MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

Kasdien reikalinga apsauga akims

UV spinduliai labai kenkia ne tik odai, bet ir akims, kurias jie taip pat gali nudeginti. Nesaugodami akių paskatiname ligas, todėl svarbu nešioti saulės akinius. Vaiko akys ypatingai pažeidžiamos, nes jų lęšiukai yra skaidresni ir vyzdžiai platesni.

Tiesioginiai saulės spinduliai išsausina akių gleivinę, gali sukelti akių uždegimus. Būnant saulėje be akinių ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti rageną, lęšiuką ir tinklainę. Ilgai veikiant saulės spinduliams greičiau drumstėja lęšiukas ir gan jaunam žmogui gali išsivystyti katarakta.

Kenksmingi ne tik tiesioginiai saulės spinduliai, bet ir atsispindėję nuo vandens ar smėlio. Akinukų reikia ir esant apniukusiam orui, nes debesys praleidžia iki 90 procentų ultravioletinių spindulių.

Nuo saulės apsaugo tik kokybiški, UV spindulių filtrą turintys akiniai. Pirkite sertifikuotus akinius: nekokybiški lęšiai jokios naudos nesuteiks. Akiniai, apsaugantys nuo ultravioletinių spindulių, pažymėti specialiais ženklais. Šimtaprocentinę apsaugą suteikia ženklu UV 400 pažymėti akiniai.  Tokius akinius, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus, įsigysite optikos salonuose.

Nuo saulės nepaslėps nei debesys, nei vanduo

Saulė – sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis tik tada, kai mėgaujamės ja su saiku. Persideginus oda parausta, skauda, stipriai nusideginus gali pradėti luptis, atsiranda pūslės.

Jei nudegimai kartojasi, oda išsausėja, praranda elastingumą, darosi šiurkštesnė. Saugoti ją nuo tiesioginių saulės spindulių svarbu nuo pat mažens. Ateityje gali pasijusti sunkios nudegimų vaikystėje pasekmės. Ultravioletiniai spinduliai yra mokslo pripažintas kancerogenas. Stipriai nusideginus vos kelis kartus jau padidėja tikimybė susirgti onkologine odos liga – melanoma.

Nudegimai atsiranda nepastebimai – nuo jų nesame apsaugoti net vandenyje: saulės spinduliai pro jį lengvai prasiskverbia. Saulė gali mus pasiekti ir pro debesis. Todėl karštajam sezonui turime būti gerai pasiruošę: apsirūpinę apsauginiu kremu, tinkamais drabužiais, saulės akiniais.

Apsauginiai kremai – ar mokame juos naudoti?

Kaitintis saulėje saugiau tomis valandomis, kai ji mažiau agresyvi, t. y. ryte iki 11 arba po 15–16 val.  Kad išvengtume nudegimų, buvimo saulėje laiką ilginkime laipsniškai: pradedame nuo 5–10 minučių, antrą dieną kaitinamės 15–20 min., o trečią – 20–30 min. Būtina naudoti apsauginius kremus, kurie neleidžia ultravioletiniams spinduliams pažeisti odą. Kremą tepkite prieš 30 minučių iki išėjimo į lauką.

Apsaugos nuo saulės indeksas (SPF) parodo, kiek kartų ilgiau nenusidegindami galime būti saulėje pasitepę kremu. Tiesa, saugus deginimosi laikas dar priklauso ir nuo odos tipo. Pavyzdžiui, be kremo nuo saulės galime nusideginti jau per dešimt minučių, o SPF 50 indeksą turintis kremas gelbėja odą 50 minučių. Po to turime pasitepti dar kartą, pakartotinai būtina naudoti kremą išsimaudžius ir nusišluosčius.  

Dar vienas svarbus dalykas, kad kremo turime užsitepti gana daug: 1 cm² odos jo reikia apie 2 mg, t. y. suaugusiajam – vidutiniškai 35 gramų. Užtepus jo per mažai, silpna ir apsauga.

