MAMŲ ISTORIJOS.

KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos.

SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas. Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.

VASAROS PAVOJAI. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti. Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi.

VASAROS LIGOS. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų.

MAMYTĖ. Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme. Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?

VERTA ŽINOTI. Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga)

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

 Pirmoji pagalba susižeidus

Vaikai dažnai susižeidžia bėgiodami, žaisdami, važinėdamiesi dviračiu, riedučiais  ar paspirtukais. Nestiprūs sumušimai, mėlynės, negilios žaizdelės, suteikus pirmąją pagalbą, greitai sugyja. Dažniausiai tai yra paviršiniai odos pažeidimai: nubrozdinimai, įpjovimai, įbrėžimai, įdūrimai.

Nusibrozdinus nutrinamas odos paviršius, pažeidžiami smulkūs kapiliarai, todėl pasirodo kraujo lašelių. Po kurio laiko oda patinsta ir parausta. Kai kraujas nebesisunkia, ant nubrozdintos odos susidaro rausvas šašas.

Įbrėžimų ir įdrėskimų gali atsirasti susižeidus aštriomis žolėmis, medžių šakomis, spygliuotais augalais, apdraskius naminiam gyvūnui. Dažniausia įpjovimų ir įdūrimų priežastis – neatidus elgesys su aštriais ir smailiais daiktais buityje ir žaidžiant. Tai vinys, stiklai, metalas, plastikas, net popierius. Įsipjauti galima pargriuvus ant stiklo šukės ar ją užmynus basomis kojomis. Negilios žaizdelės paprastai stipriai nekraujuoja ir lengvai sugyja, jų siūti nereikia.

Pirmoji pagalba susižeidus apima šiuos veiksmus:

• žaizdos plovimą;
• dezinfekavimą į žaizdą patekusius mikroorganizmus naikinančiu antiseptiku;
• kraujavimo sustabdymą prireikus;
• tvarsčio uždėjimą.

Žaizda turi būti švari

Net nedidelį nubrozdinimą, įpjovimą, įbrėžimą ar įdrėskimą pirmiausia reikia nuplauti su muilu ir švariu tekančiu vandeniu, kol nesimatys nešvarumų. Kruopštus žaizdelės praplovimas padės išvengti infekcijos ir žaizda sugis greičiau.

Žaizdą praplauti galima ir vandenilio peroksidu, bet ši priemonė tinka tik paviršiniams sužalojimams. Vandenilio peroksido negalima pilti ant gilesnių žaizdų. Jis išplauna ne tik nešvarumus, bet ir kraujavimą stabdančius krešulius, dėl to kraujuoja ilgiau. Nerekomenduojama ant žaizdos pilti jodo, briliantinės žalumos ar valyti jos spiritu.

 Dezinfekuojame ir sutvarstome

Tinkamai išvalytą žaizdą turime dezinfekuoti antiseptiniu tirpalu, nes ji turi būti apsaugota nuo infekcijos, kol visiškai sugis. Pilti antiseptiką galima tik ant negilios žaizdos. Jei oda pažeista giliau, dezinfekuojami tik žaizdos kraštai, antraip galima pažeisti audinius ir žaizda gis ilgiau.

Po to keletą minučių palaukiame, kol antiseptikas nudžius. Švarią ir sausą žaizdą uždengiame marline servetėle, kuri užfiksuojama pleistru ar tvarsčiu, apsaugančiu žaizdą nuo nešvarumų ir infekcijos.

Tvarsčius keiskite kasdien arba kas dvi dienas, prieš uždėdami naują, žaizdą praplaukite antiseptiniu tirpalu. Greitesniam žaizdų gijimui pažeistą vietą tepkite specialiu gijimą skatinančiu tepalu ar geliu.

Kaip sustabdyti kraujavimą?

