko yra kepenyse, inkstuose, jautienoje, kiaulienoje, žuvyje.

Magnis

kartu su kalciu ir vitaminu D būtinas vaikelio kaulams ir dantims, reikalingas normaliam gimdos raumenų tonusui, apsaugo nuo persileidimo. Daugiausia jo riešutuose, razinose, jūros gėrybėse, grūduose, pupose, žaliuosiuose žirniuose.

Kalcis

reikalingas ne tik vaiko kaulams bei dantims formuotis, jis dalyvauja daugelyje organizmo biocheminių procesų. Jeigu su maistu gaunamo kalcio per mažai, būsimai mamai pradeda gesti dantys, padidėja osteoporozės ir kitų kaulų ligų rizika, gali išsivystyti arterinė hipertenzija. Pagrindiniai kalcio šaltiniai pienas ir pieno produktai.

Vitaminas A

(retinolis) svarbus nėštumo pradžioje, nes yra reikalingas embriono vystymuisi, be šio vitamino neįmanomas normalus regėjimas. Bet reikia būti atsargioms, nes jo perteklius taip pat nepageidautinas kaip ir stygius. Daugiausiai vitamino A gauname su žuvų kepenėlėmis, pieno produktais, morkomis, pomidorais, špinatais, rugštynėmis.

Kodėl reikia maisto papildų?

Nėštumo pradžioje neretai sutrinka virškinimas, užkietėja viduriai, pučia pilvą. Dažniausias nusiskundimas pirmąjį nėštumo trimestrą yra nėščiųjų pykinimas (ypač rytais), kai kurios būsimos mamos kamuojasi dar labiau, nes vemia.

Nuolat jausdama šleikštulį moteris praranda apetitą, todėl gali pritrūkti svarbių vitaminų bei mineralinių medžiagų. O vieno iš jų – vitamino B6 stoka dar labiau skatina pykinimą.

Pirmaisiais nėštumo mėnesiais keičiasi moters skonis. Paprastai atsiranda didelis tam tikro maisto poreikis, pavyzdžiui, sūraus, rūgštaus. Vienas netikėtai pradeda traukti anksčiau nekenčiami greitojo maisto patiekalai, tokie kaip picos, mėsainiai, kurie nieko gero organizmui nesuteikia. Kitoms labai norisi sūraus, rūgštaus maisto.

Taigi, ne visi naujai nėščiosios pamėgti maisto produktai turi užtektinai naudingųjų medžiagų, taip pat – vitaminų ir mineralų. Patenkinti jų poreikius retai pavyksta ir tinkamai maitinantis. Vitaminų ir mineralų prarandama gaminant maistą, jų pritrūksta sergant kai kuriomis ligomis, kai suprastėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Todėl patariama vartoti nėščiosioms skirtą vitaminų ir mineralų maisto papildą, kurio sudėtyje būsimoms mamoms reikalingas mikroelementų kompleksas, o jų kiekiai parinkti pagal specialistų rekomenduojamas paros normas. Tokį maisto papildą galima pradėti vartoti dar prieš nėštumą – tuomet moteris bus rami, kad pastojus nepritrūks tokių svarbių šiuo laikotarpiu medžiagų.

Svarbiausia – įvairūs ir sveiki maisto produktai

Būsimos mamos mityba ir prieš nėštumą, ir jau pastojus turi būti visavertė, vadovaujantis sveikos mitybos piramidės principais. Svarbiausias maistas yra daržovės ir grūdų produktai, kurių suvartojama daugiausiai. Patariama suvalgyti bent 400 gramų daržovių per dieną. Visos naudingosios medžiagos išlieka tik viso grūdo dalių produktuose. Todėl rinkitės visagrūdę duoną, kruopas ar miltus. Grūdai ne tik energijos, bet ir virškinimą gerinančių maistinių skaidulų šaltinis, kaip ir daržovės. Šie produktai padės įveikti vidurių užkietėjimą, dėl kurio daugelis būsimų mamų kenčia pirmąjį nėštumo trimestrą.

Naudingi maisto produktai ankštiniai augalai, vaisiai ir uogos. Svarbi mitybos dalis – mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai. Reikia ir šiek tiek riebalų, kurių turi avokadai, nerafinuoti aliejai, riešutai, sėklos, sviestas.

Nėštumo metu padidėja baltymų poreikis, nes jų reikia vaisiaus audiniams bei organams formuotis. Pagrindiniai baltymų šaltiniai mėsa ir žuvis, yra jų ankštinėse daržovėse, kiaušiniuose ir pieno produktuose.

