MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

 Kokios svarbiausios maisto medžiagos būtinos nėščiosioms ir žindančioms mamoms?

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu kalorijų kiekis padidėja apie 10–15 proc., t. y. iki 500 kilokalorijų per parą.

Maistas turėtų būti įvairus ir visavertis, reikėtų valgyti dažniau negu įprastai – 4–6 kartus per dieną ir, žinoma, patariama vadovautis pagrindinėmis mitybos taisyklėmis. Racione turėtų būti grūdinės kultūros, daržovės, baltyminiai produktai (liesa mėsa, kepta žuvis, kiaušiniai), vaisiai. Riebalų rekomenduojama maždaug iki 30 gramų per dieną, geriausi yra nerafinuoti aliejai, ypač naudingas avokadas, pieno produktai – varškė, kefyras, jogurtas. Konkretūs produktai ir jų kiekiai išvardinti LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtose nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose.

Reikėtų daugiau valgyti folio rūgšties turinčių maisto produktų: žemės riešutų, ryžių, pupelių, brokolių, avokadų. Labai naudingi vitamino D turintys produktai, nes jis svarbus vaisiaus kalcio apykaitai bei skeleto vystymuisi. Šio vitamino turi žuvys, kiaušiniai, sviestas.

Ar moterys turėtų vengti kurių nors maisto produktų arba valgyti mažiau nėštumo ir žindymo metu?

Būtina vengti alkoholio, nes jis prasiskverbia per placentos barjerą, o jo koncentracija besivystančio vaisiaus kraujotakoje gali būti net didesnė negu motinos kraujyje. Mat vaisiaus kepenys alkoholį skaido daug lėčiau negu mamos ir net mažos alkoholio dozės yra žalingos. Alkoholis gali pažeisti vaisiaus centrinę nervų sistemą, dėl to gali atsirasti, pavyzdžiui, veido deformacijos, atsilikti vaisiaus augimas, galimi klausos, regos, širdies kraujagyslių, šlapimo takų pažeidimai. Taip pat alkoholis gali turėti įtakos psichinei vaiko sveikatai.

Nerekomenduotinos jūros gėrybės (moliuskai, austrės), taip pat nepasterizuoto pieno produktai (brandinti ir pelėsiniai sūriai), kurie gali sukelti žarnyno infekciją listeriozę. Nedera valgyti žalių kiaušinių, kad išvengtume salmoneliozės, tik gerai išvirtus. Saugu valgyti tik aukštoje temperatūroje apdorotą maistą, netinka ant grotelių kepta mėsa, nes moteris gali užsikrėsti toksoplazmoze.

Turėtų būti ribojami kofeino turintys produktai – kava ir stipri žalia arbata, energetiniai gėrimai, šokoladas. Jų nereikėtų vartoti daugiau negu 300 ml per parą, tai yra, pavyzdžiui, vienas puodelis kavos. Didesni kiekiai gali sukelti priešlaikinį gimdymą arba persileidimą.

Riboti reikėtų vitamino A turinčius produktus. Vaisiui gali būti žalinga šio vitamino koncentracija, viršijanti 700 mikrogramų per parą. Tai jūros gėrybės, pieno produktai, kai kurios lapinės daržovės, špinatai, burokų lapai, su aliejumi ar kitais riebalais valgomos morkos.

Ar yra maisto produktų, kurie skatina pieno susidarymą?

Konkrečių mokslinių tyrimų neatlikta. Tačiau yra žinoma, kad pieno gamybą paskatina pankolio arbata (ją pati gėriau nėštumo metu), taip pat chalva. Pasiteisina bet koks riebus maistas, pavyzdžiui, gali padėti torto gabalėlis, – pieno sekrecijai reikalingi riebalai.

Kokie vitaminai bei mikroelementai ypač svarbūs šiais periodais ir pačioms moterims, ir kūdikiui?

Vitaminų ir mikroelementų reikia daugiau – ypatingai didelis jų poreikis žindančiai moteriai. Labai svarbus jau minėtas vitaminas B9, t. y. folio rūgštis ir B12, nes folatai būtini vaisiaus audinių augimui ir nervinės sistemos vystymuisi, jų reikia ir mamai. Folio rūgštis svarbi DNR sintezei – ypatingai pirmajame nėštumo trimestre, kai nuo pat pirmos iki 11–12 savaitės formuojasi vaisiaus nervinė sistema. Šiais periodais moterims rekomenduojamas ne mažesnis kaip 800 mikrogramų folio rūgšties kiekis per parą.

2–3 nėštumo trimestre kartu su folio rūgštimi ypatingai svarbus aukščiau minėtas vitaminas D. Jo paros norma nėščiai ir žindančiai mamai 10 mkg.

