Maždaug 1 iš 6 porų Lietuvoje susiduria su sunkumais norėdamos susilaukti vaikų. Vis dažniau tokios poros svarsto apie pagalbinį apvaisinimą. Pasak Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovės doc. dr. Eglės Drejerienės, svarbiausia – psichologinis nusiteikimas. „Pagalbinio apvaisinimo procedūra ne visada būna sėkminga ir ją gali tekti kartoti, tačiau tai – visiškai normalu, – pasakoja gydytoja akušerė ginekologė. – Viena nesėkminga procedūra neužkerta kelio susilaukti vaikų, todėl svarbu nurimti ir pasitikėti gydytojais.“

Kokios gali būti nevaisingumo priežastys?

Vaisingumo problemų gali kilti tiek dėl moters, tiek dėl vyro. Dažniausiai moterys susiduria su kiaušidžių veiklos sutrikimais, kiaušintakių pratekamumo problemomis, mažojo dubens anatomijos pakitimais. Spermos kokybės sutrikimai lemia vyriškąsias nevaisingumo priežastis. Būna situacijų, kai abiejų partnerių vaisingumas būna sutrikęs arba reikšmingos nevaisingumo priežasties neįmanoma nustatyti.

Kada poros gali kreiptis dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugos?

Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugos poros gali kreiptis, kai atlikti visi reikiami tyrimai nevaisingumo priežasčiai išsiaiškinti. Pagalbinis apvaisinimas – vienas iš nevaisingumo gydymo būdų, todėl poroms rekomenduojama kreiptis, kai kiti gydymo metodai yra neefektyvūs arba juos taikant nėra realios galimybės pastoti.

Kas yra pagalbinis apvaisinimas?

Pagalbinis apvaisinimas – medicininės pagalbos būdas, kurio vienas iš etapų atliekamas specializuotoje embriologijos laboratorijoje. Joje paruošiamos lytinės ląstelės, jos apvaisinamos ir vėliau stebimas embrionų vystymasis. Taip pat šioje laboratorijoje (lytinių ląstelių banke) saugomi nepanaudoti embrionai, šaldytos lytinės ląstelės ir reprodukciniai audiniai.

Ar yra šios procedūros komplikacijų?

Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų – kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau. Šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo. Europos rodikliai siekia tik 14 proc. tokių atvejų.

Galima lygiuotis į Skandinavijos šalis, kuriose apie 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas tik vienas embrionas ir tokiu būdu reguliuojama daugiavaisio nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre gydytojai stengiasi sekti šiais gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais ir per 70 proc. pagalbinio apvaisinimo atvejų į moters gimdą būna perkeliamas tik vienas embrionas. Kraujavimas ir karščiavimas, kaip ir infekcinės komplikacijos, yra ypatingai retos.

Ar pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra kompensuojamos?

Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra. Lietuvoje tiek kompensuojama, tiek nekompensuojama pagalbinio apvaisinimo procedūra gali naudotis tik susituokusios poros.

Ką daryti porai nusprendusiai pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga?

Porai, kuri kreipiasi dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Jų bus prašoma pateikti ne tik asmens tapatybės, bet ir santuoką patvirtinančius dokumentus, pasirašyti informuoto sutikimo formas. Sutartį reikės pasirašyti ir dėl lytinių ląstelių bei embrionų saugojimo.

Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą bus atlikti tyrimai, skirti sveikatos būklei ir hormonų koncentracijai įvertinti. Įvertinus tyrimų rezultatus, kartais gali prireikti ir kitų gydytojų, pavyzdžiui, gydytojo endokrinologo arba infekcinių ligų gydytojo, konsultacijų. Atlikus visus tyrimus, suplanuojama kiaušidžių stimuliacija ir paskiriamas gydymas, kuris trunka vieną moters ciklą.

Jei pora kreipiasi dėl nekompensuojamo pagalbinio apvaisinimo ciklo, šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimas nebūtinas.

Kauno klinikų informacija

Europos reprodukcinės medicinos specialistai įspėja

Reprodukcinės medicinos specialistus visame pasaulyje vienijanti organizacija Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija (ESHRE) labai susirūpinusi, kad Lietuva – tokia išsivysčiusi šalis, priėmė nerimą keliantį ir žalingą pacientams įstatymą. Lietuva – bene vienintelė šalis pasaulyje, priėmusi tokias nuostatas.

Rugsėjo 6 d. Vilniuje lankėsi ESHRE atstovai – prezidentas, Helsinkio universiteto centrinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos centro vadovas prof. Juha Tapanainen ir buvęs draugijos prezidentas, Italijos reprodukcinės medicinos tyrimų asociacijos (S.I.S.M.e.R.) bei Pažangios reprodukcijos bei genetikos institutų tarptautinio tinklo (IIARG) mokslinis direktorius dr. Luca Gianaroli.

„Toks pat konservatyvus pagalbinio apvaisinimo įstatymas 2004 metais buvo priimtas ir Italijoje, po dešimtmečio šį įstatymą panaikino Italijos konstitucinis teismas – dėl žalos motinai, naujagimiui, visuomenei. Todėl drąsiai galiu pasakyti, jog Lietuvoje priimtas ir Prezidentės vetuotas įstatymas sukeltų daugybę problemų. Padaugėtų sveikatos sutrikimų moterims, kurioms taikomas pagalbinis apvaisinimas; naujagimių sveikatos sutrikimų ir mirčių; dažniau pasitaikytų daugiavaisių nėštumų; didėtų gydymo išlaidos. Neabejoju, jog ateityje įstatymą privalėsite keisti, tik labai liūdna, jog aukštam gydymo efektyvumui pasiekti jums prireiks dešimtmečių“, – taip LR Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą vertina Italijos reprodukcinės medicinos tyrimų asociacijos (S.I.S.M.e.R.) bei Pažangios reprodukcijos ir genetikos institutų tarptautinio tinklo (IIARG) mokslinis direktorius dr. Luca Gianaroli.

Ar norime atimti dar daugiau galimybių iš nevaisingų porų?

„Šis pagalbinio apvaisinimo įstatymas kertasi su motinų ir vaikų interesais, nesuteikia gydytojams galimybės atlikti savo pareigas ir kokybiškai gydyti šią ligą bei efektyviai panaudoti valstybės lėšas gydymo išlaidoms kompensuoti. Tai antikonstitucinis įstatymas, pažeidžiantis žmogaus teises, nes diskriminuoja skirtingas pajamas gaunančias poras, neleidžia joms gauti pažangias nevaisingumo gydymo paslaugas bei didina socialinę atskirtį Lietuvoje“, – kolegai antrino doc. E. Drejerienė.

Konservatyvusis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas pasmerkia nevaisingas poras dar didesniam skausmui ir kančiai, neleidžia joms pasinaudoti medicinos ir technologijų pažanga. Įstatymu uždraudžiami pažangūs ir mokslu pagrįsti nevaisingumo gydymo metodai – lytinių ląstelių ne iš sutuoktinio ar registruoto partnerio. Tai atima vienintelę galimybę onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ir radioterapija pažeidė reprodukcinę sistemą, susilaukti vaikų. Lietuvoje kasmet vėžiu suserga apie 500 vaisingo amžiaus žmonių.

„Įvairių pavojų kelia Jūsų šalyje priimto įstatymo nuostata, jog vienu metu gali būti sukuriami ne daugiau kaip 3 embrionai – tiek, kiek jų bus perkelta į moters organizmą. Tai rizikinga moters ir naujagimio sveikatai, nes neabejotinai didės daugiavaisių nėštumų, išaugs priešlaikinio gimdymo , apsigimimų rizika, medikai negalės laikytis pasaulyje galiojančio auksinio gydymo standarto – perkelti vieno embriono į moters organizmą. Be to, toks draudimas diskriminuoja šeimas – procedūra tampa daug brangesnė, už ją išgalės susimokėti dar mažiau šeimų, taip skatinsite sveikatos turizmą“, – pastebi Helsinkio universiteto centrinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos centro vadovas prof. Juha Tapanainen.

VUL Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas med. dr. Arūno Liubšys įspėja, kad kai nėštumas daugiavaisis, naujagimiai gimsta daug mažesnio svorio. Kai moteris laukiasi vieno vaiko, kūdikis gimsta 3-4 kilogramų. Dvynukai sveria vos po 2–2,5 kilogramų, o vieno trynuko svoris tik 1-1,5 kg. Svarbiausia, jog kūdikiai gimsta daug prastesnės sveikatos – jų ne visai subrendusios kepenys, smegenys bei kiti organai.

Ar siekiame dar daugiau pagalbinio apvaisinimo komplikacijų?

„Liūdna, kad neturintys medicininio išsilavinimo žmonės priima strategiškai svarbius medicininius sprendimus. Medicinos mokslas rekomenduoja neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus ir apvaisinti visas procedūros metu gautas kiaušialąstes. Pagalbinio apvaisinimo sėkmė priklauso nuo galimybės atrinkti geriausius embrionus ir tik tokius perkelti moteriai. Reikalavimas perkelti į gimdą visus embrionus padidina sveikatai rizikingo daugiavaisio nėštumo tikimybę. Tokioms nėščiosioms gresia savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, hipertenzija, nėščiųjų diabetas, gali sulėtėti vaisiaus augimas, jis gali žūti, o vaikas apsigimti, dar viena pasekmė – sunki depresija po gimdymo, – aiškina LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos doc. Eglė Drejerienė. – Šiuo metu Lietuva pagal daugiavaisį nėštumą taikant pagalbinį apvaisinimą yra viena pirmaujančių Europoje, t. y. maždaug trečdalis nėščiųjų nešioja dvynukus ar trynukus. Daugiavaisių nėštumų sumažėtų, ribojant perkeliamų embrionų skaičių. Pavyzdžiui, gerais nevaisingumo gydymo rezultatais galinčiose pasigirti Švedijoje ir Suomijoje net 80 procentų moterų perkeliamas tik vienas atrinktas embrionas. Daugiavaisių nėštumų dažnis ten tik vienas procentas. Pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra būtent daugiavaisis nėštumas. O priimtas įstatymo variantas pagausins daugiavaisių nėštumų ir sveikatos problemas“.

„Šis įstatymas neleidžia atlikti ir preimplantacinės diagnostikos, kuri nustato sunkias genetines ligas. Taigi įstatymas labai padidins apsigimimų rizika“, ­– apgailestauja VU Medicinos fakulteto dekanas, VUL Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro vadovas prof. Algirdas Utkus.

Embrionų šaldymas, preimplantacinė genetinė diagnostika bei lytinių ląstelių donorystė yra įteisinta visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

Vienintelė Malta yra priėmusi konservatyvų pagalbinio apvaisinimo įstatymą, o šio apvaisinimo rezultatai čia bent du kartus blogesni nei pažangiose Europos Sąjungos valstybėse.

Pažangiose šiaurės ES valstybėse (Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, o taip pat Estijoje) po pagalbinio apvaisinimo gimsta 4-5% vaikų.

Viktorijos Butautis patirčių romano opia nevaisingumo tema „Kiek kainuoja vaikai?” ištrauka.

Po savaitės Diana grįžo pas gydytoją Foster, kupina nepalenkiamo ryžto gauti siuntimą pas specialistą. Jos aiški intencija akivaizdžiai nepatiko gydytojai, ir ši vėl leidosi į ilgus pasakojimus apie žmonių individualumą, tačiau Diana nebesiklausė, jai reikėjo to siuntimo – konkretaus veiksmo, reiškiančio, kad ji ir Tomas juda savo tikslo link.

– Norėčiau nueiti pas specialistą ir pasitarti su juo, – pakartojo ji, kai gydytoja baigė savo mintį apie spermatozoidų gyvybingumą.

– Patarčiau neskubėti, man atrodo, jūs labai skubate, – prastai slėpdama suirzimą, tarė gydytoja.

– Taip, skubu, – ramiai atsakė Diana. – Man trisdešimt metų ir noriu turėti vaikų nors šį dešimtmetį. Visa tai, ką jūs pasakojate, tiesa, bet, kaip minėjote, kiekvienas iš mūsų individualus ir tai negali būti taikoma visiems, o ypač mano šeimai Mano vyro beveik nebūna namie: kaip aš praktikuosiu lytinius santykius kas antrą dieną, jūsų manymu?

Tvirtas ir kiek kategoriškas pacientės tonas gydytoją smarkiai nustebino ir netgi truputį įžeidė.

– Jūs turite atsipalaiduoti ir pirmiausia susitvarkyti situaciją su vyro darbu, vaikui pradėti reikalingi abu tėvai, – savo aiškias pažiūras paklojo Andžela Foster, taisydamasi akinius ant nosies.

– Ačiū už patarimus, – Diana beveik nebesitvardė. – Norėčiau gauti siuntimą.

Gydytoja kelias sekundes padvejojo, galiausiai skubiai atsidūsėjusi, ką labai mėgo daryti suirzusi, pasakė:

– Rekomenduosiu apsilankyti pas gydytoją Klemens, ji dirba Melburno IVF – vaisingumo klinikoje, puiki nevaisingumo specialistė, tik pas ją tenka ilgai laukti.

Žodis „nevaisingumo“ Dianai nuskambėjo kaip žvyras, ji nesijautė nevaisinga, jai tereikėjo mažytės pagalbos, tiksliau, patarimo. Ji nemąstė, kaip vadinsis tas specialistas, pas kurį taip troško gauti siuntimą, manė, kad tai bus tiesiog ginekologas.

– Tik primygtinai jums rekomenduoju, – žiūrėdama pro akinių stiklą į susijaudinusią jauną moterį, šaltai pasakė gydytoja, – darykite, ką patars gydytoja Klemens, o ne ką sugalvosite jūs.

– Žinoma, – atsakė tvardydamasi Diana: galų gale ji pasiekė tikslą – gaus tą siuntimą ir vargu ar dar kada ateis pas šitą šeimos gydytoją.

Tą pačią dieną davusi kraujo bendriesiems tyrimams toje pačioje šeimos klinikoje, Diana atsisėdo aptriušusiame laukiamajame, kol gaus rezultatus. Trikdančios mintys sukosi galvoje ir ji jautėsi labai toli nuo atsipalaidavimo: „Gydytoja po gydytojos, siuntimai, tyrimai, fui, kaip šito nemėgstu, trinti kėdes sumautuose laukiamuosiuose. Viskas tiek užtrunka. Dar neaišku, kada pakliūsiu pas tą ne-vai-sin-gu-mo specialistę. Skamba bjauriai. Reikės į vaisingumo kliniką eiti su Tomu. Jis tikrai eis kartu, kad tik turėtų laiko.“ Paskendusi tokiose mintyse, ji giliai atsiduso. „Toks tas jo darbas… velniai rautų, nuolat nebūna namie, o dabar jo fiziškai tikrai reikės daugiau… bet kaip? Kaip tai įmanoma?“

Grįžusi namo, Diana nusprendė pasidomėti specialiste, pas kurią vargais negalais gavo siuntimą, ir atsidėjusi išsamiai ištyrinėjo įrašus internete apie Melburno IVF kliniką ir gydytoją Agatą Klemens. Atsiliepimai buvo puikūs, todėl nedelsdama susirado gydytojos priimamojo numerį ir kažkodėl jaudindamasi surinko skaičius. Vos pradėjusi aiškinti, ko skambina, išgirdo šaltą balsą, greitakalbe ją informuojantį, kad gydytojos Klemens dienotvarkė perpildyta ir ji nepriima naujų pacientų.

– Kaip tai nepriima? – išlemeno ji. – Bet mano šeimos gydytoja ją rekomendavo, rekomendavo kaip puikią specialistę, – vis dar nesuprasdama situacijos, stebėjosi Diana.

– Žinoma, – atsakė bejausmis balsas kitame gale. – Visi gydytojai Melburno IVF yra puikūs specialistai: štai gydytoja Nelida Kovas tikrai galėtų jus priimti, ji čia pat, antrame aukšte.

– Taip taip, bet kada gydytoja Klemens vėl priims naujus pacientus? – Diana žūtbūt spyrėsi patekti pas Agatą Klemens: jai staiga siūlo kažkokią Nelidą Kovas, apie kurią ji nieko nežino, o apie Klemens žino jau labai nemažai, ir atsiliepimai rodo, kad tai gydytoja, su kuria jai būtina susitikti…

Balsas kitame gale nekantriai atsakė ir Diana pajuto, nors ir nematė, aiškų to balso savininkės susierzinimą:

– Klemens ne-pri-i-ma naujų pacientų, ir aš jūsų vietoje užsirašyčiau gydytojos Kovas telefoną.

Diana išraudo iš pasipiktinimo, bet susitvardė ir užsirašė numerį, o padėjusi ragelį leido sau apsiverkti.

– Viskas taip sudėtinga, net pas norimą mediką negali patekti, – šnirpščiojo nosimi gailėdama savęs.

Tai buvo pirmas jos susidūrimas su šalta Vaisingumo mašina. Nevaisingumas buvo tragedija kiekvienai vaikų trokštančiai šeimai, bet kitiems tai tebuvo darbas. Kiekvieną dieną sutrikusios moterys ir nelaimingi vyrai siekė pagalbos rankos, kiekviena diena vieniems nešė viltį, o kitiems klaikų nusivylimą. Atjauta turėtų būti neišsenkantis kiekvieno iš mūsų šaltinis, bet tikrovėje tai retas atvejis. Net jautriausios širdys įsisuka į kasdieninę darbo rutiną: tai tik dar vienas testas, dar vienas bandymas, tai tik dar vienas pacientas, taškas.

