Išskirtinis maisto produktas, suteikiantis geležies

Mėsoje esantys baltymai – ląstelių ir audinių statybinė medžiaga, jų reikia fermentų ir hormonų sintezei. Mėsos baltymuose yra beveik visos nepakeičiamosios amino rūgštys, kurios skatina medžiagų apykaitą, stimuliuoja imuninės sistemos darbą. Iš mėsos gauname B grupės vitaminų, ypatingai svarbus iš jų B12, reikalingas deguonį pernešantiems eritrocitams susidaryti, joje yra kraujui būtinos folio rūgšties. Šis maisto produktas turi daug geležies, kuri kur kas geriau pasisavinama negu iš daržovių ir vaisių. Mėsa yra svarbiausias maisto produktas, padedantis išvengti geležies stokos anemijos. Todėl jos būtina vaikui pradėti duoti laiku. Šis maisto produktas turi kalio, fosforo, vario, magnio, cinko.

Be pagrindinių maisto medžiagų, mėsoje yra ekstrakcinių medžiagų (kreatino, karnozino ir kt.). Verdant šios medžiagos pereina į sultinį ir suteikia jam specifinį skonį. Ekstrakcinės medžiagos gerina virškinimą, skatindamos skrandžio sulčių išsiskyrimą.

Tiesa, mėsoje daugiausia sočiųjų riebalų, kuriuos turėtume riboti. Iš visų gyvulinių riebalų vertingiausi yra kiaulienos riebalai, nes šios rūšies mėsa turi daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių.

Kokia mėsa kūdikiui geriausia?

Kiaulienoje gausu riebaluose tirpių vitaminų A, E, D, joje yra daugiausia geležies. Ši mėsa turi mažiau jungiamojo audinio, todėl yra minkštesnė. Be to, ji mažiau alergizuoja už jautieną. Deja, kiaulienos riebalus organizmas gerai pasisavina, todėl rinktis derėtų liesesnę mėsą ir nevalgyti jos kasdien.

Jautiena yra liesesnė, bet kietesnė. Ši mėsa vertinama dėl mineralinių medžiagų – tokių kaip cinkas ir geležis. Joje užtenka B grupės vitaminų, akims reikalingo A, taip pat – PP ir kt. Jautiena yra vienas geriausių kraujodarai būtinų medžiagų – vitamino B12 ir geležies šaltinių. Šie mikroelementai svarbūs raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

Veršiena minkšta, neriebi ir lengvai virškinama. Joje yra daug baltymų, vitaminų bei mineralinių medžiagų, ši mėsa yra geras geležies šaltinis. Aviena priklauso retai alergijas sukeliantiems produktams, turi daug fluoro, apsaugančio dantis nuo ėduonies. Bet vaikams avienos pradedama duoti vėliau, nes ji gana sunkiai virškinama.

Ypač naudinga sveikatai mėsa laikoma triušiena, ji išsiskiria dideliu kiekiu baltymų, geležies, B grupės vitaminų, kalio, fosforo, magnio ir kitų mineralinių medžiagų. Cholesterolio joje mažiau net negu vištienoje.  Ši mėsa lengvai virškinama, švelnaus skonio ir puikiai tinka alergiškiems vaikams.

Vertingas dietinis maisto produktas – nutrijų mėsa, joje yra nemažai visaverčių baltymų, nedaug riebalų, palankus riebalų rūgščių santykis.

Vištiena ir kalakutiena turi gerai pasisavinamų baltymų, kuriuose yra optimalus amino rūgščių kiekis bei būtinų mineralinių medžiagų ir vitaminų. Šioje mėsoje yra mažiau jungiamojo audinio, palyginti su gyvulių mėsa, todėl ji yra minkštesnė, joje daug ekstrakcinių medžiagų, suteikiančių malonų skonį ir kvapą. Kalakutiena laikoma viena vertingiausių paukštienos rūšių, joje daug baltymų ir ji mažiausiai alergizuoja. Netinka kūdikiams riebi ančių ir žąsų mėsa.

Kiek mėsos ir kada duoti?