Būtinas mikroelementas yra geležis, kuri reikalinga vaisiui – deguonies pernešimui. Esant deguonies trūkumui, sutrinka eritrocitų gamyba ir gali atsirasti įvairios komplikacijos arba sulėtėti vaiko augimas. Geležies poreikis nėštumo ir žindymo metu maždaug 15 mg.

Nervų sistemos, raumenų, kaulų vystymuisi ir funkcionavimui labai reikalingas magnis, kurį galima vartoti nuo pirmųjų nėštumo savaičių. Jo paros dozė apie 300 mg. nėščioDabar vis daugiau kalbama apie jodo poreikį, kuris, kaip ir folio rūgštis, yra svarbus vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymuisi. Nėščiosioms atliekami skydliaukės darbą reguliuojančių hormonų tyrimai, tikrinamas jodo kiekis. Rekomenduojama valgyti joduotąją druską. Jodo paros dozė yra apie 200 mkg tiek nėščioms, tiek maitinančioms moterims

Kaip pasirinkti vitaminų ir mikroelementų maisto papildą?

Vitaminus patartina rinktis pasitariant su gydytoju, ypatingai pirmąjį trimestrą, nes didelės dozės šiuo periodu gali paskatinti įvairias alergijas gimusiam kūdikiui.

Gydytojas parinks maisto papildus – pagal moters gyvenimą ir sveikatą. Pavyzdžiui, linkusioms į mažakraujystę moterims, skiriama daugiau geležies. Didelę reikšmę turi mityba, pavyzdžiui, vegetarėms, mikroelementų, ypač geležies, reikės daugiau. Jeigu moteris apkūnesnė, prireiks didesnių vitaminų ir mikroelementų dozių negu lieknesnei.

Būtina įvertinti vitamino A dozę maisto papilde, folio rūgšties kiekį, kuris paprastai yra 400 mkg, todėl gali tekti vartoti šį vitaminą papildomai. Nepatariu pasikliauti vien tik vitaminų koncentracija, kuri rekomenduojama, pvz., vaistinėse ar televizijos reklamose.

Kai kurios moterys atsisiunčia maisto papildus, pavyzdžiui, iš Amerikos, tačiau ten rekomendacijos skiriasi, nes tai yra saulėta klimato juosta, skirtingai negu Lietuva. Todėl, pavyzdžiui, vitamino D, Amerikoje pagamintame maisto papilde bus mažiau. Taigi, siunčiantis maisto papildus, reikėtų atsižvelgti į jų gamybos regioną.

Pasirinkti pačiai drąsiai galima 800 mkg folio rūgšties papildą. Folio rūgštį, ypatingai svarbią pirmaisiais vaisiaus vystymosi etapais, reikia pradėti vartoti nedelsiant.

Ar maisto papildai būtini nėščioms ir žindančioms moterims, jeigu jų mityba sveika ir subalansuota?

Jeigu moteris ir subalansuotai maitinasi, vis tiek šiais periodais reikia mikroelementų papildomai. Jų turi užtekti ir vaikeliui – kaulų, nervinės sistemos vystymuisi, ir žindančiai mamai – laktacijai. Su maistu reikiamo kiekio gauti neįmanoma, ypač folio rūgšties ir vitamino D. Beje, pastarojo trūksta 80 proc. visų moterų, kurioms atliekami tyrimai. Nėščioms moterims pavojingas magnio trūkumas. Dažnai dėl to joms traukia kojų raumenis, tačiau imti susitraukinėti gali ir gimda. Magnis padeda apsisaugoti nuo priešlaikinio gimdymo ir persileidimo – atpalaiduoja lygiuosius gimdos raumenis.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Būtina laiku pasiskiepyti

Vaiko sveikatai svarbūs skiepai pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, pavyzdžiui, nuo B tipo meningokokinės infekcijos, taip pat – pneumokokinės ir rotavirusinės infekcijos. Rekomenduojama nedelsti pasiskiepyti nuo gripo: nors šia liga labiausiai sergama žiemą, ji gali užklupti ir ankstyvą spalį.

Gyvename pagal dienotvarkę, sportuojame ir nepamirštame higienos

Kiekvienam vaikui turime suplanuoti dienos darbus ir poilsį. Vaikai turėtų užmigti ne vėliau kaip 21 val., darželinukui reikia miegoti 10–13, o pradinukui 9–11 valandų. Pakankamas ir kokybiškas miegas yra svarbus sveikam augimui. Prieš einant miegoti vaikams nepatariama žiūrėti televizorių, užmigti trukdys ir žaidimai išmaniaisiais įrenginiais. Verčiau pavartyti knygelę, papiešti arba pasivaikščioti gryname ore.

