Grįžote namo, išleidote tėtį į darbą, ką gi įdomaus susigalvojate su sūneliu namie?

Mūsų diena prasideda dar naktį, kai mažasis keliasi pavalgyti ir pabendrauti – dažniausiai su didele šypsena. Po pusryčių – žaidimai, o po pietų miegelio skaitome pasakas arba knygelę apie Malio ir Kilos nuotykius, klausomės muzikos, šokam, žaidžiam „ku-kū”. Šį žaidimą Ainis galėtų žaisti visą dieną – juk taip smagu, kai mama kartu vaikšto keturiomis.

Pirmadienio rytais važiuojame į mažylių šokių pamokas. Mamos šoka su mažyliais ant rankų – taip per savo kūną perduoda judesius ir ritmą. Jau išmokom vienos valsą, lėtą valsą, sambą, polką, tango, disko šokius. Ainis, išgirdęs muziką, iš karto ima ploti rankutėm ir šokti.
Aš 12 metų šokau liaudies šokius dainų ir šokių ansamblyje „Ugnelė“. Vėliau su pertraukom – pramoginius, kuriuos šokome ir drauge su vyru. Kai gimė sūnus, šį pomėgį atidėjom, kol vaikas paaugs ir galės pabūti bent valandėlę su močiute, nes kol kas mamos nepaleidžia.

Tu mokai Ainį žaidimų ir šokių, o tėtis gal kokiais vyriškais pomėgiais bando sudominti vaiką? Kaip draugauja šeimos vyrai?

Vyras pirmas pakeitė vaikui sauskelnes, nuprausė ir apskritai – paėmė ant rankų. Visų šių gudrybių mokiausi iš jo. Tėčio užsiėmimas su vaiku nuo pat mėnesio amžiaus – dinaminė mankšta, nes aš nepajėgčiau. Mat trijų mėnesių Ainis jau svėrė 8 kilogramus. Daugelį šie pratimai baugina, bet vaikui smagu – krykštauja sau linksmas ir prašo dar. Kita vyrų tradicija – vakarinė košė su tėčiu. Valgo abu, bendrauja, pasakojasi apie dienos nuotykius ir rūpesčius. Tai atokvėpio minutė mamai.

Artimiausias planas – pritvirtinti vaikišką sėdynę ant tėčio dviračio ir – pirmyn į kelią. O toliau laukia ir kiti vyriški reikalai: futbolas, krepšinis, šaudymai, automobiliai ir t.t. Tada aš karaliausiu namuose.

Ką gi veiksi namuose, išleidusi vyrus savais reikalais?

Mėgstu daryti visokius rankdarbius. Mano laisvalaikio darbeliai – karpiniai, siuviniai, dekupažas, piešiniai, įvairios dekoracijos vaikų darželiams, kurių prireikia kitoms mamoms –rudenėlio šventėms ar Kalėdoms. Darau stalo korteles, kitus papuošimus, sienų dekoracijas. Ainio pirmojo gimtadienio dekoracijas sukūriau savo rankom, pati papuošiu ir krikštynas, kurios dar bus šią vasarą.

Kol vaikas paūgės, jo priežiūra – tavo kasdienybė. Kas labiausiai padėjo tau įsijausti į mamos vaidmenį, kokias auklėjimo, ugdymo gudrybes pritaikei savo vaikui?

Dar besilaukdami kūdikio, lankėme gyd. R. Šemetos kursus poroms (būtinai turi lankyti abu būsimi tėveliai). Ten plačiai pasakojama apie nėštumą bei gimdymą, kūdikį ir tėvystę. Po šių kursų nebelieka klausimų, pavyzdžiui, ką daryti, kai kūdikis beldžiasi į pasaulį. Tiesiog žinai ir esi rami. Vėliau, jau gimus sūnui, iškilo naujų klausimų: ką valgyti, kad nepakenkčiau vaikui, kada pradės gamintis pienas, ant kurio šono guldyti kūdikį, kaip maudyti, kaip mankštinti ir t.t. Padėjo Kristinos paskaita minėtuose kursuose apie naujagimio priežiūrą. Ji išmokė atlikti vaikui dinaminę mankštą. Tai nuostabus užsiėmimas tiek, kūdikiui, tiek tėvams.

Kitas neperkandamas dalykas buvo vaiko miegas. Kantrybė trūko, kai Ainiui buvo 9 mėnesiai, – jis keldavosi naktį kas valandą ar dvi. Susidoroti su šia problema padėjo „Sąmoningų mamų“ bendruomenės įkūrėjos G. Veličkienės paskaita apie kūdikio dienotvarkę ir ramų miegą.

Manau, daugeliui mamų bus įdomi tavo patirtis, kaip susitvarkėte miegelį?

Anksčiau, kiek vaikas prabusdavo naktį, tiek ramindavau žindydama. Būtent to daryti nederėjo, nes krūtys reikalingos maitinti, o ne raminti. Ilgainiui Ainis nebegalėjo užmigti savarankiškai – ir naktį, ir dieną užmigdavo tik žindomas. Pasirodo, tereikėjo laikytis dienotvarkės – migdyti ir maitinti tuo pačiu metu. Miegoti vaikas turi savo lovytėje su miego drabužėliais, padeda ritualai, tokie kaip masažas ar lopšinė. Kad nereikėtų kas valandą ar dvi keltis naktimis, tiesiog nemaitinau. Palikau vieną maitinimą paryčiais, o vaikui prabudus tik prieidavau ir nuramindavau paglostydama petuką ar galvytę. Vaikas supranta, kad mama šalia, nurimsta ir užmiega. Nereikia nei supti, nei žindyti – tiesiog pabūti šalia. Iš pradžių Ainis protestavo prieš kitokias taisykles, bet per keletą dienų įprato. Dabar vaikas užmiega per 10 minučių, o naktį prabunda tik porą kartų.

Ainį dar maitini savo pienu, gal turi kokį receptą, kad nepritrūktų mamos pieno?

Žindau keletą kartų per dieną dar ir dabar, nors Ainiui jau metukai. Receptas vienintelis – žindyti. Ir žindyti pagal poreikį, o ne pagal grafiką. Labai pagelbėjo gydytojo K. Vitkausko knyga „Kūdikio žindymas“. Neretai ją atsiversdavau, kai vaikas išgyvendavo augimo šuolį, o aš nežinojau kodėl jis taip dažnai valgo.

Kas tau buvo nuostabiausia tapus mama?

Įdomiausia buvo pamatyti, kiek turiu kantrybės – supti, maitinti, skaityti, žaisti, migdyti… Nėra paprasta auginti vaiką, bet nuostabu būti mama… Gražiausias mano atradimas tik tapus mama buvo vaiko šypsena ir žiovulys. Nuo pirmųjų dienų negaliu atsižiūrėti. Vis laukdavau, kada nusižiovaus.

Dabar – gegužį, atšokęs mažylių šokiuose pavasario šventę, Ainis pats užpūtė savo pirmojo gimtadienio žvakutę – paklaustas, kaip vėjelis pučia? Tikriausiai spėjo ir norą sugalvoti. Mama – tikrai suspėjo…

Kalbėjosi Ieva Grabauskienė