MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Vitaminai svarbūs nuo pirmųjų nėštumo savaičių

Būtent pirmaisiais nėštumo mėnesiais pradeda formuotis vaisiaus organų sistemos, klojamas pamatas, nuo kurio priklauso tolesnis vaiko vystymasis. Jau šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad vaisius būtų aprūpintas vitaminais ir mineralais. Tačiau apie nėštumą paprastai moteris sužino daug vėliau, kai toks svarbus etapas jau praėjo. Todėl gydytojai rekomenduoja pradėti vartoti vitaminus bent vieną mėnesį iki planuojamo pastojimo.

Vitaminas A (retinolis) yra reikalingas odai ir regos organams. Vitaminas C svarbus imunitetui, pagerina geležies įsisavinimą, būtinas kaulams, kraujagyslėms, kremzlėms, raumenims, odai.

B grupės vitaminai yra būtini nervų bei imuninei sistemoms. Ypatingai svarbu vartoti dar iki pastojant folio rūgštį (vitaminą B9), nes šis vitaminas apsaugo nuo įvairių raidos ydų, nervų sistemos defektų. Folio rūgštis būtina eritrocitų gamybai, placentos augimui ir vaisiaus nugaros smegenų formavimuisi. Vitaminas E yra galingas antioksidantas, jis svarbus imuninei sistemai. Šis vitaminas būsimai mamai gali padėti išvengti preeklampsijos ir priešlaikinio gimdymo.

Vitaminas D yra būtinas normaliam skeleto ir dantų vystymuisi, svarbus kalcio apykaitai organizme. Pagrindinis jo kiekis gaminasi organizme, veikiant saulei, todėl mūsų klimato sąlygomis papildomai vartoti šį vitaminą reikia beveik visiems.

Būtiniausi mineralai sveikam vystymuisi

Nuo pat ankstyvo nėštumo nepaprastai svarbios mineralinės medžiagos, kurios dalyvauja įvairiose organizmo biocheminėse reakcijose. Besilaukiančiai mamai reikia kalcio, geležies, silicio, magnio, kalio, vario, cinko, seleno ir kt.

Vienas iš būtiniausių makroelementų yra magnis, jo reikia nervų sistemai, raumenims ir širdžiai. Magnis svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi, dalyvauja pasisavinant baltymus, hormonų sintezėje. Taip pat jis reguliuoja kalio ir kalcio metabolizmą. Trūkstant magnio būsimai mamai gali padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies darbas, atsiranda nervingumas. Jo stoka gali paskatinti preeklampsiją, priešlaikinį gimdymą, trūkstant magnio nėščiąją kamuoja blauzdų mėšlungis, galvos svaigimas, ji pasidaro dirgli, gali pykinti. Nėštumo metu magnio reikia daugiau, nes šiuo laikotarpiu didesnis jo kiekis išsiskiria su šlapimu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja nėščiosioms skirti 320–350 mg magnio per dieną.

Nėštumo metu reikia daugiau kalcio, kuris yra būtinas normaliam raumenų, kaulų, dantų formavimuisi. Kalcis svarbus ir kraujo krešėjimui, ir nervų sistemai. Rekomenduojama kalcio norma nėštumo ir žindymo laikotarpiu yra 1000–1200 mg per parą. Pagrindinis kalcio šaltinis yra pienas ir pieno produktai (varškė, sūris, jogurtas, kefyras ir kt.). Tačiau ne visos mėgsta pieno produktus. Be to, ankstyvosiose nėštumo stadijose kamuoja toksikozė, o dėl rytinio pykinimo neįmanoma valgyti net mėgstamo jogurto. Tiesa, kalcio turi ir ankštiniai augalai, džiovinti vaisiai, riešutai, bet suvalgyti tokio kiekio maisto produktų, kad užtektų šio mineralo, praktiškai neįmanoma.

Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui. Vaisiui jos reikia smegenų vystymuisi ir augimui. Geležies poreikis vaisiui ir placentai ypač padidėja antrąjį–trečiąjį nėštumo trimestrą.

Cinkas dalyvauja visuose medžiagų apykaitos procesuose. Vario trūkumas gali turėti įtakos kaulų mineralizacijai, imuninei sistemai, širdžiai. Jodas būtinas normaliai skydliaukės veiklai ir hormonų, lemiančių vaisiaus nervų sistemos vystymąsi, pažinimo ir elgesio funkcijas, sintezei.

Gelbėja maisto papildai

Dažnai, pasikliaujant tik maistu, neįmanoma aprūpinti organizmą reikiamu visų būtinų vitaminų ir mineralų kiekiu, ypač kai jų poreikis yra padidėjęs. Todėl kartu su subalansuota mityba pasitelkiami vitaminų ir mineralų maisto papildai, kurie yra tinkami nėščioms moterims.

Didesnis vitaminų ir mineralų poreikis išlieka ir gimus kūdikiui, tad maisto papildus gali tekti vartoti visą nėštumo ir žindymo laikotarpį, be pertraukos. Juk pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis visas būtinas maistines medžiagas dažniausiai gauna tik su motinos pienu.

Parengė Undinė Gilė

Racionali mityba – būsimo kūdikio sveikatos pagrindas

Taigi, nėščioji turi kruopščiai sudaryti mitybos racioną. Gydytojai pataria pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais į kasdienį racioną įtraukti 110 gr. baltymų, 75 gr. riebalų ir 350 gr. angliavandenių. Antrą ir trečią nėštumo trimestrą vaisius dar greičiau auga, todėl mamos organizmas turi jam suteikti daugiau medžiagų. Šiuo nėštumo periodu nėščioji turi gauti 20–50 proc. daugiau folio rūgšties, kalcio, magnio, cinko ir kitų mikroelementų. Geležies, folio rūgšties ir vitamino D reikia net du kartus daugiau negu įprasta. Reikalingas maistinių medžiagų kiekis per parą šiuo nėštumo periodu nedaug didesnis: 120 gr. baltymų, 85 gr. riebalų ir 400-angliavandenių.

Nėščiosios kalorijų poreikis didesnis tik 300 kcal, o kai kurių vitaminų, makroelementų ir mikroelementų reikia dvigubai. Taigi valgyti už du – nėra tinkama išeitis: gali priaugti nereikalingo svorio. Geriausias būdas – papildyti mitybą mineralų ir mikroelementų kompleksais.

Vitaminai, mineralai ir jų trūkumo pasekmės

Geležies reikia vaisiaus kraujo kūneliams gaminti. Jeigu pritrūks geležies, gali išsivystyti anemija, kuri pavojinga nėštumo periodu ir gimdymo metu. Dėl anemijos didesnė priešlaikinio gimdymo rizika, naujagimis gali gimti mažesnio svorio, vėliau jis lėčiau vystysis. Blogų pasekmių gali turėti geležies trūkumas planuojant pastoti. Šis elementas apsaugo nuo kai kurių nėštumo komplikacijų, todėl pakankamas geležies atsargas moteris turėtų kaupti dar iki nėštumo, nes šiuo periodu organizmas naudos daugiau šio elemento. Antrame ir trečiame nėštumo trimestre nėščiajai reikia 30 mg geležies.

Kalcis būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, nėščiajai jo reikia 100 – 1200 mg per parą. Pakankamas magnio kiekis stiprina gimdos raumenis, apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Magnio dienos norma – 350 mg. Varis – svarbi kaulinio audinio sudedamoji dalis, jis dalyvauja medžiagų apykaitos, kraujodaros procesuose. Jeigu pritrūks seleno, nusilps imunitetas.

Embrionas įvairiais vystymosi periodais labai jautrus cinko trūkumui mamos organizme. Cinko reikia įvairiems organams ir sistemoms vystytis. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Cinko nėščiajai reikia 15 mg per dieną.

Vitaminas E padeda gimdos augimui ir vaisiaus vystymuisi, stiprina imunitetą. Per parą nėščiajai reikia 10 mg vitamino E.

Vitaminas D padeda naujagimiui išvengti su kalcio trūkumu susijusių problemų. Jeigu vitamino D nepakanka, netinkamai vystosi vaisiaus kaulai bei dantys. Nėščiajai vitamino D3 reikia 10 mikrogramų per parą.

Vitaminas C slopina uždegimą ir stiprina organizmo imuninę sistemą. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Per parą jo reikia 70 mg.

Daug pasaulyje atliktų tyrimų įrodė folio rūgšties reikšmę įvairių apsigimimų profilaktikai. Folio rūgštis – B grupės vitaminas – būtina naujų organizmo ląstelių gamybai. Trūkstant šio elemento, gali įvykti persileidimas arba prasidėti priešlaikinis gimdymas, naujagimis gali gimti mažo svorio. Nėščiajai šio vitamino reikia nuo 400 iki 800 mikrogramų per parą. Folio rūgštį patariama vartoti dar prieš pastojant.