Daug greičiau saulė nudegina kūdikius ir mažus vaikus, nes jų oda 5 kartus plonesnė ir lengviau pažeidžiama. Be to, vaikų odoje menkai gaminasi melaninas – pigmentas, kuris sugeria ultravioletinius spindulius ir apsaugo nuo jų giliuosius odos sluoksnius. Tinkamai neapsaugojus odelės saulė gali sukelti alergiją: odelę išberia raudonais taškeliais ar dėmelėmis. Vaiką iki trejų metų reikia ypatingai saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Mažiems vaikams reikalingas kremas ar losjonas su ne silpnesne kaip SPF 50 apsauga.

Nuo saulės saugantys drabužiai

Kaip apsauga nuo saulės pasitarnauja ir drabužiai. Šiai funkcijai turi reikšmės jų spalva. Ryškios ir tamsios spalvos praleidžia mažiau ultravioletinių spindulių nei šviesios. Taigi, juodi drabužiai nuo saulės apsaugos geriau negu balti. Juoduose dažuose esančios medžiagos geriau sulaiko ultravioletinius spindulius.

Galime įsigyti drabužius, pasiūtus iš specialių audinių, turinčių apsaugą nuo UV spindulių.  Drabužių apsaugos stiprumas žymimas UPF (angl. Ultraviolet Protection Factor). Geriausiai apsaugo nuo saulės drabužiai, pažymėti UPF 50.

Esame saugesni, kai drabužiai uždengia kuo daugiau odos. Todėl verčiau vilkėti palaidines su ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes ir sukneles. Būtinas vasaros aksesuaras – galvos apdangalas.

Saugus elgesys vandenyje

Ruošiantis vandens pramogoms prie jūros, upės ar ežero, pravartu nuvesti vaiką į baseiną ar vandens parką – pasimokyti plaukti ar sustiprinti plaukimo įgūdžius. Bet kuriame baseine ar vandens parke budi gelbėtojai. Plaukimo pamokas veda treneris, kuris ne tik turi atitinkamą išsilavinimą, bet ir puikiai išmano saugaus elgesio vandenyje taisykles.

Tačiau ne tik vaikai, bet ir tėvai turi pasiruošti maudynėms vandens telkiniuose, kad galėtų užtikrinti vaikų saugumą. Prieš vykdami su vaiku į paplūdimį, prisiminkite paprastas elgesio vandenyje taisykles.

Pirmiausia, svarbu pasirinkti tinkamą maudynių vietą. Saugiausia – gerai prižiūrimame paplūdimyje, kuriame atliekami vandens tyrimai, įrengta reikiama infrastruktūra. Dar geriau, jeigu čia budi gelbėtojai.

Prie vandens telkinio nuolat stebėkite mažus vaikus, net kai jie žaidžia pakrantėje, nė sekundei neišleiskite iš akių besimaudančio vaiko. Negalima palikti prie vandens be priežiūros vaikų iki 14 metų. Nepatikėkite vyresniems vaikams prižiūrėti mažesnius, ypač besimaudančius. Uždrauskite vaikui maudytis esant stipriam bangavimui.

Pavojinga plaukioti ant pripučiamų čiužinių, rąstų, lentų ir kitų plaukiojimui nepritaikytų daiktų. Vaikams verčiau naudoti plaukimo liemenes arba rankoves, o iš pripučiamo rato vaikas gali greitai išslysti. Tačiau net ir su saugumo priemonėmis vaikus reikėtų akylai prižiūrėti, ypač tuose vandens telkiniuose, kur yra srovių. Nepamirškite, kad net pati patikimiausia gelbėjimosi liemenė negali garantuoti vaiko saugumo, jei šalia nėra suaugusiojo.

Geriausia maudytis ryte ir vakare, kai saulė šildo, bet nedegina. Neleiskite vaikui maudytis per ilgai. Vanduo net šilčiausią dieną gerokai šaltas ir galima lengvai peršalti. Pirmąją dieną vaikui užteks ne daugiau kaip 5 minučių, kasdien šį laiką ilginkite, kol pasieksite 20 ar 30 minučių. Išlipusį iš vandens vaiką nušluostykite sausu rankšluosčiu. Sukaitus, suprakaitavus, prieš vėl lipant į vandenį, būtinai reikia atvėsti. Negalima maudytis iš karto po valgio, maudantis kramtyti gumą.

