<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>nėščia | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/nescia/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 21 Jan 2020 20:01:43 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 – 15 m. žiema</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-15-m-ziema?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-15-m-ziema</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-15-m-ziema#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 12 Dec 2014 19:42:55 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[anemijos požymis]]></category>
		<category><![CDATA[arbata]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[buteliukai kūdikiams]]></category>
		<category><![CDATA[čiulptukas]]></category>
		<category><![CDATA[dovana vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[dovanos]]></category>
		<category><![CDATA[geležies preparatai]]></category>
		<category><![CDATA[geležies stoka]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[grūdinimas]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacija]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[išpūstas pilvukas]]></category>
		<category><![CDATA[Kalėdos]]></category>
		<category><![CDATA[karjera]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio maitinimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[maitinti iš buteliuko]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mama ir tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos mityba]]></category>
		<category><![CDATA[mamos sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[meteorizmas]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos taisyklės]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[motinystė ir darbas]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščia]]></category>
		<category><![CDATA[nėščia moteris]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiosios higiena]]></category>
		<category><![CDATA[nuo dieglių]]></category>
		<category><![CDATA[nuo diegliukų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo temperatūros]]></category>
		<category><![CDATA[pakilusi temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[peršalęs vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[prieskoniai]]></category>
		<category><![CDATA[prieskonių mišiniai]]></category>
		<category><![CDATA[pučia pilvuką]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūros mažinimas]]></category>
		<category><![CDATA[uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko mityba]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai ir mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminų šaltiniai]]></category>
		<category><![CDATA[žarnyno spazmai]]></category>
		<category><![CDATA[žiema]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=13207</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mamų istorijos: Šiuolaikinės moters gyvenimo dilema – karjera ar vaikas? Žiemos ligos: Tinkamai gydomas peršalimas – nebaisus. Kaip atpažinti ir nugalėti bronchitą. Kaip padėti užsikimšusiai nosytei? Būkime sveikučiai: Ar vaikui netrūksta geležies? Stiprus imunitetas – žiema be ligų. Žiemos mityba: Kad vaikui nepritrūktų vitaminų. Žiemai naudingi prieskoniai ir arbatos. Kūdikis: Žindančios mamos mityba. Ideali švara&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-15-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 – 15 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="500" height="426" class="alignleft size-full wp-image-13211" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/12/urnalas-mama-ir-vaikas-2014_-4-e1579636318643.jpg"></p>
<p><strong>Mamų istorijos:</strong><br />
Šiuolaikinės moters gyvenimo dilema – karjera ar vaikas?</p>
<p><strong>Žiemos ligos:</strong><br />
Tinkamai gydomas peršalimas – nebaisus.<br />
Kaip atpažinti ir nugalėti bronchitą.<br />
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?</p>