Nėštumo metu padidėja ir kitų B grupės vitaminų poreikis. Šie vitaminai svarbūs nervų sistemai, kraujo gamybai. Vitaminai B1 ir B12 dalyvauja tose pačiose medžiagų apykaitos reakcijose, kaip ir folio rūgštis. Vitaminas A padeda vystytis placentai, jis svarbus mamos ir vaiko regėjimui. Paros dozė – 800 mikrogramų. Dar vienas vaisiaus vystymuisi ir sėkmingam nėštumui svarbus vitaminas – PP (nikotino rūgštis).

Praktika rodo, kad ir kokius įvairius ir kokybiškus produktus bevalgytų nėščia moteris, ji negaus pakankamo vitaminų ir mineralų kiekio. Todėl jau 1–3 mėnesius prieš planuojamą nėštumą gydytojai pataria vartoti specialius polivitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksus nėščiosioms.

Parengė Undinė Gilė

Kuo naudingas magnis?

Magnis reikalingas daugeliui biocheminių reakcijų, jis aktyvina maždaug 300 fermentų, dalyvauja angliavandenių, riebalų ir lipidų apykaitoje, turi įtakos imuninei organizmo apsaugai. Nepakeičiamas magnio vaidmuo palaikant normalų ląstelės membranos (apvalkalo) – bet kokio gyvo organizmo elemento – funkcionavimą.

Magnis – vienas iš mikroelementų, susikaupusių raumenyse, nervų ląstelėse, kauluose ir dantyse. Jeigu negauname pakankamai magnio, gali ištikti nerviniai priepuoliai ir depresija. Atsiranda raumenų traukuliai – ypač kojų mėšlungis. Be magnio organizmas negali įsisavinti kalcio.

Jis būtinas ir gimdos raumenims – normaliam susitraukimui ir atsipalaidavimui. Šis mikroelementas natūraliai palaiko kraujagyslių tonusą, todėl padeda išvengti arba susilpnina vieną iš nėštumo komplikacijų – arterinio kraujospūdžio padidėjimą.

Kodėl magnio pritrūksta?

Moteriai kasdien reikia 300–350 miligramų magnio. Nėštumo metu normaliam vaisiaus augimui ir vystymuisi jo reikia maždaug pusantro karto daugiau (esant daugiavaisiam nėštumui – dar daugiau). Su maistu šio mikroelemento gauname vis mažiau, nes prastėja maisto produktų kokybė, todėl mažėja juose ir magnio. Be to, valgome rieboką ir baltymų turtingą maistą, todėl šis elementas silpniau rezorbuojamas iš žarnyno.

Nėščioji netenka magnio vemdama, jo mažėja vėlesniu nėštumo periodu, kai cirkuliuoja didesnis skystos kraujo plazmos kiekis ir šio elemento daugiau pašalinama per inkstus.

Magnio organizme mažėja suaktyvėjus skydliaukės funkcijai, susirgus cukriniu diabetu. Šį mikroelementą iš organizmo išplauna cukrus, kava, alkoholis.

Magnio trūkumo pasekmės

Pagrindiniai magnio trūkumo požymiai: emociniai svyravimai, depresija, nėštumo periodu ypač pavojingas – padidėjęs gimdos tonusas. Jeigu nėščioji nekreips dėmesio į šiuos simptomus, gali išsivystyti sunki neurozė. Kiekviena smulkmena išmuš tave iš pusiausvyros, nesuvaldysi emocijų. Labiausiai dėl pykčio protrūkių kentės artimieji. Tokia nėščios moters emocinė būklė turės neigiamos įtakos ir dar negimusiam kūdikiui.

Traukuliai ir sustiprėję gimdos susitraukimai gali sukelti priešlaikinį gimdymą bet kuriuo nėštumo periodu. Dar labiau negu nėščia moteris dėl magnio trūkumo kenčia vaisius. Gali sulėtėti jo vystymasis įsčiose, o gimęs kūdikis bus alergiškas.

Jeigu pritrūks magnio vaikui, jis gali lėčiau augti bei bus silpnesnis už bendraamžius.

Ar pakanka tinkamai maitintis?

Magnio šaltinis – maistas ir vanduo, bet ir geriausiai subalansuota mityba nesuteiks pakankamai magnio.

Daugiausia magnio yra riešutuose (per dieną jų reikia suvalgyti 100 gramų), ankštinėse daržovėse (pupelės, žirniai), taip pat špinatuose, morkose, svogūnuose, jūros produktuose. Tik riešutai, šokoladas, ankštinės daržovės – labai kaloringas maistas, be to, gali sukelti alergijas. Apelsinai, citrinos, greipfrutai ir kiti citrusiniai vaisiai, kuriuose gausu magnio, tai pat gali sukelti alergiją. Daug magnio būtų galima gauti iš neskaldytų grūdų duonos, bet apdorojant grūdus šis mikroelementas pašalinamas. Be to, magnis sunaikinamas termiškai apdorojant bet kurį maisto produktą.