Nubrozdintos vietos ar nedidelės žaizdelės kraujavimas paprastai liaujasi savaime. Jei žaizda kraujuoja, pirmiausia būtina sustabdyti kraujavimą, prieš ją tvarstant. Tam reikia suglausti žaizdos kraštus, prispausti prie jos sterilų tvarstį, kuris laikomas 20–30 minučių, kol nustoja kraujuoti. Norint sumažinti kraujavimą, patartina pakelti sužalotą kūno vietą.

Nevertėtų nuolat nuimti tvarstį ir tikrinti, ar kraujavimas liovėsi, nes nuplėšite besiformuojančią šašo luobelę, ir kraujas vėl ims bėgti. Jei kraujas persisunkia per pirmą tvarstį, reikia uždėti dar vieną ir stipriau suspausti žaizdos kraštus. Kad žaizdos kraštai neišsiskirtų, tvarsčio nenuimkite keletą dienų. Keisdami prie žaizdos prilipusį tvarstį jį nuimkite pagal žaizdos kraštų kryptį.

Jeigu nenustoja kraujuoti per 15 minučių, kreipkitės į gydymo įstaigą. Medikų pagalbos prireiks ir žaizdoje įstrigus svetimkūniui, patiems jo šalinti negalima.

Mėlynę iš pradžių šaldome, vėliau – šildome

Griūdamas arba į ką nors atsitrenkęs vaikas gali įsistatyti mėlynę (hematomą). Iškart po traumos sumuštoje vietoje atsiranda skausmas. Nuo smūgio pažeidžiamos po oda esančios smulkios kraujagyslės, kraujas iš pažeistos kraujagyslės išsilieja į aplinkinius audinius, todėl ir atsiranda mėlynės. Tokie sumušimai nėra pavojingi, bet jeigu smūgis stipresnis, pažeidžiama daugiau kraujagyslių, po oda išsilieja daugiau kraujo ir susidaro didesnė hematoma, o su ja susidoroti organizmui daug sunkiau.

Atsiradus mėlynei, sutrenktą vietą reikia tuojau pat šaldyti. Jei turite ledo, įdėkite jį  į plastikinį maišelį, galima naudoti šaldytą mėsos gabalą, šalto vandens butelį. Įvyniokite šaltą daiktą į rankšluostį ir palaikykite ant sumuštos vietos 15–20 minučių. Tada padarykite 30 minučių pertrauką. Vėliau sutrenktą vietą  šaldykite kas 2–3 valandas. Kai po sumušimo praeis 48 valandos, mėlynę patariama šildyti – tai paskatins ją greičiau išnykti.

Kasdien apžiūrėkite hematomos vietą. Mėlynei gyjant keičiasi jos spalva. Iš pradžių, kai susikaupia daug kraujo, ji būna rausva, po to, yrant hemoglobinui ir mažėjant deguonies, tampa mėlyna, dar vėliau pageltonuoja. Jeigu mėlynės spalva ilgai nesikeičia, labai skauda, reikės kreiptis į gydytojus.

 Parengė Undinė Gilė

Kada reikia važiuoti į gydymo įstaigą?

Vargu ar kuriam vaikui pavyksta išvengti šalutinių pramogų lauke padarinių – odos sužalojimų. Nedideles žaizdeles paprastai užtenka kruopščiai nuplauti su muilu bei vandeniu, nupurkšti dezinfekuojamuoju purškalu ir užklijuoti pleistru.

Susižeidus vaikui, turime įvertinti, ar tai nedidelė problema, dėl kurios neturime sunerimti ir skubėti pas gydytoją, o visiškai paprasta susitvarkyti patiems. Kai kurių odos sužalojimų tikrai neišgydysime patys. Kai sužalojimai sunkesni, delsti negalima, nes vėliau gydymas bus daug sudėtingesnis. Tai yra:

· plėštinės ir pjautinės žaizdos su išsižiojusiais kraštais;
· gilios žaizdos arba jeigu žaizdoje yra įstrigusių stiklo, plastiko šukių ar medžio atplaišų (patiems jų traukti negalima);
· veido įbrėžimai, nubrozdinimai ir žaizdos;
· žaizda, kurios ilgis didesnis negu pusė centimetro, jeigu ji gilesnė ir stipriai kraujuojanti, nes tada gali prireikti siūti;
· jeigu žaizda kraujuoja ilgiau nei 15 minučių ir kraujavimo sustabdyti nepavyksta;
· pūliuojanti žaizda ar įbrėžimas;
· žaizda, aplink kurią oda labai parausta, patinsta, jeigu oda toje vietoje karšta;
· gyvūnų, ypač benamių, įkandimai.

Tačiau net mažas įbrėžimas gali sukelti didelių bėdų, pavyzdžiui, didesnis pavojus kyla, jeigu žaizda užteršta žemėmis, o vaikas nėra paskiepytas nuo stabligės, tada be gydytojo tikrai neapsieisite.

Ypač pavojingi vaikams – gyvūnų įkandimai

Gyvūnų (ypač laukinių ir benamių) įkandimai kelia grėsmę vaikų sveikatai – galima užsikrėsti pavojinga infekcine liga pasiutlige. Tai ūmi mirtina virusinė liga, sukelianti galvos ir stuburo smegenų uždegimą. Pasiutlige galima užsikrėsti per seiles, ir ne tik gyvūnui įkandus, užkratas gali patekti ir per mažytes žaizdeles šiam lyžtelėjus. Todėl pas gydytoją reikia skubėti net ir dėl menkų įdrėskimų. Įkandimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu, dezinfekuokite ir kuo greičiau kreipkitės į artimiausią medicinos įstaigą.

Būtina pasirūpinti ir nedidele žaizdele

Nugremžtoms alkūnėms, nubrozdintiems keliams, taip pat kitiems nedideliems odos pažeidimams paprastai nereikia sudėtingo gydymo. Pirmas ir gana svarbus etapas yra plovimas, nes tuomet pašalinami ne tik nešvarumai, bet ir mikroorganizmai.

Geriausia pažeistą vietą nuplauti su muilu ir tekančiu vandeniu. Tiks ir vanduo iš butelio, kad ir mineralinis, negilią žaizdelę galima praplauti vandenilio peroksidu. Nuplovę žaizdą ar įbrėžimą, nusausinkite – tai padarysite švaria nosine, servetėle, rankšluosčiu ar bet kokiu kitu audiniu.

Nors ir vaikas menkai nusibrozdino kelius ar alkūnes, per žaizdelę į organizmą gali patekti infekcija, todėl net ir nedaug pažeistą vietą, nuplovus ir nusausinus, būtina dezinfekuoti antiseptiku, kuris slopina infekciją galinčių sukelti mikroorganizmų dauginimąsi.

Kelionėje ypač patogus purškiamas antiseptikas, kuriuo nupurkšite odą aplink žaizdą. Tada užklijuosite pleistru arba sutvarstysite. Tai apsaugos žaizdą nuo infekcijos ir nešvarumų bei leis žaizdelei kvėpuoti. Nedidelėms žaizdelėms galite naudoti skystą pleistrą, kuris ant žaizdos suformuoja ploną elastinę plėvelę, apsaugančią nuo infekcijos.

Jei nusibrozdinus odą kraujuoja negausiai, nėra pavojinga, o kraujas per keletą minučių sukreša. Tokią žaizdelę užtenka dezinfekuoti bei užklijuoti pleistru. Nedidelio kraujavimo stabdyti nereikia, nes kraujas iš žaizdos išplauna ligas sukeliančius virusus ir bakterijas. Jei nubrozdinta vieta nešlapiuoja, geriau jos niekuo netepti. Kraujui sukrešėjus, susiformuoja šašas, kuris natūraliai apsaugo žaizdą, o vėliau nukrenta. Tada užtenka uždėti sterilų tvarstį.

Nedideles pjautines neužterštas žaizdas taip pat galima gydyti namų sąlygomis. Žaizdos kraštus patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu. Pilti tiesiai ant žaizdos antiseptiko nedera, nes jis sudirgins audinius arba sukels nudegimą. Kraujavimą sustabdysite suglaudę žaizdos kraštus ir užspaudę steriliu tvarsčiu. Kelionėse pravers specialūs geliai, padedantys greičiau sugyti odelei, kuriais galima patepti pažeistą odą.

Kaip išnaikinti mėlynes?

Mėlynė yra mažų kapiliarų plyšimo pasekmė, dėl to atsiranda poodinės kraujosrūvos. Staigus sumušimas pažeidžia smulkias kraujagysles, o iš jų pasklidęs kraujas sukelia lengvą minkštųjų audinių patinimą.

Atsiradus mėlynei, pirmiausia ant sumuštos vietos uždėkite ledo (tai gali būti specialus ledo maišelis, kurį įsigysite vaistinėje, arba užšaldytas maisto produktas iš šaldytuvo). Apvynioję ledą rankšluosčiu ar kitu audiniu, palaikykite ne ilgiau kaip 20 minučių, tada po kelių minučių pakartokite procedūrą, darykite tai 3–4 kartus. Kelis kartus per dieną mėlynę galite tepti specialiu gijimą skatinančiu tepalu ar geliu.

Po 48 valandų mėlynę pradėkite šildyti. Šilti kompresai pagerina pažeistos vietos kraujotaką, padeda sumažinti patinimą ir mėlynė greičiau išnyksta.

Mėlynė turėtų visiškai išnykti po poros savaičių. Per šį laiką ji pakeis daugybę atspalvių: nuo tamsiai mėlynos iki geltonai žalios. Jei spalva nesikeičia, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nenykstantis paraudimas ir patinimas, taip pat pulsuojantis skausmas gali reikšti, kad prasidėjo infekcija, tuomet gydymą turėtų skirti specialistas.

Parengė Undinė Gilė

Mažų smalsuolių nelaimės

Susižeidžia įvairaus amžiaus vaikai. Dėl to kaltas smalsumas. Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiai besivystančiam vaikui reikia ištyrinėti aplinką. 1 – 3 metų vaikai dažniausiai susižeidžia griūdami – nelengva išmokti vaikščioti, bėgioti ir šokinėti. Vyresnieji nukenčia dėl to, kad nesugeba įvertinti pavojaus. Toks vaikas gali įsipjauti žirklėmis, peiliu, stiklo šuke ar kitu aštriu daiktu. Vaikų traumoms įtakos turi jų fiziologinės ypatybės. Vaikų kauluose organinių medžiagų yra daugiau nei neorganinių, todėl jų kaulai yra lankstesni, turi stiprų antkaulį, taigi rečiau lūžta ir greičiau sugyja.

Vaiko oda labai gležna ir lengvai pažeidžiama. Dažniausiai mama ir tėtis nesibaimina dėl nedidelio nubrozdinimo ar įpjovos ir net nesusimąsto, kokias komplikacijas gali sukelti per nedidelį odos pažeidimą patekę mikrobai. Susižaloti vaikas gali ir lauke, ir namuose, todėl namų vaistinėlėje turi būti priemonių žaizdai sutvarkyti: sterilus tvarstis, švarios servetėlės, antiseptikas.

Pirmoji pagalba atsiradus mėlynei – šaltis

Sumušimus paprastai lydi mėlynės. Tai kraujosruvos, kurios atsiranda dėl to, kad trūksta kraujagyslė. Iš pradžių sumušta vieta patinsta, vėliau pamėlynuoja. Mėlynės keičia spalvą – nuo mėlynos iki geltonos. Jeigu sumušimas didelis, mėlynė gali pajuoduoti. Jei oda aplink mėlynę paraudo, karšta, atsirado pulsuojantis skausmas, gali būti prasidėjęs uždegimas. Tinimą ir skausmą sumažina šaltis. Todėl mėlynę reikia šaldyti ledo gabalėliais, tiks ir šaldytų daržovių pakelis. Ledukus geriausia sudėti į polietileno maišelį, o jį apvynioti rankšluosčiu. Po paros sumuštą vietą galima pradėti tepti specialiais tepalais, kurių vaistinėje jums pasiūlys ne vieną.

Jeigu vaikas pasitempė raumenis arba lūžo kaulas

Raumenų patempimai ir kaulų lūžiai – dažnos mažųjų nelaimės. Nesėkmingai pašokinėjęs arba nukritęs iš nedidelio aukščio vaikas gali pasitempti sausgysles. Tuomet fiksuokite sužeistą koją arba ranką, kad nejudėtų, uždėkite ledo ir kvieskite gydytoją.

Jeigu įtariate kaulo lūžį, taip pat užfiksuokite ir šaldykite sužeistą galūnę bei kvieskite greitąją pagalbą. Pavyzdžiui, jei įtariate, kad lūžo dilbis, ranką imobilizuokite ant kaklo parišta skarele. Jei lūžo žasto ar peties kaulas, po pažastimi pakiškite tvarsčio ritinėlį ir pririškite žastą prie krūtinės ląstos. Lūžusį kaulą reikia imobilizuoti tarp dviejų sąnarių, po kietais įtvarais reikia dėti ką nors minkšta.

Jeigu lūžis atviras, žaizdą uždenkite švaria servetėle, uždėkite ledo ir kvieskite greitąją pagalbą arba vežkite vaiką į gydymo įstaigą.

Jeigu vaikas griūdamas susitrenkė galvą, paguldykite jį, uždėkite ledo ir būtinai kreipkitės į gydytoją. Net nestipriai susitrenkęs galvą vaikas gali vemti, būti mieguistas. Jokiu būdu nekelkite galvą susižalojusio pargriuvusio vaiko ir nesukiokite jo galvos. Kad jis vemdamas neužspringtų, paverskite jį ant šono visu kūnu (galvos padėtis kūno atžvilgiu neturi keistis).

Pagalba nedidelėms žaizdoms – antiseptikas ir žaizdų gelis

Griūdamas kieme vaikas dažniausiai nusibrozdina kelius ir alkūnes. Nors tai atrodo menka nelaimė ir nė vienas neišaugome be tokių traumų, visiškai nekreipti į jas dėmesio nedera. Net ir mažyčius nubrozdinimus ir įpjovas reikia kruopščiai apdoroti, nes pro jas patenka mikrobai. Jei žaizdelė nedidelė, pirmiausia pašalinkite purvą ir paviršiuje esančius svetimkūnius. Nestipriai pažeistą odą užtenka nuplauti vandeniu iš čiaupo, nusausinus apdoroti antiseptiku ir apsaugoti, kad ji vėl neužsiterštų. Todėl žaizdą būtina sutvarstyti steriliu tvarsčiu arba užklijuoti pleistru. Nedidelei žaizdelei šių procedūrų užteks.

Nubrozdinimui ar žaizdai dezinfekuoti nenaudokite spiritinių tirpalų (jodo, briliantinės žalumos ar vandenilio peroksido) – tai jau praeitis. Spiritiniai preparatai dirgina odą, žaloja audinius, sukelia skausmą. Geriausia tai daryti antiseptiku be alkoholio. Jis veiksmingai naikina bakterijas, bet negraužia ir nedegina odos. Yra antiseptikų, kurie veikia iki 24 valandų.

Kad žaizda greičiau sugytų, patariama tepti specialiu tepalu, kurio sudėtyje dar yra dezinfekuojamųjų, drėkinamųjų ir uždegimą slopinančių komponentų. Specialus žaizdų gelis ne tik sudrėkina žaizdą, bet ir sudaro apsauginį sluoksnį, per kurį į ją neprasiskverbia mikrobai. Apsaugota nuo infekcijų ir uždegimų žaizda natūraliai greičiau gyja. Patepus žaizdą galima aprišti tvarsčiu.

Kodėl vaikui pavojingos įpjovos?