Grynas oras ir fizinis aktyvumas padeda išlaikyti stiprų imunitetą. Judėjimas suteikia energijos, pagerina apetitą ir nuotaiką.

Išmokykite vaiką reguliariai plauti rankas, neliesti veido ir nosies, nekramtyti rašiklių ir pieštukų. Tai aktualu saugantis ir nuo gripo, ir nuo COVID-19.

Valgome naudingus maisto produktus

Vaiko sveikatos pagrindas yra visavertė mityba, suteikianti maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Taip pat – energijos, reikalingos fiziniam ir protiniam darbui mokykloje, užsiėmimams darželyje.

Jeigu vaiko mitybos racione pritrūks maistinių medžiagų, gali sulėtėti fizinė, protinė ir emocinė raida, kamuoja nuovargis ir didesnė rizika susirgti įvairiomis ligomis. Ilgalaikis tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti negrįžtamus pokyčius organizme. Subalansuota mityba ypatingai svarbi vaikystėje ir paauglystėje, nes šiems laikotarpiams būdingi intensyvūs augimo ir vystymosi tempai.

Pirmiausia, kiekvienas vaikas neturi praleisti pusryčių. Svarbu, kad jie būtų sotūs ir naudingi: netinka greitas maistas, keptas ir riebus maistas, daug angliavandenių turinčios bandelės. Virškinamojo trakto ligomis, alergijomis sergantiems vaikams labai svarbu laikytis specialios mitybos ir laiko intervalų tarp valgymų.

Maistą, kurį vaikui įdėsite į mokyklą, reikia ruošti kasdien, kartu apgalvojant meniu. Kiek įmanoma sumažinkite saldumynų – piktnaudžiavimas jais gali sutrikdyti medžiagų apykaitą ir priauginti antsvorį.

Medžiagų apykaitos procesams nepaprastai svarbūs vitaminai ir mineralai. Nepakankamas jų kiekis sumažina imuninės sistemos aktyvumą, dėl to padažnėja infekcinės kvėpavimo takų ligos.

Vienas iš itin svarbių vaikui mikroelementų – kalcis, kuris, kaip ir B grupės bei C vitaminai, lemia kaulų masę, jo reikia sveikiems dantims. Vitamino D trūkumas vaikams gali lemti rachitą, šio vitamino reikia nervų sistemai, vitaminas D ir cinkas svarbūs imunitetui.

Jodas  turi didelės įtakos fizinei ir psichinei būklei, dėl jo trūkumo susergama skydliaukės ligomis, gali nukentėti vaiko intelekto raida.

Jeigu trūksta geležies, gali išsivystyti anemija (mažakraujystė), nes sumažėja hemoglobino kiekis. Užsitęsusi mažakraujystė gali sąlygoti sulėtėjusią fizinę ir protinę vaiko raidą, sutrikdo širdies ir kraujagyslių sistemas, silpnina imuninę sistemą. Sergant šia liga gali kamuoti nuolatinis nuovargis, todėl vaikas prasčiau mokosi.

Vaikams augant, padidėja krūvis akims ir jos greičiau pavargsta, ypač tai aktualu pradėjus lankyti mokyklą. Jei vaikas turi regėjimo problemų, jam itin svarbus vitaminas A, kurio gausu morkose, raudonosiose paprikose, abrikosuose. Geram regėjimui, smegenims, vaiko augimui būtinos omega-3 riebalų rūgštys, kuriomis racioną papildysite duodami riebios žuvies.

Kai reikia, pasistipriname vitaminais

Prasta mityba, kaip ir pervargimas bei netinkamas gyvenimo būdas, dažnai lemia silpnumą, vangumą ir prastą nuotaiką. Pavyzdžiui, dėl magnio stokos vaikui sunku sutelkti dėmesį, jis gali pasidaryti dirglus. Be to, trūkstant magnio sutrinka kai kurių kitų mikroelementų apykaita, ir jų taip pat neužtenka.

Net sveikai valgantiems vaikams gali pritrūkti vitaminų ir mikroelementų, pavyzdžiui, alergiškam mažyliui, arba turinčiam prastą apetitą. Be to, ne visi tėvai suranda kasdien laiko vaikui pagaminti šviežią maistą. Todėl prireikia maisto papildų.

Sveika mityba kartu su vitaminų ir mineralų kompleksais padės vaikui rudenį išlikti stipriam, žvaliam ir darbingam. Stiprios sveikatos vaikas bus atsparesnis infekcijoms, lengviau persirgs sezoninėmis ligomis ir gali išvengti sunkių jų komplikacijų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė