Jau anksčiau EMST yra pripažinusi šių maisto sudedamųjų dalių naudą apskritai žmogui, tačiau Europos Sąjungos teisė numato, kad poveikis kūdikiams ir mažiems vaikams turi būti įvertintas atskirai.

EMST nuolatinė dietinių produktų, mitybos ir alergijos mokslininkų grupė patvirtino, jog anksčiau patvirtintas teiginys, kad „magnis svarbus normaliam kaulų vystymuisi“, taikytinas ir vaikams nuo gimimo iki trejų metų amžiaus.

Tai pačiai amžiaus grupei pripažintas teisingu teiginys, kad „vitaminas A svarbus normaliam imuninės sistemos funkcionavimui“. Šis teiginys iki šiol galiojo vyresnio amžiaus vaikams ir visoms kitoms amžiaus kategorijoms.

EMST taip pat nusprendė, kad kūdikiams ir vaikams iki trejų metų amžiaus „geležis svarbi normaliam kognityviniam vystymuisi“. Iki šiol toks teiginys galiojo vaikams iki 18 metų amžiaus.

EMST sprendimus patvirtinus Europos Komisijai, šiuos sveikatinimo teiginius apie teigiamą poveikį vaikams iki trejų metų oficialiai galės naudoti maisto papildų gamintojai.

Iš visų trijų vertintų maistinių medžiagų tik vitaminui A nustatytas didžiausias leistinas kiekis vaikams iki trejų metų – 800 mikrogramų per dieną.

Kaip tik toks kiekis yra vitamino A rekomenduojama paros norma (RPN) suaugusiems žmonėms. Magnio RPN yra 375 miligramai, o geležies – 14 miligramų.

Kokių produktų turi pakankamai valgyti kūdikis ir vaikas?

Geri geležies šaltiniai yra raudona mėsa, paukštiena, sezamai, moliūgų sėklos, įvairios pupelės, lęšiai, rugiai ir įvairios lapinės daržovės. Augalinės geležies pasisavinimą smarkiai padidina tuo pat metu su maistu gaunamas vitaminas C.

Daugiausia magnio turi migdolai, jo taip pat turtingi kitokie riešutai, razinos, vynuogės, grūdai, kopūstai, morkos, grikiai, sojų pupelės, ryžiai.

Vitamino A daugiausia turi tokie gyvūninės kilmės maisto produktai kaip žuvų taukai, sviestas, kiaušinio trynys, menkės kepenėlės ir jautienos kepenys, pienas ir jo produktai. Be to, vitaminą A sintetina žmogaus kepenys, gavusios beta karotino, kurio daugiausia turi morkos, moliūgai, abrikosai, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai ir kitos žaliosios daržovės.

Rotavirusinė infekcija – tai virusinė žarnyno infekcija. Ligos simptomai: vėmimas, karščiavimas, viduriavimas, bendra organizmo intoksikacija. Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas: sergamumas padidėja šaltuoju metų laiku. Lietuvoje vaikai ir kūdikiai dažniausiai šia liga serga gruodžio – balandžio mėnesiais. Tačiau susirgimai rotavirusine infekcija registruojami ištisus metus. Dažniausiai registruojami pavieniai infekcijų atvejai, nors sezoninio infekcijos plitimo metu registruojami protrūkiai šeimose bei vaikų kolektyvuose. Virusinės žarnyno infekcijos sudaro iki pusės vaikų viduriavimų atvejų pasaulyje.

Dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Nors rečiau, tačiau gali sirgti ir senyvo amžiaus žmonės, suaugę asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema. Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3 – 35 mėn. kūdikiai ir vaikai. Lietuvoje dažniausiai serga iki 2 metų amžiaus vaikai. Ligos požymiai: temperatūra, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai. Vėmimas gali būti labai intensyvus. Viduriavimas –- net iki 10-20 kartų per dieną. Jis ypač pavojingas mažiems vaikams dėl skysčių netekimo organizme. Susirgus vaikui, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.

Profilaktika: ULAC specialistai primena, kad patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepai, o nespecifinė profilaktikos priemonė, galinti sumažinti rotavirusų plitimą vaikų kolektyvuose ir šeimose – higiena:

• kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs rotavirusinei infekcijai, todėl ji lengvai plinta kolektyvuose. Jei vaikas suviduriavo, ėmė vemti, patariama jo neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantis vaikas virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra ligos simptomų bei dar kelias dienas;

• ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli sergantis vaikas ar kūdikis, būtina gerai vėdinti. Sergančiojo slaugai naudoti kuo daugiau vienkartinių slaugos priemonių;

• tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas;

• saugiai šalinti sergančiojo kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne.