Visos mamos žino, koks svarbus vitaminas D vaikui ir neabejoja, kad šio vitamino būtina duoti papildomai nuo gimimo. Tačiau rūpintis, kad vitamino D netrūktų gimusiam vaikučiui, būsima mama turi pradėti dar besilaukdama.

90 proc. vitamino D gaminasi organizme veikiant saulei. Mūsų platumoje vasaros vidurdienį, būnant saulėje apnuogintomis rankomis, kojomis ir veidu 15 min., vitamino D pasigamina apie 1000 TV. Tačiau būti saulėje tokiu metu besilaukiančiai moteriai nerekomenduojama. Todėl tikimybė pakankamai gauti vitamino D per odą yra nedidelė. Dar viena problema, kad rudenį ir kitu šaltuoju metų laiku saulė Lietuvoje retai pradžiugina. Todėl nėštumo metu vartoti vitaminą D yra itin svarbu.

Vitamino D vartojimas lemia vaiko sveikatą ateityje

Vitaminas D nėštumo metu būtinas ir pačiai moteriai, ir vaisiui vystytis. Jis padeda pasisavinti kalcį, fosforą ir kitas į organizmą patenkančias medžiagas. Vitaminas D reikalingas mamos kaulams ir dantims, nuo jo kiekio visu nėštumo periodu tiesiogiai priklauso būsimo kūdikio kaulų mineralinis tankis. Nustatyta, kad ankstyvas vaiko kaulų audinių formavimasis labai svarbus kaulų tvirtumui vyresniame amžiuje, – kad neišsivystytų osteoporozė.

Vitaminas D svarbus ne tik pasisavinti kalcį ir fosforą. Jis taip pat stiprina imuninę sistemą. Vitamino D stoka vaikui gali lemti dažnas viršutinių kvėpavimo takų ligas, astmą, alergijas. Taip pat vitaminas D reikalingas ląstelėms daugintis, turi reikšmės kraujagyslių sienelių tvirtumui, normaliam kraujo spaudimui ir širdžiai. Tyrimais įrodyta, kad pakankamas vitamino D kiekis nėštumo metu padeda ateityje apsaugoti vaiką nuo kitų rimtų ligų: diabeto, išsėtinės sklerozės, reumatoidinio artrito, vėžio.

Kiek vitamino D reikia nėščiajai?

Vitamino D gauname dviem būdais: jis gaminasi poodyje, veikiant ultravioletiniams spinduliams, ir patenka su maistu. Kaip ir su saule, taip ir su maistu vitamino D negauname užtektinai, nes šio vitamino yra nedaugelyje produktų. Daugiausia vitamino D turi žuvys (lašiša, skumbrė, tunas), kiaušinio trynys, natūralioje gamtoje užaugę grybai. Deja, moters mityba ir nėštumo metu ne visuomet yra tobula.

Kalcio nėštumo metu reikia daugiau, nes jo turi užtekti ir mamai, ir vaiko skeletui bei kitiems organams formuotis. Todėl vitamino D poreikis išauga, o ypač – trečiąjį trimestrą rachito profilaktikai.

Jeigu vitamino D trūksta

Jeigu nėščiosios kraujyje pritrūksta vitamino D, jis vaisiui paimamas iš mamos organizmo. Todėl būsimai mamai gali išsivystyti venų varikozė, taip pat gali nukentėti plaukai, nagai, dantys ir kaulai. Didelė tikimybė, kad vaisiui vis tiek šio elemento neužteks ir naujagimis gali turėti polinkį susirgti rachitu.

Jeigu kūdikis gimsta turėdamas mažai vitamino D, tai šio vitamino, esančio motinos piene, jam taip pat nepakaks.

Nustatyta, kad didelis vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti naujagimio traukulius, o vėliau dažnus kaulų lūžius. Ilgai trūkstant vitamino D galima susirgti kaulų osteomaliacija (suminkštėja kaulinis audinys).

Pastebėjus suprastėjusią plaukų, nagų ir odos būklę, jeigu kamuoja nemiga, kojų mėšlungis, genda dantys, būsimai mamai būtina kreiptis į gydytoją, kuris pagal tyrimus nustatys, kiek ir kokių vitaminų, mikroelementų jai trūksta.

Didžiausia bėda trūkstant vitamino D nėščiai moteriai, kad gimęs kūdikis gali susirgti rachitu. Ši vaikų liga dažniausiai pastebima antrąjį gyvenimo pusmetį. Dėl kalcio ir fosforo stokos, kuri susijusi su vitamino D trūkumu, pakrinka vaiko nervų sistema – jis tampa neramus, irzlus ir labai dirglus – krūpčioja įjungus šviesą arba prisilietus. Jeigu kūdikis dar ir daug prakaituoja, užkietėja viduriai, galite įtarti besivystantį rachitą. Vienas ligos požymių – suminkštėję pakaušio kaulai. Šešių mėnesių kūdikis bando sėstis, vėliau atsistoti, bet kaulai neišlaiko kūno svorio ir ima linkti. Tokio kūdikio stuburas ir kojos deformuojasi, sutrinka dantų augimas. Rachitas išsivysto ne tik dėl vitamino D stokos – nėštumo periodu neturi trūkti ir kitų mikroelementų.

Per daug irgi negerai

Kad išvengtume minėtų ligų, jokiu būdu negalima vitamino D vartoti nekontroliuojamą kiekį, – perteklius gali taip pat padaryti didelę žalą ir moteriai, ir būsimam kūdikiui. Jeigu vitamino D per daug, padidėja kalcio koncentracija organizme. Tuomet jis patenka į kraujagysles, kuriose formuoja aterosklerozines plokšteles, o jeigu tuo metu trūksta ir magnio, šis neigiamas reiškinys sustiprėja, po to vystosi aterosklerozė, kuri priklauso ne vien nuo amžiaus.

Riebaluose tirpus vitaminas D sunkiai pasišalina iš organizmo, o per didelis jo kiekis gali turėti įtakos vaiko fiziniam bei protiniam vystymuisi. Šį vitaminą nuolat vartojant didelėmis dozėmis gali sutrikti nervų, širdies bei kraujagyslių sistemos, susilpnėti kaulai ir raumenys. Esant hipervitaminozei, kalcis ir fosforas kaupiasi įvairiuose audiniuose, taip pat ir placentoje.

Vartojant per daug vitamino D galima apsinuodyti, todėl būtina jo gauti ne savo nuožiūra, o tiksliai, kiek reikia. Apsinuodijus šiuo vitaminu pakyla arterinis kraujo spaudimas, sulėtėja pulsas, krečia šaltis, dingsta apetitas, pykina, kamuoja silpnumas, skauda galvą, raumenis ir sąnarius, sunku kvėpuoti, atsiranda traukuliai ir viduriavimas.

Nėščiosioms skirti maisto papildai, į kurių sudėtį kaip vienas iš komponentų įeina vitaminas D, perdozavimo sukelti negali, nes jo kiekis yra saugus.

Vitamino D stoka pavojinga gimdymo metu

Vitamino D stoka turi įtakos įvairioms nėštumo patologijoms. Nustatyta, kad, esant mažesniam nei 20 ng/ml vitamino D kiekiui kraujyje, preeklampsijos tikimybė nėščiajai padidėja dvigubai. Tai pradinis nėščiųjų ligos eklampsijos etapas, kai pakyla arterinis kraujospūdis, atsiranda pabrinkimų, šlapime randama baltymo. Vėliau gali ištikti eklampsija – viso kūno traukuliai, kurie gali atsirasti nėštumo metu arba po gimdymo. Gestaciniu diabetu sergančių nėščiųjų tyrimai parodė, kad daugeliui jų taip pat trūksta šio vitamino.

Bostono universiteto medikai nustatė, kad vitaminas D turi įtakos gimdymui, o jo trūkstant moteris gali pati nepajėgti pagimdyti natūraliai. Dvejus metus specialistai tyrė šio elemento sąsajas su cezario pjūvio operacija. Tyrime dalyvavo 253 moterys, iš kurių 17 proc. prireikė šios operacijos. Tyrimų rezultatai parodė, kad kuo daugiau trūksta šio vitamino nėščiajai, tuo didesnė cezario pjūvio operacijos tikimybė. Taip atsitinka dar ir dėl to, jog stokojant šio vitamino, nusilpsta raumenys, kurie nebegali tinkamai atlikti gimdymui reikalingų funkcijų.

Undinė Gilė