Meningitas – tai infekcinė nervų sistemos liga, pažeidžianti minkštuosius galvos smegenų dangalus. Ši liga pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 5 mln. žmonių, 300 tūkst. iš jų miršta. Didžiausia rizikos grupė – kūdikiai ir vaikai iki 5 m. amžiaus.

Išvengti meningito padeda skiepai

Pasak Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo profesoriaus dr. Rimanto Kėvalo, meningitas yra skirstomas į virusinį ir kur kas pavojingesnį bakterinį, kurį dažniausiai sukelia pneumokokai, meningokokai ir streptokokai.

„Iš minėtų trijų bakterijų pagrindine įvardinčiau meningokoką. Ši bakterija sukelia invazinę ligą, kuria dažniausiai susergama pirmaisiais gyvenimo metais. Vaiko organizmas nesugeba gaminti pakankamai antikūnų, kurie kovotų su meningokoku, imunitetas negali jam pasipriešinti ir mažyliai suserga, neretai ir labai sunkiai“, – pasakoja R. Kėvalas.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad pagrindinė meningokoko B prevencijos priemonė yra skiepai. „Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja tris pagrindines priemones, kurios kiekvieną dieną gelbsti tūkstančius vaikų visame pasaulyje – tai skiepai, švarus vanduo ir rankų higiena. Labai svarbu, kad planiniai skiepai būtų tęsiami nepaisant karantino dėl pandeminės koronaviruso infekcijos ar ekstremalių situacijų. Reikia prisiminti, kad didžioji dalis ligų valdoma skiepais, todėl nutraukus juos, galime sulaukti įvairių ligų protrūkių“, – teigia profesorius.

Vakare žaidė kieme, ryte – vos kvėpavo

Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 37 susirgusieji meningokokine B tipo infekcija, iš jų – 5 mirė. Daugiausiai (16) sirgo kūdikiai ir vaikai iki 6 metų amžiaus. Kita rizikos grupė – paaugliai ir jaunimas.

Per ilgametę patirtį ne kartą meningokoku B sirgusius vaikus gydęs profesorius pasakoja, kad ši liga gali užklupti bet kuriame amžiuje – susirgti gali ne tik vaikai, bet ir paaugliai ar vyresni jaunuoliai. Kovo mėnesį Kauno klinikose gydytojui teko priimti du 12 ir 14 metų paauglius, kuriems buvo diagnozuotas meningokokas B.

„Vaikai iš visiškai skirtingų šeimų, skirtingų Lietuvos kraštų, bet istorijos panašios, simptomai vadovėliniai. Pirmiausia pakyla temperatūra, vėliau šiek tiek peršti gerklę, skauda galvą, pykina. Per pirmas 8 val. jų būklė kritiškai blogėjo – tapo vangūs, mieguisti, atsirado šaltkrėtis, viso kūno raumenų skausmas. Atidžios mamos pastebėjo pavienes bėrimo žymes ir skubiai kvietė medikus. Paaugliai iš karto buvo nuvežti į gydymo įstaigą. Per pirmąsias 12 val. išsivystė dauginis organų nepakankamumas, sutriko kvėpavimas, jie buvo prijungti prie aparatų, kurie pakeitė sutrikusių organų veiklą“, – pasakoja profesorius R. Kėvalas.

Vaikus buvo ištikęs sepsinis šokas, kurio mirtingumas yra apie 50 proc., o kiekvieno organo nepakankamumas prognozę pablogina iki 10 proc. Budrūs artimieji, operatyvi ir gera pirminė pagalba, greitas transportavimas bei prijungimas prie gyvybę gelbstinčių aparatų – toks sklandus visų grandžių darbas lėmė, kad labai skaudžių nelaimių pavyko išvengti.

„Meningokokinė infekcija yra labai klastinga, kurios pradiniai simptomai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastos peršalimo ligos. Be to, ji suintensyvėja būtent gripo sezono metu, t. y. rudenį ir pavasarį. Ligos simptomai vystosi labai sparčiai. Vienas vaikas su perštinčia gerkle vakare dar lakstė kieme su draugais, o po 10 valandų jam jau buvo sutrikęs kvėpavimas ir galvos smegenų veikla“, – pasakoja Vaikų ligų klinikos vadovas.

Liga nepraeina be pasekmių sveikatai

Tikimasi, kad Kauno klinikų Vaikų ligų klinikose gydomiems paaugliams neliks liekamųjų reiškinių arba jie bus lengvi. Statistika rodo, kad net ir išgyvenę meningokokinę infekciją, apie 20 proc. visų amžiaus grupių asmenų gali turėti skaudžių pasekmių. Tai gali būti ne tik daugybiniai randai, galūnių amputacija, protinė negalia ar klausos pažeidimai, tačiau ir psichologiniai ar elgesio sutrikimai, kurie gali sukelti, pavyzdžiui, mokymosi ar bendravimo problemų ateityje.

Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad ir be pasekmių išgyvenusiųjų invazinę meningokokinę infekciją sveikata buvo prastesnė net ir po daugelio metų–  stebima žemesnė savivertė, prastesnė fizinė, psichinė ir psichosocialinė sveikata.

Lietuva – tarp Europos šalių, kur serga daugiausiai

2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuva patenka tarp keturių Europos šalių, kuriose fiksuojamas didžiausias sergamumas meningokokine B tipo infekcija. Daugiausiai sergama Airijoje (1,71 atv./100 tūkst. gyv.), Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (1,2 atv./100 tūkst. gyv.) bei Nyderlanduose (1,17 atv./100 tūkst. gyv.).

Visame pasaulyje vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos įskiepyta daugiau nei 30 mln. kartų. Lietuvoje vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos į valstybės vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta nuo 2018 m. liepos. Nors pastaraisiais metais susirgimų Lietuvoje užregistruojama vis mažiau, tai nereiškia, kad problema yra išspręsta ir liga yra kontroliuojama.

„Mes turime bent 4–5 metus sistemingai skiepytis, kad pastebėtume apčiuopiamus pokyčius. Puikus pavyzdys – Kanados Kvebeko regionas, kuriame susirgimų būdavo apie penkis kartus daugiau nei dabar Lietuvoje. Jie 2014 m. pradėjo skiepyti visus nuo 2 iki 20 m. amžiaus žmones. Po 4 m. susirgimų skaičius sumažėjo 96 proc. Tad Lietuvoje turėtų skiepytis vaikai ne tik pagal skiepų kalendorių, bet ir tie, kurie yra didžiausioje rizikos grupėje, t. y. iki 5 metų“, – teigia gyd. R. Kėvalas.

Gydytojai primena, kad karantino metu planiniai skiepijimai, tarp jų ir nuo meningokokinės infekcijos, tęsiami, o konsultuotis galima nuotoliniu būdu. Skiepyti reikia taip, kaip nurodyta skiepų kalendoriuje. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai įspėja, kad netgi trumpai trunkantys skiepijimo trikdžiai gali padidinti pažeidžiamų asmenų skaičių ir paskatinti ligų protrūkius, kurių  galima išvengti skiepijantis.

Dėl asmeninės konsultacijos reikia kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

Įtemptas naujagimio kaklas nebylos apie meningitą, bet, jeigu vaikas dar ir blogai jaučiasi, būtinai reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Dažna priežastis būna kaklo raumenų uždegimas. Kaklo raumenys gali užsispausti dėl gimdymo traumos. Vaikas negalės pasukti galvos į vieną kurią nors pusę, o šios kaklo pusės raumenys gali būti skausmingai jautrūs.

Gydymas fizioterapija padės susidoroti su skausmu. Negydomi raumenys gali išlikti pažeisti ir kaklas bus nuolat įtemptas.

Nuolat užspaustas kaklas vyresniam vaikui gali būti negydyto kaklo raumenų uždegimo pasekmė. Gydytojas skirs reikiamas gydomąsias procedūras.

Staigūs kaklo diegliai vyresniam vaikui gali būti raumenų spazmų priežastis. Vaikas gali atsibusti nuo kaklo skausmo, paprastai – vienos pusės. Priežastis gali būti neaiški arba galbūt vaikas sėdėjo skersvėjo perpučiamoje vietoje. Kankinamas šio skausmo vaikas pasuka palenktą galvą į šoną, o šios kaklo pusės raumenys įtempti ir skausmingi. Kaklo judrumą padės atstatyti poilsis, šiluma ( karšta vonia arba pūslė), lengvi fiziniai pratimai. Šias procedūras teks atlikti 1–2 savaites.

Staigius dieglius sergančiam vaikui, dažnai lydimus ausų, gerklės skausmo ir aukštesnės temperatūros gali sukelti kaklo limfmazgių uždegimas. Bet tai gali būti ir meningito požymis, todėl būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Meningitas

Meningitas – smegenų dangalų infekcija. Paprastai ši liga pažeidžia vaikus iki penkerių metų. Ši liga labai pavojinga, ypač patiems mažiausiems. Ligą sukelia virusai arba bakterijos. Dažniau suserga nusilpę po persirgtų ligų, pavyzdžiui, gripo, vaikai. Inkubacinis meningito periodas trunka 2–10 dienų.

Liga prasideda prasta bendra vaiko savijauta, jis vemia, pakyla temperatūra. Vyresniems vaikams skauda galvą ir kaklą, sustingsta sprando raumenys, todėl lenkiant vaiko galvą, jis smakru negali pasiekti krūtinės. Vaikas jaučiasi vis blogiau. Dar neturinčio metukų vaiko momenėlis (minkšta vieta viršugalvyje) nuo vidinio spaudimo įsitempia ir nepulsuoja. Mažylis gali nuolat atlošti galvytę, jį gali nuolat ištikti periodiniai priepuoliai ir sąmonės netekimai.

Šia liga užsikrečiama nuo kosinčio ir čiaudinčio ligonio bei jo daiktų, pavyzdžiui žaislų.

Mažų plokščių alyvinių spuogelių bėrimas – sunkaus meningito, kurį sukėlė meningokokinė bakterija, požymis.

Virusinis meningitas – lengvesnė liga. Negydomas bakterinis meningitas gali baigtis mirtimi arba sukelti nuolatinį smegenų funkcijos sutrikimą.

Ką daryti?

Pastebėję vaikui minėtus požymius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Taip pat – jeigu vaikui aukšta temperatūra, jis blogai jaučiasi, jei dėl kaklo įtampos ir skausmo krūtinės negalima nė paliesti.

Rečiau pasitaikančios kaklo skausmo priežastys: šalutinis kai kurių vaistų poveikis, artritas ( Sąnarių ir kojų skausmas), kaklo slankstelių netaisyklingas vystymasis arba defektai ir vaikų cerebrinis paralyžius.

Vaiko, kaip ir suaugusiųjų, kaklo skausmas gali būti ir streso pasekmė. Tai taip pat sukelia galvos skausmą. (Galvos skausmas).