Pratinti kūdikį prie mėsos pradedama nuo 6–7 mėnesių. Pirmiesiems mėsos patiekalams tinka triušiena, veršiena, neriebi kiauliena. Geriausia, kad vaikas gautų pakaitomis ir gyvulių mėsos, ir paukštienos. Kalakutieną, triušieną, nutrijieną gali valgyti alergiški karvės pienui mažyliai. Iš subproduktų kūdikiams nuo 7 mėnesių retsykiais galima duoti sutrintų virtų kepenų.

Iš pradžių pasiūlykite mažyliui vieną arbatinį šaukštelį skystos mėsos tyrės, kurios įmaišykite į įprastinį vaiko patiekalą – daržovių arba kruopų košę. Kas kelias dienas šį kiekį didinkite iki 30– 40 gramų mėsos, vyresni vaikai gali suvalgyti iki 100 g. Įpratusiam prie vienos rūšies mėsos kūdikiui po savaitės galima pasiūlyti kitokios.

Mėsa duodama per pietus, kūdikiui jos užtenka vieną kartą per dieną, geriausia šio produkto mažyliui siūlyti su daržovėmis. Tokio derinio maistinė vertė didesnė, nes maisto produktai vienas kitą papildo.

Augant mažyliui mėsos tyrė gaminama tirštesnė. Nuo 8 mėnesių galima ruošti stambiau sutrintą mėsą, maždaug 10–11 mėn. ją galima keisti į mėsos kukulius, vėliau – į garinius kotletus. Kūdikiui ir mažam vaikui mėsa verdama ant silpnos ugnies, derėtų gaminti šviežią mėsą ir tiek, kiek jos reikia vienam valgymui.

Pramoniniai vaikiški patiekalai su mėsa gaminami kūdikio amžių atitinkančios energetinės vertės. Patiems mažiausiems skirtas maistelis yra homogenizuotas, t.y. vientisos, skystos konsistencijos, paūgėjusiems – su smulkiais gabalėliais. Kai kurie patiekalai turi papildomų ingredientų: sviesto, augalinio aliejaus. Gaminami kelių sudėtinių produktų valgiai: mėsos, daržovių ir kruopų.

Parengė Undinė Gilė

Šešių mėnesių kūdikis jau pasiruošęs paragauti suaugusiųjų maisto. Iki šio amžiaus visus mažylio maistinių medžiagų poreikius patenkinančio mamos pieno jau per mažai. Tiesa, ir toliau motinos pienas kūdikiui – vienas svarbiausių maisto produktų. Jeigu mamai pieno pritrūksta, primaitinti tirštu maistu galima pradėti anksčiau – tik ne mažesnį kaip 4 mėnesių kūdikį. Geriausia dėl mitybos pasitarti su kūdikį stebinčiu gydytoju.

Pirmieji kūdikio patiekalai primaitinimui – košės, daržovių ir vaisių tyrelės – iš pradžių gaminami skystesni. Daržovės gerai išverdamos, kol suminkštės. Vėliau pamažu šias tyreles tirštinsite.

Grūdų košės

Grūdai – vienas pagrindinių angliavandenių ir maistinių skaidulų šaltinių, jie turi augalinių baltymų ir riebalų, geležies, kalcio, magnio, vitaminų B1, B2 ir PP, kitų mikroelementų. Mažiausiai naudingųjų medžiagų manų kruopose, jose gausu tik angliavandenių, panaši ir kukurūzų maistinė vertė. Šių grūdų košes kūdikiui derėtų duoti tik nuo 10 mėnesio. Pirmajai košei puikiai tinka ryžių kruopos, kurias verdame su vandeniu ir jau pagamintas praskiedžiame  mamos pienu. Nepratiname vaiko nuo mažumės prie saldaus skonio, todėl į košę nepridedame cukraus, druskos galima įberti labai nedaug. Vėliau supažindiname mažylį su grikių, avižų, miežių koše. Kelių grūdų košes pradedame duoti, kai kūdikis jau įpratęs prie jų atskirai.

Daržovės

Naudingas patiekalas primaitinimo pradžioje – daržovių tyrės, iš kurių kūdikis gauna vitaminų, mineralų, maistinių skaidulų ir kitų naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, morkos ir moliūgai, turi karotino, kuris organizme virsta vaiko augimui būtinu vitaminu A, kuris būtinas vaiko augimui.