Taigi, mitybą derėtų praturtinti magnio maisto papildu. Šiuolaikinio streso ir įtempto gyvenimo sąlygomis magnis padeda nurimti, šalina nuovargį. Magnis būtinas ne tik nėščiajai, bet ir žindančiai mamai, nes žindydama taip pat netenki šio elemento. Jį būtina vartoti dar planuojant nėštumą. Magnio reikia organizmui susidoroti su fizinėmis ir psichinėmis problemomis, jis padeda atstatyti organizmo jėgas po gimdymo. Magnis būtinas bet kurio amžiaus suaugusiajam ir vaikui.

Parengė Undinė Gilė

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu reikia daugiau

Naudingų medžiagų poreikis ypač padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu: ne tik besivystantis vaisius, bet ir naujagimis turi gauti augimui reikalingų vitaminų bei mineralų. Besilaukiančios moters organizmui net du kartus daugiau reikia geležies, folio rūgšties, vitamino D bei mineralų, pvz., kalcio, fosforo, magnio ir jodo.

Vitaminai organizme negaminami, į jį patenka tik su maistu, o žindomas kūdikis juos gauna su motinos pienu. Nėščiajai ypatingos reikšmės turi folio rūgštis, kurios trūkumas gali pakenkti vaisiaus vystymuisi, net sukelti priešlaikinį gimdymą arba kūdikis gali gimti mažo svorio.

Nėščios moters organizme trūkstant geležies, mažakraujystė gali išsivystyti ne tik mamai, bet ir naujagimiui. Todėl nėštumo ir žindymo metu reikia vartoti multivitaminų ir mineralų papildus, kurių sudėtyje yra geležies, taip pat vitamino C. Pastarasis – imuninės sistemos formavimosi ir funkcionavimo pagrindas, didina atsparumą peršalimo ir infekcinėms ligoms, skatina greitesnį gijimą, taip pat mažina nepalankų ekologinės aplinkos poveikį. Vitaminas E turi antioksidacinių savybių.

Svarbus ir beta karotenas, kuris organizme virsta vitaminu A ir saugo imuninę sistemą. Vitaminas D būtinas tinkamai kaulinio audinio mineralizacijai, saugo nuo rachito. Šios ligos profilaktikai reikalingas ir kalcis, kurio gausu piene bei jo produktuose. Dėl kalcio trūkumo pagimdžiusiai moteriai gali atsirasti problemų dėl dantų. Magnis kartu su kalciu gerina raumenų darbą, taip pat skatina kalcio sankaupas kauliniame audinyje.

Jodas yra būtinas skydliaukės hormonams, darantiems įtaką medžiagų apykaitai, baltymų sintezei bei psichomotoriniam vaisiaus vystymuisi, sintetinti. Ir jodo stoka, ir (kai kuriais atvejais) perteklius ar staigus suvartojimo padidėjimas gali turėti neigiamų pasekmių.

Vitaminai vaikui

Nepakankamas vitaminų ir mineralų kiekis neigiamai veikia fizinį vaiko vystymąsi, sveikatą, prastina centrinės nervų sistemos būklę. Todėl mažylis greitai pavargsta, tampa mieguistas, dirglus, iškyla elgesio ir mokslo sunkumų.

Trūkstant vitamino C, pablogėja bendra organizmo būklė: jaučiamas kojų silpnumas, nuovargis, kraujuoja dantenos, sumažėja vaiko atsparumas infekcijoms. Jei mažai vitamino B₂, išsausėja oda, ypač veido, skilinėja lūpų kampučiai. Vitamino B₆ trūkumas skatina alergines odos ligas, anemiją, vaikas lėčiau auga. Kai trūksta vitamino B₁₂, gali sušlubuoti žarnyno bei nervų sistemos veikla. Nepakankamas folio rūgšties kiekis organizme gali sukelti virškinimo organų sutrikimus. A ir E (būtini vaikui vitaminai) apsaugo vaiko ląstelių membranas nuo nepageidaujamo poveikio.

Tyrimais įrodyta, kad, ir idealiausiai maitinantis, valgant kuo įvairiausius produktus, vis tiek vitaminų ir mineralų trūktų 20–30 procentų. O ar taip maitinamės…

Undinė Gilė