<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>mišinukais maitinamam kūdikiui | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/misinukais-maitinamam-kudikiui/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Fri, 19 Aug 2016 11:37:42 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Maistas imunitetui &#8211; su kiekvienu šaukštu</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/maistas-imunitetui-su-kiekvienu-saukstu?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=maistas-imunitetui-su-kiekvienu-saukstu</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/maistas-imunitetui-su-kiekvienu-saukstu#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 07 Oct 2013 20:04:19 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikas maistas]]></category>
		<category><![CDATA[augaliniai aliejai]]></category>
		<category><![CDATA[greitojo maisto]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetui]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maistas kūdikiui]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[mažylis]]></category>
		<category><![CDATA[mažyliui iki trijų metų]]></category>
		<category><![CDATA[mišinukais maitinamam kūdikiui]]></category>
		<category><![CDATA[moterims]]></category>
		<category><![CDATA[riebaluose tirpūs vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[sotieji riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[trans-riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetą]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas E]]></category>
		<category><![CDATA[Vitamino A]]></category>
		<category><![CDATA[žarnyno disbiozė]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10504</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šaltasis metų periodas – vaiko sveikatos išbandymo metas. Juk mažieji labiausiai imlūs įvairioms sezono ligoms. Šiuo metu mamoms ir tėčiams neduoda ramybės galvosūkis – ką daryti, kad mažylis, taip pat ir jie patys, atsilaikytų prieš atšalusiu oru suaktyvėjusius virusus ir bakterijas. Ir suaugęs žmogus, ir vaikas, pagrindines gyvybines medžiagas gauna iš maisto, taip pat ir&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/maistas-imunitetui-su-kiekvienu-saukstu">Maistas imunitetui – su kiekvienu šaukštu</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<figure id="attachment_15735" aria-describedby="caption-attachment-15735" style="width: 600px" class="wp-caption alignleft"><a href="https://mamairvaikas.lt/maistas-imunitetui-su-kiekvienu-saukstu/beautiful-girl-with-fresh-vegetables" rel="attachment wp-att-15735"><img loading="lazy" class="wp-image-15735 size-medium" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Mityba-vaiko-imunitetui-600x365.jpg" alt="" width="600" height="365" /></a><figcaption id="caption-attachment-15735" class="wp-caption-text">Beautiful girl with fresh vegetables</figcaption></figure>
<p>Šaltasis metų periodas – vaiko sveikatos išbandymo metas. Juk mažieji labiausiai imlūs įvairioms sezono ligoms. Šiuo metu <em>mamoms</em> ir<em> tėčiams</em> neduoda ramybės galvosūkis – ką daryti, kad <em>mažylis,</em> taip pat ir jie patys, atsilaikytų prieš atšalusiu oru suaktyvėjusius <em>virusus ir bakterijas</em>. Ir suaugęs žmogus, ir vaikas, pagrindines gyvybines medžiagas gauna iš maisto, taip pat ir tas, kurios suteikia jėgų pasipriešinti nepageidaujamiems įsibrovėliams. Taigi, pradėkime – nuo tinkamos mitybos.</p>
<p><strong>Vertingas maistas padeda išlaikyti sveikatą </strong></p>
<p>Geriausias <em>maistas kūdikiui</em> –<em> mamos pienas</em>. Žinoma, žindanti <em>mama</em> turi taip pat tinkamai maitintis. Mišinukais maitinamam kūdikiui reikia kruopščiai parinkti maistelį, nes jo imunitetą gali susilpninti <em>žarnyno disbiozė</em> (gerųjų bakterijų ir patogeninių mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas) arba vitaminų trūkumas. <em>Mažyliui iki trijų metų</em> rachito profilaktikai reikia duoti vitamino D3. <em>Vaikas</em> su maistu turėtų gauti pakankamai baltymų, ypač – gyvulinės kilmės (mėsa, žuvis, pieno produktai), vitaminų C, A, E, mineralinių medžiagų, kurių gausu daržovėse ir vaisiuose.</p>