Nėščiajai patariama atsisakyti bet kokio sunkaus ir riebaus, gerokai apkepto maisto, verčiau rinktis lengviau virškinamus patiekalus. Nerekomenduojami aštrūs, sūrūs valgiai, rūkyti ir vytinti produktai. Toks maistas gali dar labiau sustiprinti pykinimą bei rėmenį. Nepageidautini ir paprastieji angliavandeniai: baltų miltų kepiniai, dribsniai, desertai.

Valgykite dažniau ir nedidelėmis porcijomis, gerkite pakankamai skysčių, geriausia –paprasto vandens. Arbatos ar kavos galima sau leisti tik vieną puodelį per dieną, o saldžių gazuotų gėrimų teks atsisakyti.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Pilvuko diegliai

Kodėl kūdikis neišauga be pilvo dieglių?

Naujagimis pirmosiomis dienomis maitinamas tik mamos pienu, jo tuo metu nedaug ir lengvai susivirškina, todėl pilvukas ramus. Diegliai atsiranda dėl mamos mitybos bei pradėjus primaitinti.

Kūdikiams pilvuką išpučia daug dažniau negu vyresniems vaikams ir tos dujos sukelia dieglius. Atsiranda žarnyno sienelių spazmai, dėl kurių labai skauda pilvą. Dieglių užpultas kūdikis tampa neramus, verkia, spardosi ir riečia kojytes prie pilvuko, jo pilvas sukietėja, veidukas išrausta. Dažniausiai šie nemalonumai atsiranda vakare ir tęsiasi maždaug 20 minučių. Tik sveiko kūdikio tėvams dėl jų baimintis nereikia – pilvo diegliai iki 3 mėnesių kūdikiui laikomi beveik fiziologiniu reiškiniu ir vėliau visiškai išnyksta.

Pilvuką pučia ir sveikiems kūdikiams, ir sergantiems įvairiomis virškinimo organų ligomis. Todėl, jeigu pilvuko diegliai stiprūs ir kamuoja ilgai, reikia nuvežti mažylį pas gydytoją.

Kita pilvo pūtimo priežastis – valgio metu į žarnyną patekęs oras. Žįsdamas krūtį, kūdikis drauge su pienuku prisivalgo ir daug oro, kuris vėliau išeina jam atpilant. Kad su oru iš skrandžio neištekėtų ir pienuko, palaikykite pavalgiusį kūdikį vertikaliai ir leiskite jam atsirūgti. Tik jeigu kūdikis labai raugėja, derėtų pasitarti su pediatru – galbūt netinkamai mama jį laiko maitindama.

Dažniau pilvo diegliai vargina dirbtiniais pieno mišiniais maitinamus kūdikius, ypač jeigu jie netinkamai ruošiami. Kūdikiui gali trūkti laktazės – fermento, skaidančio pagrindinį pieno komponentą – laktozę. Dar du požymiai, kad kūdikiui trūksta laktazės – vidurių užkietėjimas ir atvirkščiai – stiprus viduriavimas. Tokiems kūdikiams gaminami specialūs pieno mišiniai be laktozės.

Vyresniam vaikui pilvą gali pūsti dėl fermentų stokos, nes susikaupia nesuvirškintų maisto dalelių, kurioms pūnant susidaro dujos, taip pat – dėl kai kurių maisto produktų, kurie skatina meteorizmą. Stipriai pilvo diegliai vargina alergiškus karvės pieno baltymams vaikus, sergančius žarnyno infekcijomis bei disbakterioze.

Ką valgo žindanti mama?

Pieno sudėtis priklauso nuo mamos valgomo maisto. Tai reiškia, kad jeigu produktas nepatinka mažyliui, tai parodys ne tik alergija, bet ir išpūstas pilvukas, kuriame susikaupė dujų. Todėl žindančiai mamai derėtų atsisakyti rizikingų maisto produktų, galinčių sukelti kūdikiui dieglius. Tai maistas, kuriame gausu ląstelienos: baltagūžiai kopūstai, obuoliai, juoda duona, baklažanai, ankštinės daržovės (pupelės, žirneliai, lęšiai), pieno produktai, vynuogės, riešutai. Saldaus pieno produktus verčiau keiskite į rūgštaus. Kartais nebūtina visiškai atsisakyti šių maisto produktų – užtenka jų valgyti mažiau. Būkite nuovoki, stebėkite, koks maistas ir jo kiekis vaikui išpučia pilvuką.