Uždrauskite vaikams pavojingus žaidimus vandenyje: imituoti skendimą, nardinti kitą ar šaukti pagalbos, jei jos nereikia.

Parengė Undinė Gilė

Kad maudynės nepadarytų žalos

 Maudynės natūraliuose vandens telkiniuose – vienas pagrindinių vasaros malonumų. Tačiau upės, ežero, tvenkinio ir jūros vandenyje gausu įvairių mikroorganizmų. Maudantis ant intymių vietų gleivinių patekusios bakterijos gali sutrikdyti mikroflorą, išbalansuoti lytinių organų pH ir sukelti uždegimines ligas.

Intymios kūno vietos labai jautrios. Čia drėgna, šilta, o tokios sąlygos yra tinkamos bakterijoms daugintis. Todėl labai svarbu šiose kūno vietose palaikyti tinkamą pH.

Tai padaryti padeda specialios intymios higienos priemonės – geliai ir putos. Jų sudėtyje turėtų būti natūralios pieno rūgšties, padedančios atkurti mikroflorą. Intymių vietų prausimui dušo gelis netinka. Naudojame intymios higienos prausiklį, palaikantį normalų intymių vietų pH. Tačiau prausiklio nedera naudoti per dažnai – užteks 1–2 kartus per dieną. Prausiantis dažniau užtenka vien tik vandens. Dažnas intymių vietų plovimas su geliu išsausina odą ir ji netenka natūralios apsaugos.

Intymias vietas reikia apsiplauti kiekvieną kartą išsimaudžius natūraliame ar dirbtiniame vandens telkinyje, taip pat po SPA procedūrų pirtyje, saunoje. Plaunami tik išoriniai lytiniai organai, į makštį neturi patekti gelio ar kito prausiklio. Makšties plovimas sutrikdo jos mikroflorą ir skatina uždegimus.

Intymi higiena mėnesinių metu

Uždegimines ligas gali išprovokuoti natūralūs fiziologiniai procesai, susiję su menstruaciniu ciklu. Ovuliacijos metu, organizmui ruošiantis galimam nėštumui, moteris yra imlesnė infekcijoms. Po ovuliacijos piko sumažėjus estrogenų kiekiui susilpnėja ir imuninės sistemos apsauga. 

Be to, kraujas ir vasaros karštis sudaro palankią terpę mikrobams daugintis. Todėl oda šunta, parausta, gali atsirasti ginekologinės ligos: kandidozė, bakterinė vaginozė, vulvitas.

Menstruacijų metu, kai gleivinės jautresnės infekcijoms, svarbu reguliariai keisti tamponus ir įklotus. Tamponas keičiamas kas keturias valandas, o jei išskyros gausios – dažniau. Pirmosiomis menstruacijų dienomis patartina tai daryti kas 3 valandas. Svarbu nepamiršti keisti tamponus paskutinėmis menstruacijų dienomis, kai išskyrų nėra daug. Įklotus reikėtų keisti ne rečiau kaip kas tris valandas, nes įklotas drauge su drabužiais gali sukurti šiltnamio efektą, kurį labai mėgsta bakterijos. Beje, būtent todėl per karščius geriau atsisakyti kasdienių įklotų arba juos keisti kuo dažniau: bent kartą per 2–3 valandas.

Jeigu maudotės menstruacijų metu, išlipusi iš vandens būtinai pakeiskite tamponą, nes jis sušlampa. Menstruacinės taurelės išsiimti ir plauti kiekvienąkart išsimaudžius nereikia: ji priglunda prie makšties sienelių, todėl kraujas neprateka ir vanduo į ją nepatenka.

Gerti užtektinai vandens naudinga ir intymiai sveikatai

Nuolat kalbama apie tai, kad per karščius būtina gerti pakankamai vandens. Tai svarbu ir intymiai moters sveikatai. Trūkstant skysčių sausėja gleivinės, kurios tampa vartais infekcijoms, greičiau vystosi lytinių organų uždegimai. Naudingiausias vanduo be cukraus, kvapiųjų medžiagų ir kitų priedų.

Taip pat moterys turėtų gauti užtektinai probiotikų. Jų yra maiste: raugintuose pieno produktuose (jogurte, kefyre, fermentuotuose sūriuose), raugintose daržovėse.

Nesušalkime ir nesukaiskime

Karštyje svarbu išvengti perkaitimo ir peršalimo. Kad ir kaip norėtumėte atsigaivinti visu galingumu įjungusios oro kondicionierių ar ventiliatorių, to neturėtumėte daryti. Temperatūros svyravimai yra mažojo dubens uždegimus, taip pat šlapimo pūslės negalavimus provokuojantis veiksnys. Todėl venkite maudytis pernelyg šaltame vandenyje. Po maudynių apsirenkite sausą maudymosi kostiumėlį, nedžiovinkite jo ant kūno, nusišluostykite sausu rankšluosčiu. Kad išvengtumėte užkrato, nesėdėkite ant akmenų ir smėlio be užtiesalo.

Dėvėkite apatinius, pagamintus iš natūralių medžiagų: medvilnės ir lino. Netinkamas pasirinkimas karštą dieną – apatinės kelnaitės su juostele. Vasarą renkitės laisvais drabužiais –apspaudžiantys džinsai karštyje netinka. Aptempti drabužiai neleidžia orui laisvai cirkuliuoti ir tokia terpė palanki patogeninėms bakterijoms. Be to, pernelyg apspaudžiantys drabužiai gali nutrinti karštyje sudrėkusią intymių vietų odą.

Parengė Undinė Gilė

Grūdinimas – vienas iš geriausių būdų stiprinti vaiko imunitetą, o vasara – puikus metas pradėti. Užsigrūdinęs vaikas bus žvalesnis ir pajėgs atsispirti rudenį ir žiemą puolantiems virusams. Be to, sustiprės kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, nervų, raumenų, virškinimo sistemos. Grūdinami mažyliai ne tik rečiau serga, bet ir sparčiau vystosi. Vanduo, oras, saulė ir masažai ne tik efektyvios priemonės, bet ir smagios vasaros pramogos, kurios gerina nuotaiką.

Oro vonios

Tai vienas iš pačių paprasčiausių ir švelniausių grūdinimo būdų – tereikia reguliariai vaikštinėti arba žaisti lauke. Tiesa, karštą vasaros dieną tinkamiausias pramogoms gryname ore rytas arba vakaras. Nuo 11 iki 16 valandos verčiau nosies į lauką karštą dieną nekišti. Vietą pasivaikščiojimui rinkitės atokiau nuo gatvės dulkių ir triukšmo. Nusiveskite vaiką į miesto parką, nuvažiuokite į mišką, prie ežero ar upės. Vasarą gimusį kūdikį galima vežioti lauke jau po poros dienų grįžus iš gimdymo namų. Ir patį mažiausią, ir paūgėjusį vaiką svarbu tinkamai aprengti, kad jis neperkaistų, uždėti nuo saulės saugančią kepurytę.

Oro vonios – pirmosios procedūros ką tik į namus parsivežtam naujagimiui – leiskite išrengtam mažyliui pasispardyti. Iš pradžių užteks kelių minučių, vėliau galima šį laiką ilginti iki kelių dešimčių minučių. Palikti mažylį nuogą galima keičiant sauskelnes, prieš maudynes ar masažą. Oro voniomis besimėgaujantys kūdikiai geriau miega ir valgo.

Daug vandens procedūrų

Vasarą dauguma šeimų atostogauja prie vandens – tai gera proga pradėti vaiko grūdinimą. Puikiai grūdina maudynės jūroje – organizmą veikia ne tik temperatūra, bangos, bet ir vandenyje ištirpusios druskos.

Vanduo ypač tinka vaiko organizmui stiprinti. Jame mažėja kūno įtampa, nes atsipalaiduoja raumenys ir tampa lankstesni sąnariai, gerėja medžiagų apykaita. Be to, atsiranda apetitas ir pagerėja miegas.

Silpnesniam vaikui vandens procedūras geriausia pradėti nuo aptrynimų drėgnu rankšluosčiu, vėliau vėsesniu vandeniu apipilti kojytes. Iš pradžių trinamas kaklas, rankos, krūtinė, nugara, vėliau – pilvas, juosmuo, kojos. Po to kūnas nušluostomas ir aptrinamas sausu rankšluosčiu. Paskui galima pereiti prie apipylimų vėsesniu vandeniu. Mažesniam vaikui vandenukas turi būti šiltesnis, tik pradėti reikia nuo mažesnio temperatūrų skirtumo – 2 laipsnių, vėliau didiname iki 5-7 laipsnių. Vyresnį vaiką grūdiname šaltesniu vandeniu, o po to pereiname prie maudynių. Vandenyje vaikas turėtų judėti: žaisti, šokinėti, plaukti.

Vėsesniu oru grūdinimo vandeniu procedūras galite atlikti vonioje, duše arba baseine. Nuo vienerių metų mažylį galite vestis į pirtį, tik vertėtų pasitarti su gydytoju. Prie pirties malonumų pratinkite po truputį. Čia vaikas turėtų jaustis gerai, o ne kaitintis per prievartą.

Grūdinimas saule

Saulėje gaminasi vitaminas D, taigi ji taip pat svarbi vaiko sveikatai. Bet tai nereiškia, kad jis turėtų gulėti paplūdimyje. Užtenka pasivaikščioti saulėje, o geriausias laikas – 8-11 valanda arba po 16 valandos. Prieš vesdami vaiką į lauką būtinai ištepkite apsauginiu kremu.

Prie saulės vonių pratinkite pamažu, bet būti saulėje vaikui nedera ilgiau kaip 2 valandas. Likusį laiką lauke jis turi praleisti pavėsyje. Dviejų mėnesių kūdikį galima palaikyti saulės spinduliuose 2-3 minutes, vėliau – iki 10-15. Galvytę reikia būtinai pridengti.

Mankšta ir masažas

Kiek įmanoma, stenkitės leisti vaikui vaikščioti basomis, nes tai natūralus pėdų masažas. Smėliukas, akmenukai, žolė ar kitas nelygus paviršius stiprina pėdų ir kojų raumenis, apsaugo nuo plokščiapėdystės ir kitų kojų ligų. Kineziterapeutai tikina, kad pėdose yra daug nervinių galūnių, kurias masažuojant teigiamai veikiami įvairūs organai. Tik prieš paleisdami vaiką basomis, apžiūrėkite vietovę, ar nėra šukių ir kitų aštrių daiktų, kurie gali sužeisti.

Grūdinimui svarbus ir fizinis aktyvumas – mankštos ir judrūs žaidimai. Įpratinkite vaiką prie rytinės mankštos, kuri ne tik padeda greičiau pasijusti žvaliam, bet ir lavina raumenis, suaktyvina kvėpavimą ir kraujo apytaką, skatina motorikos vystymąsi, lankstesni darosi sąnariai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pakankamas judėjimas vaikystėje yra puiki įvairių lėtinių ligų bei nutukimo profilaktika, turi reikšmės augimui ir vystymuisi, padeda įveikti įtampą ir stresą

Grūdinti mankšta kūdikį galima nuo mažų dienų – ne tik pagerės jo nuotaika, bet ir psichomotorinė raida. Kraujotaką bei kaulus ir raumenis sustiprins masažas, kurį atlikti išmokys gydytojas.

Tik nepersistenkite – jeigu vaikas priešinasi kuriam nors iš grūdinimo būdų, paieškokite tokių, kurie jam patiks. Pratinkite pamažu – pradėkite nuo švelnesnių ir trumpesnių procedūrų. Nepamirškite grūdinimo procedūrų ir kitais sezonais –jos turi būti atliekamos be pertraukų, nes įgytas vaiko atsparumas išnyks.

Parengė Dalia Petrutytė