<p><strong>Būkime sveikučiai:</strong><br />
Ar vaikui netrūksta geležies?<br />
Stiprus imunitetas – žiema be ligų.</p>
<p><strong>Žiemos mityba:</strong><br />
Kad vaikui nepritrūktų vitaminų.<br />
Žiemai naudingi prieskoniai ir arbatos.</p>
<p><strong>Kūdikis:</strong><br />
Žindančios mamos mityba.<br />
Ideali švara po gimdymo – sveikai motinystei.<br />
Į pagalbą mamai – buteliukas.<br />
Pilvukams be diegliukų.</p>
<p><strong>Mamytė:</strong><br />
Intymi higiena sveikam nėštumui.</p>
<p><strong>Žiemos šventės</strong><br />
Kokia dovana atneša vaikui Kalėdų stebuklą?</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/12/Mama-ir-vaikas-2014_.4.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2014 metų žiema</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-15-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 – 15 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-15-m-ziema/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Intymi higiena sveikam nėštumui</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/intymi-higiena-sveikam-nestumui?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=intymi-higiena-sveikam-nestumui</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/intymi-higiena-sveikam-nestumui#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 11 Dec 2014 09:16:07 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[higiena sveikam nėštumui]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[nėščia]]></category>
		<category><![CDATA[nėščia moteris]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiosios higiena]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=13175</guid>

					<description><![CDATA[<p>Intymi higiena, atrodytų, paprasta procedūra. Kiekviena moteris įsitikinusi, kad apie intymių kūno vietų priežiūrą žino viską. Bet yra smulkmenų, į kurias derėtų atkreipti dėmesį, nes nuo jų priklauso būsimos mamos sveikata. Daug imlesnė makšties infekcijoms nėščia moteris – dėl hormonų koncentracijos pokyčių, kurie lemia neutralesnį intymių vietų pH. Makšties mikroflora lengvai gali pakisti ir sukelti&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/intymi-higiena-sveikam-nestumui">Intymi higiena sveikam nėštumui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><i><a href="https://mamairvaikas.lt/intymi-higiena-sveikam-nestumui/nescia-moteris-ir-higiena" rel="attachment wp-att-13176"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-13176" alt="Nėščia moteris ir higiena" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/12/Nėščia-moteris-ir-higiena-250x213.jpg" width="250" height="213" /></a>Intymi higiena</i>, atrodytų, paprasta procedūra. Kiekviena <i>moteris</i> įsitikinusi, kad apie intymių kūno vietų priežiūrą žino viską. Bet yra smulkmenų, į kurias derėtų atkreipti dėmesį, nes nuo jų priklauso būsimos <i>mamos sveikata</i>. Daug imlesnė makšties infekcijoms <i>nėščia</i> <i>moteris</i> – dėl <i>hormonų </i>koncentracijos pokyčių, kurie lemia neutralesnį <i>intymių vietų pH</i>. <i>Makšties mikroflora</i> lengvai gali pakisti ir sukelti ginekologines <i>sveikatos</i> problemas. Tinkama <em>nėščiosios</em> <i>higiena</i> apsaugo nuo įvairių problemų ne tik <i>mamą</i>, bet ir būsimą <i>kūdikį</i>.</p>
<p><strong>Kas apsaugo nuo infekcijų nėščią moterį?</strong></p>
<p>Sveikos <i>moters</i> makštyje yra šiek tiek balkšvos spalvos rūgštinės reakcijos išskyrų. Rūgštinę reakciją ( pH 3,5 – 4, 5) palaiko <i>makšties</i> išskyrose esanti <i>pieno rūgštis</i>. <i>Makšties</i> gleivinės epitelyje yra nemažai specialios medžiagos <i>glikogeno</i>, kuris būtinas kiekvienos sveikos <i>moters</i> makštyje esančioms <i>laktobakterijoms</i> daugintis. Veikiamas fermentų <i>glikogenas</i> skyla ir jo skilimo produktas yra <i>pieno rūgštis</i>. Taigi susidaro rūgšti terpė, kurioje nėra sąlygų daugintis ir išgyventi patogeniniams mikroorganizmams, galintiems sukelti ligas.</p>