Kaip numalšinti dieglius?

Visada maitinkite kūdikį tuomet, kai jis išalko, kad jam netektų verksmu išsireikalauti maisto, tuomet ir virškins geriau. Prieš maitindama paguldykite mažylį ant pilvuko ir paglostykite nugarytę. Taip padėsite greičiau pasišalinti dujoms. Be to, tokia padėtis padės sustiprinti pilvo preso raumenis, taip pat paskatins virškinamojo trakto peristaltiką. Nepamirškite pavalgiusio mažylio palaikyti vertikaliai, kad jis atsirūgtų.

Kai prasideda dieglių atakos, nuraminti pilvuką padės šios priemonės.

• Paimkite kūdikį ant rankų ir priglauskite prie savęs pilvuku.
• Skubi pagalba kūdikiui – šildyklė ant pilvuko (tik ne per karšta, kad nenudegintumėte) arba šilta vonia. Galite ant pilvuko uždėti lygintuvu sušildytą sulankstytą vystyklą.
• Švelniai pamasažuokite pilvuką laikrodžio rodyklės kryptimi.
• Pasistenkite kaip įmanoma greičiau nuraminti verkiantį kūdikį, nes verkdamas jis prisigaudo daug oro, kuris sustiprina pilvo dieglius.

Kmynai nuo vidurių pūtimo

Pagrindinis močiutės receptas nuo vidurių pūtimo – kmynų arbata. Šio prieskonio kiekviena turime namuose. Nuo seno kmynai vartojami virškinimui gerinti, nuo vidurių užkietėjimo, kmynai mažina ir dujų kaupimąsi žarnyne. Juose esančios medžiagos skatina žarnyno peristaltiką, mažina rūgimą bei dujų kiekį. Tik verdant arbatą sunku nustatyti, kiek kmynų reikia įdėti – kad nebūtų ir per daug, ir per mažai. Vartojant jau paruoštus iš kmynų eterinio aliejaus lašiukus, paprasta dozuoti – tiek, kiek reikia.

Vaistinėse galite nusipirkti specialiai mažiesiems iš kmynų eterinio aliejaus pagamintų lašiukų, kuriuose bus tikslus kūdikiui ar vyresniam vaikui reikalingas veikliųjų medžiagų kiekis.

Parengė Undinė Gilė

Mamų istorijos:
Šiuolaikinės moters gyvenimo dilema – karjera ar vaikas?

Žiemos ligos:
Tinkamai gydomas peršalimas – nebaisus.
Kaip atpažinti ir nugalėti bronchitą.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Būkime sveikučiai:
Ar vaikui netrūksta geležies?
Stiprus imunitetas – žiema be ligų.

Žiemos mityba:
Kad vaikui nepritrūktų vitaminų.
Žiemai naudingi prieskoniai ir arbatos.

Kūdikis:
Žindančios mamos mityba.
Ideali švara po gimdymo – sveikai motinystei.
Į pagalbą mamai – buteliukas.
Pilvukams be diegliukų.

Mamytė:
Intymi higiena sveikam nėštumui.

Žiemos šventės
Kokia dovana atneša vaikui Kalėdų stebuklą?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų žiema

Reikia valgyti – už du

Iš tikrųjų ne už du, o – dviem. Papildomai žindanti mama gali suvartoti 300 – 600 kcal per parą. Taigi suvalgysite kiek daugiau negu įprastai, bet svarbiausia – ne maisto kiekis, o kokybė ir vitaminų bei kitų naudingųjų medžiagų kiekis. Žindanti mama turi valgyti sveikus, kuo natūralesnius maisto produktus, kuriuose nėra konservantų, sintetinių dažų ir nitratų.

Mama gali valgyti viską, ko užsigeidžia?

Jokiu būdu, ypač atsakingai rinkitės maisto produktus, jeigu vaikas alergiškas. Alergenai gali būti šokoladas, kakava, krabai, krevetės, žemės riešutai, vėžiai, kiaušiniai, citrusiniai vaisiai, braškės, raudonos spalvos vaisiai ir daržovės (pomidorai, morkos, obuoliai, granatai ir kt.) Reikėtų vengti kavos, vynuogių, majonezo, kečupo, rūkytų mėsos gaminių, riebių kremų, taip pat nevalgykite konservantų ir E priedų turinčių maisto produktų, atsisakykite gazuoto vandens. Teoriškai alergenas gali būti ir žuvis, todėl ją įjunkite į racioną palengva. Geriau valgyti virtą arba troškintą žuvį.