Neturėdama kito pasirinkimo, Diana užsirašė pas gydytoją Nelidą Kovas, nors apie ją internete rado labai nedaug informacijos.

Vakarieniavo su Tomu mažyčiame restoranėlyje „Mediterraneo“. Tai buvo mėgstama jų vieta: užslėpta, jauki ir labai skani, o svarbiausia – nelabai toli namų, kuriuos per pusvalandį galėjo pasiekti pėsčiomis. Restorano šeimininkas – pusiau serbas, pusiau juodkalnietis – buvo itin svetingas ir nuoširdus, ne tik jiems, bet ir visiems apsilankantiems. Mažai apdoroti švieži sezoniniai produktai ten buvo kasdienybė, nes virtuvės filosofija – paprastumas ir grynumas. Tai buvo puiki vieta pokalbiams. Nors erdvės čia neatrodė daug ir visi staliukai nuolat būdavo užimti, svečiai visgi jautėsi ypač privačiai ir jaukiai.

Gurkštelėjusi pirmąkart ragaujamo „Blue Pyrenees Shirazo“, taip mėgstamo australų, Diana staiga prisiminė, ką visą dieną ketino pasakyti Tomui:

– Užsirašiau pas specialistą, vos nepamiršau iš to skanumo. Sakė ateiti abiem, ar galėsi kovo 28 dieną?

Tomas linktelėjo, nes ir pats buvo pamiršęs, kad abu nutarė apsilankyti konsultacijoje.

– Tik kovą? – nusistebėjo. – Kodėl už mėnesio? Tuoj pažiūrėsiu, – pasakė ir paniro į visuomet šalia gulintį savo išmanųjį telefoną „Blackberry“. – Mh mh, – murmėjo, pirštais mikliai slysdamas jutikliniu ekranu.

Diana laukė, ji stengėsi nesinervinti iš anksto, bet nuojauta sakė, kad tai, ką jis mato tame mažame daikčiuke, bendriems jų planams netinka.

– Nelabai, mažute, neišeina 28 dieną… gal gali bandyti persitarti?

Žalios akys staigiai pasislėpė, Diana nusuko žvilgsnį į stalą, nes baisus nusivylimas sugniaužė gerklę ir ji stengėsi nuslėpti tai nuo Tomo. Aiškiai matė – jam labai nesmagu, kad negali tą dieną, bet žinodama, jog kito užrašymo greičiausiai reikės laukti ne keturias, o šešias savaites, sunkiai gebėjo valdyti suirzimą.

– Mane įrašė vietoj kažko išsibraukusio, – pasakė ir, malšindama per kraštus lipantį nusivylimą, nurijo didelį gurkšnį vyno, tas sprangiai nutekėjo žemyn ir jai staiga pasirodė nevykusiai rūgštus. – Nežinau, kiek dar reikės laukti, kol tu galėsi, – pridūrė piktokai ir nutilo.

Tomas irgi tylėjo. Pasidarė labai nejauku. Abiem slėgė širdį ir vakaras apsiblausė. Valgydama puikiai paruoštą putpelę, Diana jautėsi nelaiminga ir nesuprasta, o Tomas – įspraustas į kampą.

Pamažu, valgant ir keičiantis trumpais žvilgsniukais, įtampa atlėgo. Tomas švelniai palietė jos ranką, jam skaudėjo matyti ją tokią susirūpinusią. Jis norėjo, kad žmonos veidas vėl būtų giedras ir spindintis, jam iš tikrųjų labai rūpėjo.

Diana susitvardė, nors viduje kunkuliavo prieštaringi jausmai. Ji suprato Tomo dilemą, visuomet jį palaikė: išklausydavo, paguosdavo. Buvo jam tikras uostas, kuriame jis sustodavo, kai nebegalėdavo tverti spaudimo. Su ja Tomas galėjo būti silpnas. Ji viską suprasdavo ir nuo to jis pasijusdavo stipresnis, atgimęs ir vėl galintis versti kalnus. Dabar ji pati jautėsi silpna ir suglumusi. Nebegalėjo būti tas viską priimantis uostas – privalėjo Tomą spausti, kad jis rastų laiko bendram jųdviejų tikslui, ir tai jai visai nepatiko. Diana žinojo, kad reikės balansuoti, abiem. Bet jai norėjosi, labai norėjosi, kad nebūtų tiek kliūčių.