<p><i>Nėštumo</i> <i>metu</i> pokyčiai vyksta visame <i>moters</i> organizme, taip pat ir lytiniuose organuose. Sustiprėja dubens kraujotaka, sustorėja <i>makšties gleivinė</i>, <em>didėja </em><em><i>makšties</i></em><i> elastingumas</i>. Pagausėja <i>makšties</i> išskyrų, jos tampa tirštesnės ir įgauna baltą spalvą. <i>Makšties</i> turinio pH tampa rūgštesnis, nes susidaro daugiau <i>pieno rūgšties</i>, o ji didina glikogeno kiekį <i>makšties</i> epitelyje. Toks pH apsaugo makštį nuo kai kurių <i>infekcijų</i>, bet padaugėjus glikogeno, greičiau apninka <i>grybelinė infekcija</i>, todėl daugeliui nėščiųjų nustatoma <i>makšties kandidozė</i>. Taip pat <i>nėštumo metu</i> keičiasi ir <i>imuninė sistema</i>. Todėl lengviau prasiskverbti ir daugintis patogeniniams mikrobams. Jiems kelią atveria netinkama <em>nėščiosios</em> <i>higiena</i>, dėl kurios gali nukentėti ne tik <i>moteris</i>, bet ir vaisius.</p>
<p><strong>Nėščia moteris turi laikytis ypatingos higienos</strong></p>
<p><b>      </b>Pirmiausia būtina laikytis šių taisyklių.</p>
<ul>
<li>Praustis reikia švariomis rankomis, bet ne kempine: <i>tarpvietės oda</i> labai gležna ir lengvai pažeidžiama.</li>
<li><i>Nėščioji</i> turi praustis tekančiu vandeniu. Taigi, jeigu neįmanoma nusiprausti duše arba iš čiaupo bėgančiu vandeniu, nedera praustis dubenyje. Verčiau vandenį ant išorinių lytinių organų pilti iš kito indo.</li>
<li>Vanduo turi būti šiltas. Šaltas vanduo pavojingas dėl uždegimų, o labai šaltas arba labai karštas vanduo gali sukelti net persileidimą.</li>
<li>Prausiamės iš priekio – išangės link. Tuomet tiesiojoje žarnoje esantys mikroorganizmai nepateks į makštį.</li>
<li>Naudokite tik individualų rankšluostį ir odą lengvai nusausinkite.</li>
<li>Nepamirškite, kad apsitempusios sintetiniais apatiniais galime išprovokuoti uždegimą, todėl derėtų dėvėti medvilnines kelnaites.</li>
</ul>
<p>Intymios <i>higienos taisyklių</i> draudimai.</p>
<ul>
<li>Ploviklių negalima švirkšti tiesiai į makštį. <i>Nėštumo metu</i> nereikia naudoti priemonių makščiai plauti (nebent skirtas ginekologo). Jos gali sutrikdyti natūralią <i>makšties mikroflorą</i>, o paskutiniais <i>nėštumo</i> mėnesiais sukelia priešlaikinius gimdos susitraukimus.</li>
<li><i>Nėščia moteris</i> neturi švirkšti į makštį gydytojo nepaskirto vaistinio preparato, tai gali pakenkti būsimam <i>kūdikiui</i>.</li>
</ul>
<p><b>I</b><strong>ntymios higienos priemonės nėštumo metu</strong></p>
<p><i>Nėštumo periodu</i> nepageidautinas net mažiausias <i>makšties sudirginimas</i>. <i>Makšties pH</i> skiriasi nuo kūno <i>odos pH</i>, todėl <i>moteris</i> turėtų naudoti specialias priemones <i>intymiai higienai</i>, kurių pH toks pat kaip ir lytinių organų. Įprastinis – šarminis muilas netinka <i>intymiai higienai</i>, ypač <i>nėštumo metu</i>. Muilas ne tik išsausina <i>makšties gleivinę</i>, bet ir keičia <i>makšties mikroflorą</i>, ir gali sukelti uždegimą. Specialios <i>intymios higienos</i> <i>priemonės</i> palaiko rūgštinę odos terpę. Todėl <i>oda </i>gali išlaikyti normalią drėgmę. Dėl šios savybės <i>intymios higienos priemonės</i> padeda palaikyti ir makšties rūgštingumą, todėl nesusidaro <i>disbiozė</i> (bakterijų pusiausvyros sutrikimas). <i>Intymiajai higienai</i> skirtų prausiklių sudėtyje paprastai būna įvairių augalinių ekstraktų, jie nesausina ir nedirgina <i>jautrios odos</i>, todėl šias priemones galima naudoti kasdien. Tik nedera pamiršti, kad jokio prausiklio neturi patekti į <i>makštį</i> daug.</p>
<p><i>Intymios higienos priemonių</i> sudėtyje yra daug mažiau kvapiklių ir kitų priedų. Tai labai svarbu <i>nėštumo metu</i>: reikia vengti aštriai kvepiančių higienos priemonių, nes jos yra potencialūs <i>alergenai</i>. <i>Nėštumo metu</i> geriausia atsisakyti ir intymių vietų dezodoranto, o specialias <i>intymios higienos</i> servetėles verta naudoti tik tuomet, kada negalite nusiprausti duše.</p>
<p>Jeigu <i>nėštumo metu</i> atsirado įtartinų išskyrų, lytinių organų bėrimų, skauda, niežti ar peršti makštį, nebandykite pati nustatyti diagnozę ir išspręsti problemos naujomis higienos priemonėmis, o kreipkitės į gydytoją.</p>
<p><i>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/intymi-higiena-sveikam-nestumui">Intymi higiena sveikam nėštumui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/intymi-higiena-sveikam-nestumui/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Ruošiantis motinystei</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ruosiantis-motinystei</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 07 Oct 2013 17:09:39 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[būsima mama]]></category>
		<category><![CDATA[būsimam vaikeliui]]></category>
		<category><![CDATA[būsimo vaikelio]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgštis]]></category>
		<category><![CDATA[iki pastojimo]]></category>
		<category><![CDATA[infekcinės ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[nėščia]]></category>
		<category><![CDATA[pasiruošimas nėštumui]]></category>
		<category><![CDATA[pirmą nėštumo trimestrą]]></category>
		<category><![CDATA[planuojamam nėštumui]]></category>
		<category><![CDATA[planuojant nėštumą]]></category>
		<category><![CDATA[prieš pastojant]]></category>
		<category><![CDATA[Raudonukė]]></category>
		<category><![CDATA[Raudonukės virusas]]></category>
		<category><![CDATA[susilaukti vaikelio]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[Toksoplazmozė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymasis]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymuisi]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10445</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pasiruošimas nėštumui – svarbus etapas trokštantiems susilaukti sveiko mažylio būsimiems mamai ir tėčiui. Kuo geresnėmis sąlygomis vaikui vystytis ir augti mamos pilvelyje reikia pasirūpinti iš anksto. Gydytojai rekomenduoja susilaukti vaikelio nuo 20 iki 35 metų. Vyresnei moteriai pastoti gali būti sunkiau, bet to, didesnė apsigimimų bei paveldimų ligų rizika. Pirmiausia, ketinant tapti tėvais, abiems svarbu&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei">Ruošiantis motinystei</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei/hands-on-pregnant-womans-belly" rel="attachment wp-att-10446"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-10446" alt="Hands on Pregnant Woman's Belly" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Pasiruošimas-nėštumui-250x212.jpg" width="250" height="212" /></a><em>Pasiruošimas nėštumui</em> – svarbus etapas trokštantiems susilaukti sveiko mažylio būsimiems <em>mamai</em> ir <em>tėčiui</em>. Kuo geresnėmis sąlygomis <em>vaikui</em> vystytis ir augti mamos pilvelyje reikia pasirūpinti iš anksto.</p>
<p>Gydytojai rekomenduoja <em>susilaukti vaikelio</em> nuo 20 iki 35 metų. Vyresnei <em>moteriai</em> pastoti gali būti sunkiau, bet to, didesnė apsigimimų bei paveldimų ligų rizika.</p>
<p>Pirmiausia, ketinant tapti tėvais, abiems svarbu atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis  ir vengti streso. <em>Ruoštis nėštumui</em> reikia bent tris mėnesius iki pastojimo. Kuo turėtų pasirūpinti būsima <em>mama</em>?</p>
<p><strong>Sveikata</strong></p>
<p>Pradedame nuo apsilankymo pas <strong><i>ginekologą</i></strong><b>. </b>Turime<b> </b>išsiaiškinti, ar nesergame gimdos ar kiaušidžių ligomis, kurias reikia išgydyti iki pastojimo. Rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą dėl kačių platinamos <em>infekcinės ligos</em> – <strong><i>toksoplazmozės</i><i>.</i></strong> Ši liga gali sukelti priešlaikinį gimdymą, dėl jos gali sutrikti <em>vaisiaus vystymasis</em>. Jeigu <em>moteris</em> nežino, ar sirgo <strong><i>raudonuke</i></strong>, reikia išsitirti kraują dėl šios ligos antikūnių ir prireikus būtinai pasiskiepyti. <em>Pirmą nėštumo trimestrą</em> susirgti šia liga ypač pavojinga. <em>Raudonukės virusas</em> gali pažeisti <em>būsimo vaikelio</em> smegenis.</p>
<p>Verta nueiti pas <strong><i>terapeutą</i><i>,</i></strong> pasidaryti tyrimus ir sužinoti, ar nesergate kokia nors lėtine liga. <em>Prieš pastojant</em> būtinai reikės išsigydyti.</p>
<p>Prieš vartodamos vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes kai kurie preparatai gali pakenkti <em>planuojamam nėštumui</em>. Juk pirmąsias savaites galima nė neįtarti, kad esi <em>nėščia</em>. Nepageidaujamos ir kai kurios vaistažolės. Geriau nevartoti  kadagio, pelyno, alijošiaus arbatų, nes  jos gali sukelti persileidimą bei nėštumo komplikacijas.</p>
<p>Nedelskite apsilankyti pas <em><strong>stomatologą</strong></em>. Dantis vertėtų sutaisyti<em> iki pastojimo</em>, nes nėštumo ir žindymo periodu to daryti dar labiau nesinorės.</p>
<p><strong>Būsimos mamos mityba</strong></p>
<p>Tinkama mityba <em>planuojant nėštumą</em> bei pastojus suteiks energijos pasirūpinti ir savimi, ir būsimu kūdikiu. <em>Mažylis</em> turi gauti visas jo sveikam augimui ir vystymuisi būtinas medžiagas. Todėl <em>būsima mama</em> turėtų valgyti kuo natūralesnius produktus. Naudinga vartoti kuo daugiau daržovių, vaisių, kruopų patiekalų, pieno produktų, žuvies. Maistas turi būti kokybiškas ir šviežias. Atsisakykite riebių, konservuotų bei rūkytų produktų. Alergiškai maisto produktams moteriai derėtų atsisakyti iš užsienio atvežto maisto, o rinktis Lietuvoje užaugintus ir pagamintus produktus.</p>
<p>Kelis mėnesius <em>iki pastojimo</em> <em>būsima mama</em> turi gerti <strong><i>folio rūgštį</i> </strong>(po 1 mg per dieną). <em>Folio rūgštis</em> apsaugo nuo vaisiaus nervinio vamzdelio defektų. Nervinis vamzdelis vystosi dar tuomet, kai moteris gali nežinoti, kad yra <em>nėščia</em> – 15 – 25 dieną po pastojimo.</p>
<p>Turite gauti pakankamai <strong><i>geležies</i>.</strong> Jos trūkumas sukelia <em>anemiją</em>, kuria sergant normaliam <em>vaisiaus vystymuisi</em> gali trukti deguonies. Geležies yra neriebioje mėsoje, ypač – kepenyse, žuvyje, žaliose  lapinėse daržovėse, pupelėse ir žirniuose. Geležies pasisavinimą gerina produktai, kuriuose gausu <strong><em>vitamino C</em></strong>. Tai – vaisiai, sultys, saldžiosios paprikos, pomidorai, kefyras.</p>
<p>Arbata ir kava mažina organizmo gebėjimą pasisavinti geležį. Todėl šiuos gėrimus vartokite tarp valgymų. Nuo to momento, kai valgėte geležies turtingų produktų ar ketinate jų suvalgyti,  turi praeiti kelios valandos.</p>
<p>Būtinas mineralas ir <em>mamai</em>, ir <em>būsimam vaikeliui</em> – <strong><i>kalcis</i></strong>. Jis svarbus kaulams ir dantims. Kalcio gausu pieno produktuose, kai kuriose kruopose, žaliose daržovėse, migdoluose, saulėgrąžų sėklose. Gerkite neriebų pieną, valgykite liesą sūrį ir jogurtą.</p>
<p><strong><i>Vitaminas D</i></strong> reikalingas kalcio pasisavinimui. Šio vitamino gamybą skatina saulė, todėl stenkitės ilgiau būti lauke, ypač – saulėtomis dienomis.</p>
<p><em>Ketindama pastoti </em>jokiu būdu nesilaikykite jokių dietų, nes organizmas negaus pakankamai vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų, reikalingų sveikam <em>būsimam vaikeliui</em>.</p>
<p><strong>Darbo sąlygos</strong></p>
<p>Jeigu dirbate chemijos laboratorijoje ar rentgeno kabinete, prieš <em>planuodama nėštumą</em> būtinai keiskite darbą. Jums kenkia darbai, susiję su švino ar jo junginių naudojimu, taip pat – darbai vibracijos, triukšmo, elektromagnetinio lauko sąlygomis.</p>
<p>Laukia nelengvas <em>nėštumo</em> bei <em>žindymo</em> laikotarpis, prireiks daug jėgų, sveikatos, energijos. Todėl turi būti stipri ir sveika jau pradėdama žengti <em>laimingos motinystės</em> link.</p>
<p><i>Parengė Undinė Gilė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei">Ruošiantis motinystei</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Toksoplazmozė pavojingiausia nėščioms moterims ir kūdikiams</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/toksoplazmoze-pavojingiausia-nescioms-moterims-ir-kudikiams?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=toksoplazmoze-pavojingiausia-nescioms-moterims-ir-kudikiams</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/toksoplazmoze-pavojingiausia-nescioms-moterims-ir-kudikiams#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 07 Aug 2013 17:46:49 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikiui]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[Ligos simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moterys]]></category>
		<category><![CDATA[nėščia]]></category>
		<category><![CDATA[nėščios moterys]]></category>
		<category><![CDATA[Toksoplazmozė]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=9914</guid>

					<description><![CDATA[<p>Toksoplazmozė yra viena pavojingiausių ligų, kurią platina katės, ir ypač jos turėtų saugotis nėščia moteris. Užsikrėtusi mama infekciją gali perduoti kūdikiui. Toksoplazmozę sukelia pirmuonys &#8211; maži vienaląsčiai organizmai, vadinami toksoplazmomis. Liga nustatoma atlikus kraujo tyrimus. Ligos simptomai: padidėję kaklo, pakaušio, pažastų, kirkšnių limfmazgiai. Gali atsirasti bendras silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, raumenų, gerklės, galvos skausmai. Galimas&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/toksoplazmoze-pavojingiausia-nescioms-moterims-ir-kudikiams">Toksoplazmozė pavojingiausia nėščioms moterims ir kūdikiams</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/08/Toksoplazmozė-ir-neštumas.jpg"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-9912" title="Toksoplazmozė ir neštumas" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/08/Toksoplazmozė-ir-neštumas-250x204.jpg" width="250" height="204" /></a><em>Toksoplazmozė</em> yra viena pavojingiausių ligų, kurią platina <em>katės,</em> ir ypač jos turėtų saugotis <em>nėščia moteris</em>. Užsikrėtusi <em>mama</em>  infekciją gali perduoti <em>kūdikiui.</em></p>
<p><em>Toksoplazmozę</em> sukelia pirmuonys &#8211; maži vienaląsčiai organizmai, vadinami toksoplazmomis. <em>Liga </em>nustatoma atlikus kraujo tyrimus.</p>
<p><strong>Ligos simptomai</strong>: padidėję kaklo, pakaušio, pažastų, kirkšnių limfmazgiai. Gali atsirasti bendras silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, raumenų, gerklės, galvos skausmai. Galimas odos bėrimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, širdies raumens, plaučių, smegenų, akių pažeidimai.</p>
<p><em>Pasaulio sveikatos organizacija</em> (PSO) t<em>oksoplazmozę </em>įtraukė į žmogaus <em>sveikatai</em> pavojingiausių zoonozių sąrašą.<br />
ULAC duomenimis, 2012 m. didžiausias sergamumas šia infekcija registruotas tarp mieste (6,6 atv./100 tūkst. gyv.) gyvenančių 25 &#8211; 34 metų (20,4 atv./ 100 tūkst. gyv.) moterų (8,7 atv./100 tūkst. gyv.). <em>Moterys </em>šia infekcija sirgo beveik septynis kartus dažniau nei vyrai ir keturis kartus dažniau nei kaime gyvenančios <em>moterys</em>.</p>
<p><strong>Kaip galima užsikrėsti toksoplazmoze?</strong></p>
<p><em>Toksoplazmoze</em> neužsikrečiama nuo kito žmogaus, išskyrus atvejus, kai užsikrėtusi <em>nėščia moteris </em>perduoda <em>ligą</em> vaisiui (įgimta toksoplazmozė), perpilamas kraujas ar transplantuojami organai.<br />
Žmonės paprastai <em>toksoplazmoze</em> užsikrečia:</p>
<ul>
<li>per maistą;</li>
<li>nuo gyvūno;</li>
<li>mama perduoda vaisiui;</li>
<li>kiti reti užsikrėtimo keliai.</li>
</ul>
<p><strong>Kam toksoplazmozė itin pavojinga?</strong></p>
<p>Toksoplazmomis užsikrėsti gali kiekvienas, tačiau daugeliui ji nepasireiškia arba pastebimi vos keli <em>ligos požymiai</em>. Rimtų sveikatos problemų dėl šios ligos gali turėti žmonės, sergantys ŽIV arba AIDS, gydomi chemoterapija, vartojantys steroidus ar kitus imuninę sistemą slopinančius vaistus ir <em>nėščios moterys</em>.<br />
Ši infekcija ypač pavojinga <em>kūdikio besilaukiančioms</em> <em>moterims</em>, kadangi toksoplazmoze užsikrėtusi <em>nėščia moteris </em>gali perduoti ligą vaisiui (įgimta toksoplazmozė).</p>
<p><em>Vaisiaus pažeidimas</em> priklauso nuo nėštumo laiko, kuriuo metu būsima <em>mama</em> užsikrėtė. Sunkiausiai vaisius pažeidžiamas užsikrėtus <em>nėštumo pradžioje</em>. Beveik pusė toksoplazmoze sergančių <em>mamų vaikų</em>, suserga šia <em>liga.</em> Jei serganti <em>moteris</em> gydosi, rizika užsikrėsti <em>vaikui </em>sumažėja.</p>
<p><strong>Kaip apsisaugoti nuo toksoplazmozės?</strong></p>
<ul>
<li><strong>Valgyti tik gerai išvirtą ir iškeptą mėsą. </strong>Dažniausiai užsikrečiama valgant žalią ar nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) paruoštą mėsą (pvz.: faršą, šašlykus). Užšaldymas, marinavimas, rūkymas sukėlėjų visiškai nesunaikina. Dažniausiai užsikrečiama valgant elnieną, avieną ir kiaulieną.</li>
<li><strong>Nevartoti žalių kiaušinių ir negerti nepasterizuoto pieno.</strong> Dažniausiai užsikrečiama geriant nepasterizuotą ožkos pieną.</li>
<li><strong>Kruopščiai nuvalyti stalą ar kitus paviršius po kontakto su žalia mėsa.</strong></li>
<li><strong>Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti vandens iš atvirų telkinių </strong>ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti. Daržovės, uogos, vaisiai  turi būti labai kruopščiai nuplaunami švariu vandeniu ar nuplikomi.</li>
<li><strong>Maistą saugokite nuo musių ir tarakonų.</strong></li>
<li><strong>Venkite kontakto su kačių išmatomis.</strong> Nėštumo metu kačių priežiūrą geriausiai patikėti kitiems šeimos nariams. Dažniau dezinfekuokite kačių dėžes. Rekomenduojama dirbant mūvėti pirštines, o po darbo gerai nusiplauti rankas.</li>
<li><strong>Nešerkite kačių žalia mėsa</strong>. Didžiausia tikimybė užsikrėsti toksoplazmoze nuo medžiojančių arba maitinamų žalia mėsa kačių.</li>
<li><strong>Nežaiskite su svetimomis katėmis, ypač valkataujančiomis.</strong> Pavojingiausios &#8211; jaunos iki 2 metų amžiaus katės.</li>
<li><strong>Laikykitės asmens higienos</strong>. Ruošiant maistui žalią mėsą ir prieš valgį, reikia kruopščiai plauti rankas tekančiu vandeniu su muilu. Dirbant sode ar darže mūvėti pirštines, po darbo plauti rankas.</li>
</ul>
<p><strong>Jei man toksoplazmozė itin pavojinga, ar galiu laikyti katę?</strong></p>
<p>Taip, galite laikyti <em>katę</em>, tačiau yra keletas atsargumo priemonių, kurių privalu laikytis:</p>
<ul>
<li>kačių kraikas dėžėje privalo būti keičiamas kiekvieną dieną. <em>Ligą</em> sukeliantys parazitai pašalinti su išmatomis iš katės organizmo, pirmosiomis dienomis aplinkoje nebūna užkrečiami;</li>
</ul>
<p>Jeigu esate <em>nėščia</em> ar jums diagnozuotas imuniteto nepakankamumas:</p>
<ol>
<li>jei įmanoma, venkite pats/pati keisti kačių kraiką. Jei niekas kitas negali to padaryti, mūvėkite vienkartines pirštines, po to nusiplaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu;</li>
<li>neišleiskite katės į lauką;</li>
<li>nelieskite svetimų, ypač beglobių katinų ir kačiukų.</li>
</ol>
<ul>
<li>šerkite katę tik specializuotu kačių ėdalu arba gerai termiškai apdorotu naminiu maistu;</li>
<li>jeigu yra galimybė, katės smėlio dėžę laikykite prie lauko durų.</li>
</ul>
<p><strong><em>Katės </em></strong>keletą savaičių po užsikrėtimo šiais parazitais platina toksoplazmas su išmatomis. Katėms, kaip ir žmonėms retai pasireiškia <em>ligos simptomai</em>, todėl dauguma žmonių net neįtaria, kad jų katė yra užsikrėtus toksoplazmomis.</p>
<p>Daugiau apie toksoplazmozę skaitykite <a href="http://www.ulac.lt/ligos/T/toksoplazmoze">čia.</a></p>
<p>Informacija parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją remiantis:<br />
<a href="http://www.cdc.gov/parasites/toxoplasmosis/gen_info/faqs.html">http://www.cdc.gov/parasites/toxoplasmosis/gen_info/faqs.html</a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/toksoplazmoze-pavojingiausia-nescioms-moterims-ir-kudikiams">Toksoplazmozė pavojingiausia nėščioms moterims ir kūdikiams</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/toksoplazmoze-pavojingiausia-nescioms-moterims-ir-kudikiams/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
