Medicinoje nepakankamas klubo sąnario išsivystymas vadinamas klubų displazija. Pirmuosius simptomus ką tik gimusiam naujagimiui gali pastebėti jau akušeriai-ginekologai ar šeimos gydytojas, o diagnozę nustato ir gydymą skiria ortopedas-traumatologas.

Julija Ravinskienė, sostinės Flebologijos centre konsultuojanti ortopedė-traumatologė, teigia, kad kūdikius ištirti reikėtų jau 4–6 gyvenimo savaitę.

Kūdikio klubų displazijos simptomai

„Tėvai turėtų kreiptis į gydytoją ir paprašyti naujagimį apžiūrėti. Labai svarbu klubų displaziją nustatyti laiku, kad gydymas būtų paprastesnis, o rezultatai – geresni. Kol kas mažai šeimų žino apie klubų displaziją, todėl gimus kūdikiui nemato būtinybės kreiptis į ortopedus-traumatologus“, – sako gydytoja.

Apsilankius pas gydytoją, jis gali įvertinti netiesioginius požymius – vaikas nepakankamai išskečia kojas, girdimas sąnarių traškėjimas. Taip pat įvertinamas šlaunų ar sėdmenų raukšlių aukštis, galimi kojų ilgio skirtumai. Prireikus atliekamas tyrimas echoskopu ar rentgenologinis tyrimas, kuriuo tiksliai nustatomi klubų sąnario pakitimai.

Pasak J. Ravinskienės, patiems tėvams pagal išorinius požymius nustatyti vaiko klubų displazijos nepavyks. „Jie gali pastebėti, kad kažkas yra ne taip, tačiau tik vėlesniame amžiuje – dažnai jau vaikui pradėjus vaikščioti. Nereikėtų laukti, kol simptomai taps matomi. Konsultacijų metu gydytojas įvertina vaiko kojų judesius, specifinius simptomus, atlieka klubų echoskopiją. Tyrimai atliekami greitai ir yra paprasti“, – teigia ortopedė-traumatologė.

Įtakos turi paveldimumas ir įpročiai

Pasak medikų, klubų displazija dažniau diagnozuojama mergaitėms nei berniukams, vaikams, gimusiems cezario pjūvio būdu ar esant pirmalaikiam gimdymui, kūdikiams -po daugiavaisio nėštumo. Visgi gydytojai neišskiria vienos šio sutrikimo priežasties.

Gydytojų teigimu, nepakankamas klubo sąnario išsivystymas gali būti paveldimas. Jei vienas mama ar tėtis turėjo klubų displaziją, didesnė tikimybė, kad vaikas gims su šia problema. Svarbūs ir motinos įpročiai nėštumo metu – vaistų vartojimas, rūkymas, alkoholis. Jie kenkia bendrai vaisiaus raidai, taip pat ir klubų vystymuisi.

„Sužinojus, kad kūdikis turi neišsivysčiusį sąnarį, mama ir tėtis neturėtų pulti į paniką. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad klubai išsivystys tinkamai ir displazija neturės įtakos vaikščiojimui ir tolesniam vaiko gyvenimui“, – sako gydytoja Julija Ravinskienė.

Kaip auginti vaiką su klubų displazija?

Gydytojai pataria tėvams, auginantiems vaikus su klubų displazija, laikyti jų kojas išskėstas. Tokią kūno padėtį reikėtų išlaikyti kuo ilgiau – net iki 23 valandų per parą. Dažniausiai taikoma gydymo priemonė – klubų įtvaras, užfiksuojantis klubus reikiamoje padėtyje, modeliuojantis, kaip jie augs toliau.

Rekomenduojama ir vystant sveiką kūdikį išlaikyti išskėstų kojų poziciją. „Lietuvoje vis dar pasitaiko išlikusių įpročių vystyti vaikus griežtai ištiestomis kojomis. Tikima, kad taip kojos bus tiesios, tačiau tokia praktika iš tiesų kenkia taisyklingam klubo sąnarių vystymuisi, tad jos reikėtų vengti“, – pataria J. Ravinskienė.

Kūdikiams, kuriems diagnozuota lengva klubų displazija, gydytojai rekomenduoja specialas mankštas. Tiesa, šios mankštos rekomenduojamos ir sveikiems kūdikiams.

„Mankštos paprastos, jas kiekviena mama gali daryti vaikui jį vystydama, kelis kartus per dieną po 15–20 kartų. Tai neužima daug laiko, o vaikams pratimai patinka“, – sako ortopedė-traumatologė.

Gydytoja teigia kad klubų displaziją galima išgydyti be jokių pasekmių, jei liga diagnozuojama laiku, taikomas tinkamas gydymas, o mama ir tėtis tiksliai laikosi gydytojo nurodymų.