Vakaras praėjo gerokai slogesnės nuotaikos negu paprastai, bet abu stengėsi nugesinti savo pasipriešinimą, nusivylimą ir nuogąstavimus. Grįžę namo mašina, mažai kalbėjosi, tik susilietė rankomis, nebyliai sakydami, kad viskas gerai, ir nuėjo miegoti. Ryte pasaulis visuomet atrodydavo šviesesnis.

Leidykla VAGA, 2013

Viršelio dailininkė Živilė Adomaitytė

Knygos leidimą parėmė Vaisingumo asociacija

„Didelę nevaisingumo riziką sukelia sėklidžių perkaitimas, todėl ypač turėtų susirūpinti sėdimą darbą dirbantys žmonės. Ypač – vairuotojai, nes jiems tenka ilgai sėdėti automobilio kabinoje, dažnai – ant šildomų sėdynių, todėl perkaitinamos sėklides. Tai taip pat turi įtakos spermos kokybei, – sako urologas Marius Kinčius. – Sauskelnės taip pat neigimai veikia būsimų vyrų vaisingumą, mat, jeigu kūdikis nuolat jas mūvi, nevyksta ventiliacija ir sėklidės gali perkaisti. Tikslus Lietuvos vyrų vaisingumo vaizdas paaiškės po dešimtmečio, nes dar nėra atlikta šios srities tyrimų. Mat kol kas neužaugo vadinamoji „pampersų karta„: į mūsų šalį sauskelnės buvo atvežtos tik po 1990-ųjų, tad jomis mūvėję berniukai šiuo metu dar neplanuoja tapti tėvais.”

Įvairių šalių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog spermatozoidų skaičius spermos mililitre per daugiau kaip 50 metų sumažėjo nuo 120 mln. iki 60 mln. – lygiai perpus. Tačiau, pastebi gydytojas M. Kinčius, teigti, jog nevaisingumas padidėjo taip pat du kartus, būtų neteisinga: „Nors, per pastaruosius kelis dešimtmečius, pagal rekomendacijas, reikalavimai žemutinei spermos koncentracijos normai sumažinti nuo 80 mln./1 ml iki 15 mln./1ml, per metus vis dar pavyksta pastoti 95 proc. porų.”

Vyrų spermos kokybei kenkia ir vis didėjantis aplinkos užterštumas, stresas, nuolatinis nuovargis, nutukimas, alkoholis, cigaretės, narkotikai, net aptemptos trumpikės. Neigiamos įtakos gali turėti ir kai kurių vaistų vartojimas ar chemoterapija. Pašalinus problemą keliančius veiksnius, spermos kokybė atsistato vidutiniškai per 3 mėnesius, o po chemoterapijos šis procesas gali užtrukti iki 5 metų.

Pasak specialisto, vaisingumui įtakos turi ir vėlyva tėvystė, kai vaikų apsisprendžiama turėti nebe 20-25 metų, kaip anksčiau, bet 30-40 metų, kai žalingi veiksniai jau būna „atlikę savo darbą”. „Labai svarbi ir nevisavertė mityba. Mes nebežinome, ką valgome, maisto kokybė labai suprastėjusi, be to, nėra ištirta, kaip maisto produktuose naudojami cheminiai priedai sąveikauja vieni su kitais ir su mūsų organizmu”, – pastebi gydytojas urologas.

Spermos kokybę galima įvertinti tik atlikus laboratorinius tyrimus – spermogramą, kuriuo nustatomas tikslus spermatozoidų skaičius, jų gebėjimas judėti, forma (sveiki spermatozoidai turi galvą, kaklą ir uodegą, pakitę gali turėti dvi uodegas ir pusę galvos, neturėti kaklo ir pan.) ir gyvybiškumas.

Kaip rašo portalas Karjerairsveikata.lt, tiriant vaisingumo problemų varginamus vyrus nustatyta, kad jų organizme trūksta kai kurių svarbių elementų: L-karnitino (būtinas spermatozoidų judrumui bei kiekiui ir ląstelių energijai); vitamino E (pagerina spermatozoidų judrumą ir padidina spermatozoidų ląstelių gebėjimą susijungti su kiaušinėliu); cinko, (gerina spermatozoidų ląstelių tankį ir testosterono lygį); L-arginino (pagerina spermatozoidų kiekį ir judrumą; folio rūgšties); kofermentoenzimo Q10 (padidina apvaisinimo koeficientą, spermatozoidų kiekį ir judrumą); glutationo ir seleno.