<p>Riebalai – būtina ir<em> vaikui</em>, ir suaugusiajam energijos teikianti maisto medžiaga. Tai ląstelių membranų bei biologinių struktūrų statybinė medžiaga. Be riebalų organizmas negalės pasisavinti  juose tirpių vitaminų ( A,D,E ir K).</p>
<p>Tik ne visi riebalai vienodi ir organizmui nėra tas pats, kokius riebalus valgome. Augaliniuose riebaluose yra daugiau <i>nesočiųjų riebalų rūgščių,</i> kurios labai svarbios organizmui. Šie riebalai yra skystos aliejinės konsistencijos. <em>Augaliniai aliejai</em> – laikomi geraisiais riebalais. Alyvuogių saulėgrąžų, rapsų aliejuose yra 75– 90 proc. nesočiųjų riebalų rūgščių.</p>
<p>Gyvulinės kilmės riebaluose (sviestas, taukai) yra <i>sočiųjų riebalų rūgščių</i>. Jų lydymosi temperatūra aukštesnė, todėl laikomi kambario temperatūroje, jie yra kietokos konsistencijos.</p>
<p><strong>Kokio maisto nereikia nei vaikui, nei mamai</strong></p>
<p>Kita rūšis – dirbtinai sukietinti (hidrinti) augaliniai riebalai, dar vadinami <i>trans- riebalais</i>. Augalinių riebalų kietinimo metu nesočiosios riebiosios rūgštys tampa sočiosiomis, o skysti riebalai sukietėja.</p>
<p>Šiuo metu neabejojama, kad <i>trans-riebalai yra gerokai kenksmingesni negu sotieji<b> </b>riebalai<b>,</b></i> kuriuos  anksčiau dietologai rekomendavo keisti hidrintais augalinės kilmės riebalais. <i>Trans – riebalai </i>skatina uždegimus, širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, nutukimą, dideli jų kiekiai gali veikti kancerogeniškai. Jie trukdo omega – 3 riebalų rūgštims virsti svarbiais audinių hormonais. Moterims <i>trans – riebalai</i> gali sukelti rimtų vaisingumo sutrikimų. <b><i> </i></b>Nustatyta, kad neigiamas <i>trans – riebalų</i> poveikis sveikatai yra rimtesnė problema negu teršalų ar pesticidų poveikis.</p>
<p>Daugiausia šių riebalų yra <em>greito maisto</em> patiekaluose, (pavyzdžiui keptose bulvytėse, bulvių traškučiuose, tortiljose). Būtent <i>trans- riebalai</i> tapo <em>greitojo maisto</em> industrijos pagrindu bei audringo jos vystymo varikliu. <i>Trans – riebalai</i> naudojami gaminant margariną bei konditerijos skanėstus (sausainius ir pyragaičius), nes yra pigūs ir lėčiau genda už gyvulinės kilmės riebalus.</p>
<p><strong>Pagalba ir didelio, ir mažo žmogučio imunitetui – vitaminai</strong></p>
<p><em>Riebaluose tirpūs vitaminai</em> svarbūs medžiagų apykaitai: jeigu jų trūksta, galima susirgti. Šie vitaminai reguliuoja baltymų sintezę, o maiste esantys riebalai palengvina jų pasisavinimą. Geriausiai pasisavinami <em>vitaminai</em>, ištirpinti natūraliuose aliejuose.</p>
<p><i>Vitamino A</i> gali trukti ne tik tada, kai jo stokojama maiste, bet ir sutrikus riebalų pasisavinimui. Tuomet suprastėja regėjimas, dingsta apetitas, sutrinka skrandžio bei kepenų veikla.</p>
<p><i>Vitaminas E</i> &#8211;  stiprus antioksidantas. Jis saugo riebalus ir kitus vitaminus, hormonus ir fermentus nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. <i>Vitaminas D</i> svarbus mineralinių medžiagų – kalcio ir fosforo, tvirtinančių kaulus ir dantis, apykaitai. Jis  gerina kalcio ir magnio pasisavinimą, reikalingas raumenims bei normaliam <em>imuninės sistemos funkcionavimui</em>.</p>
<p>Stiprų <em>vaiko imunitetą</em> pradeda formuoti tinkamai besimaitinanti nėščioji bei žindanti kūdikį mama. Vaikystėje geros sveikatos pagrindą mažyliui suteikia racionali šeimos <em>mityba</em>.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/maistas-imunitetui-su-kiekvienu-saukstu">Maistas imunitetui – su kiekvienu šaukštu</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/maistas-imunitetui-su-kiekvienu-saukstu/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