Priešinga nuomonė – valgyti reikia tik vieną atskiros rūšies maisto produktą, tuomet kūdikis išvengs alergijos

Tai taip pat netiesa. Mamos maistas turi būti įvairus. Reikia valgyti kuo įvairesnius visų pagrindinių grupių maisto produktus: mėsą, žuvį, pieno produktus, kiaušinius, duoną, kruopas, daržoves, vaisius, uogas, meniu turi būti augalinis aliejus ir sviestas. Juk, pavyzdžiui, skirtingi vaisiai ar daržovės turi skirtingus vitaminus ir jų kiekius.

Žindanti mama gali valgyti neriebią jautieną, kiaulieną, baltą paukštieną, sveikesnė virta arba troškinta mėsa. Nederėtų pamiršti varškės ir sūrio. Iš varškės galite pasigaminti varškėčius, apkepus ar kitą patiekalą. Naudingi jogurtai, tik juose neturi būti vaisių priedų ir konservantų.

Dažna mamos problemėlė po gimdymo – vidurių užkietėjimas, todėl svarbu, kad jos patiekalai turėtų pakankamai skaidulinių medžiagų, kurios skatina žarnyno peristaltiką. Daug skaidulų turi daržovės, vaisiai, uogos, avižų sėlenos, riešutai, kruopos, rupių miltų duona, džiovinti vaisiai.

Per dieną būtinai suvalgykite 400 gramų šviežių ir pagamintų daržovių, maždaug 300 vaisių ir uogų, išgerkite 200 – 300 g šviežiai spaustų sulčių.

Iki pusantro – dviejų mėnesių stenkitės valgyti alergijos nesukeliančius produktus, vėliau palengva galite bandyti naujus. Naują produktą suvalgykite kartą per dieną ir stebėkite kūdikio reakciją. Jeigu alergija nepasirodė, maisto produktas mažyliui tinkamas.

Būtinai reikia kuo daugiau pieno

Tikrai ne. Pienas gali net netikti mamos organizmui, be to, nuo jo dažniausiai pučia pilvą. Jį keičiame į rauginto pieno produktus: rūgpienį, kefyrą, jogurtą be vaisių ir cukraus, pasukas ir kt. Jeigu mėgstate šviežią pieną, pagardinkite juo arbatą.

Su kūdikių diegliais kovoti nėra prasmės

Daugeliu atvejų galima juos sumažinti. Tiesiog nevalgykite dujas sukeliančių maisto produktų. Mamai gali netikti melionai, arbūzas, agurkai. Nepiktnaudžiaukite raugintais kopūstais, mieliniais gaminiais. Pučia pilvą nuo ankštinių, grybų, perlinių kruopų, cukraus. Taigi saldumynais mėgaukitės minimaliai, juo labiau, kad juose daug cukraus.

Būtinai reikia mėsos

Tai jau tiesa. Mat joje yra daug vitamino B12, kuris būtinas vaiko augimui ir protiniam vystymuisi. Šio vitamino daugiausia gyvūniniuose produktuose: mėsoje, kiaušiniuose ir piene, taip pat žuvyje. Todėl mamai vegetarei, kuri negali atsisakyti savo mitybos principų, prireiks vartoti vitamino B maisto papildus.

Žindanti mama turi vartoti kalcio preparatus

Vartoti kalcio preparatus nėra būtina. Juolab kad žindymo periodu maisto papildai nerekomenduojami. Žindanti mama pakankamai kalcio turėtų gauti su maistu. Kalcio šaltiniai ne tik pienas, bet ir kepenys, jogurtas, varškė, sūris, sezamo sėklos, lapiniai kopūstai, špinatai, brokoliai, migdolai.

Reikia daug gerti

Iš tiesų. Iš karto po maitinimo arba jo metu dažniausiai pajuntate troškulį. Pasitikėkite savo organizmu – gerkite, kai norisi. Paprastai per parą patariama išgerti apie 2 litrus skysčių. Geriausi gėrimai mamai: žolelių arbata, vanduo, džiovintų vaisių nuovirai, kompotas, šviežiai spaustos vaisių sultys. Kavos žindanti mama turėtų atsisakyti, nes kūdikis gali pasidaryti dirglus, prastai miegoti.

Parengė Undinė Gilė