Iš pradžių kūdikiui bandome pasiūlyti vienos rūšies daržovių košės, pradedame nuo bulvių arba morkų. Jeigu  gerai sekasi, mažylis puikiai jaučiasi, neviduriuoja, pridedame kitą, po to – dar vieną daržovę. Kūdikiui tinkamiausios Lietuvoje užaugintos daržovės: bulvės, morkos, kopūstai, brokoliai, cukinijos, moliūgai.

Šešių mėnesių kūdikiui į grūdų ir daržovių košes galima įpilti šalto spaudimo nerafinuoto aliejaus ar įdėti sviesto.

Sultys ir vaisių tyrės, vanduo

Vaisių sultys turi natūralaus cukraus ir organinių rūgščių, kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Primaitinimo pradžioje kūdikiui galima duoti obuolių sulčių, paskui jas galėsite sumaišyti su morkų sultimis. Naudingiausios ką tik išspaustos sultys, jų siūlykite po valgio.

Kai kūdikis įpras prie sulčių, galėsite jam duoti vaisių tyrės, kuri turi daugiau virškinimui padedančių  maistinių skaidulų, taip pat – organinių rūgščių. Pirmiausia vaikui galite sutarkuoti obuolio, kuris ypatingai naudingas žarnynui.

Geriausias kūdikio gėrimas – vanduo, kurio siūlykite mažyliui pusvalandį prieš arba po valgio. Gėrimui, košėms bei tyrėms naudokite vaikams skirtą  pirktinį vandenį. Būsite tikra, kad jame nėra bakterijų, cheminių medžiagų, nereikės jo virinti.

Baltyminiai maisto produktai

Prie daržovių košės įpratusiam mažyliui nuo septinto mėnesio galima duoti liesos mėsos. Mėsoje yra baltymų, gerai pasisavinamos geležies, magnio, cinko, vitaminų B1, B2, B6 ir kraujodarai būtino B12. Pirmiesiems patiekalams rinkitės veršieną ir triušieną, tokią mėsą lengvai susmulkinsite ir sutrinsite, nes ji yra minkšta. Be to, ji nealergizuoja. Paukštiena – mažiau vertinga. Jeigu norite duoti pastarosios, rinkitės kalakutieną.

Pirmiausia mėsos kūdikiui įmaišykite į daržovių košę, pradėkite nuo arbatinio šaukštelio ir šį kiekį pamažu didinkite. Per parą kūdikis gali suvalgyti 40-50 gramų mėsos.

Žuvis – vertingas baltymų ir Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Kūdikiui galite pasiūlyti lydekos arba menkės, nedera duoti lašišos. Paragauti žuvies mažylis gali nuo 10 mėnesio, 2-3 kartus per savaitę ja galima pakeisti mėsą.

10 mėnesį pratiname valgyti vertingų baltymų, riebalų, kalcio turinčią varškę, pagamintą  specialiai kūdikiams, kiaušinio trynio siūlome paragauti tik nuo vienerių metų.

Primaitinimo taisyklės

Kiekvieno naujo maisto produkto duokite mažą kiekį ir pamažu jį didinkite. Naują produktą geriausia duoti pirmoje dienos pusėje, kad galėtumėte pastebėti jo poveikį.

Košes, daržovių ir vaisių tyres iš pradžių gaminkite iš vieno ingrediento – lengvai išsiaiškinsite, kaip į produktą reaguoja vaiko organizmas. Vaikas primaitinamas prieš žindymą, o blogai besijaučiančiam mažyliui naujų produktų nesiūloma.

Visi patiekalai kūdikiui gaminami prieš pat maitinimą – jokių jų atsargų šaldytuve nekaupkite.

Vaikui iki vienerių metų neduokite karvės pieno, kurio sudėtis labai skiriasi nuo kūdikiui įprastinio motinos pieno. Karvės piene yra gerokai daugiau baltymų, tokio kiekio kūdikiui nereikia, o dėl jų pertekliaus gali sutrikti virškinimas. Todėl ir kefyro bei jogurto į vaiko meniu negalima įtraukti anksčiau kaip nuo 10 mėnesių.

Parengė Undinė Gilė