Įsipjovus galima pažeisti stambią kraujagyslę, arteriją arba nervą. Jeigu žaizdos nedezinfekuosime, į ją pateks pavojingų mikrobų ir pasekmės gali būti labai liūdnos – dėl gangrenos galima net netekti pažeistos galūnės. Į žaizdą patekę mikrobai gali sukelti uždegimą. Tuomet žaizdos kraštai pabrinksta ir kamuoja skausmas.

Išsivysčius uždegimui žaizdoje prisikaups pūlių, kurie gali išplisti į aplinkinius audinius. Jeigu susižeidusio vaiko būklė pablogėja, jis nusilpsta, pakyla temperatūra, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Ką daryti, jeigu žaizda nemaža?

Juo gilesnė ir didesnė žaizda, tuo didesnis pavojus. Jeigu pažeistas didesnis odos plotas arba žaizda gili, būtina kreiptis į gydytoją. Aptikę žaizdoje įstrigusį svetimkūnį, pavyzdžiui, stiklo šukę, nebandykite patys jo ištraukti, nes kraujavimas sustiprės. Uždėkite sterilios marlės skiautę, apriškite žaizdą ir kreipkitės į gydytoją.

Negydomos didesnės kaip pusantro – dviejų centimetrų pločio žaizdos gis labai ilgai, skaudės ir gali įsimesti komplikacijos. Pjautinę arba durtinę žaizdą pirmiausia nuplaukite vėsiu tekančiu vandeniu, apdorokite antiseptiku. Jei žaizda kraujuoja, suspauskite jos kraštus. Tai galima padaryti ir steriliu tvarsčiu. Galima vaikui duoti išgerti vaistų nuo skausmo.

Jeigu žaizda gili ir kraujuoja, spausdami tvarstį sustabdykite kraujavimą ir būtinai kreipkitės į gydytoją. Specialisto pagalbos reikėtų kreiptis ir visais kitais atvejais, kai sužeistą vietą labai skauda – gali būti pažeistas nervas. Didesnę žaizdą gali prireikti susiūti – tuomet ji greičiau sugyja. Jeigu žaizda didelė ir nešvari, svarbu žinoti, ar vaikas skiepytas nuo stabligės. Nepamirškite, kad vaiką paskiepyti nuo stabligės reikia kas penkerius metus.

Taigi pirmas svarbus žingsnis, siekiant išvengti komplikacijų,– tinkama pirmoji pagalba susižeidusiam vaikui.

Parengė Undinė Gilė

Vaikų tykantys pavojai

Dažniausiai vaikas susižeidžia šiltu oru, nes tuomet daugiau atvirų kūno vietų, o ir ploni drabužėliai silpnai teapsaugo. Pavojai, ypač be priežiūros palikto mažojo išdykėlio, tyko ir namuose. Bene paprasčiausia traumos pasekmė – patinimas ir mėlynė. Nedidelės hematomos (mėlynės) odos nepažeidžia, bet po ja trūksta kraujagyslės. Ant sumuštos vietos pakanka uždėti šaltą kompresą ir, jeigu labai skauda, išgerti nuskausminamųjų vaistų. Dauguma nedidelių žaizdų taip pat pavojaus gyvybei nekelia ir greitai sugyja nepalikdamos žymių, bet dėl jų gali išsivystyti uždegimas bei išlikti randai. Lengvai susižeisti, kai pažeidžiami tik odos paviršiaus sluoksniai ir kapiliarai, vaikas gali ir namuose, žaisdamas su gyvūnais, vaikų darželyje ir sportuodamas. Mažojo padaužos palydovai – minkštųjų audinių sužalojimai: odos nubrozdinimai, įbrėžimai, įpjovimai, nedidelės žaizdelės.

Vaikas susižaloja krisdamas iš nedidelio aukščio, pavyzdžiui, nuo sofos ar kėdės, pargriuvęs ant žemės ar grindų. Kuo mažesnis vaikas, tuo dažniau jis griuvinėja. Mat jam sunkiau koordinuoti judesius ir išlaikyti pusiausvyrą dėl galvos svorio. Įsipjauti, susibraižyti arba nusibrozdinti odą vaikas gali žaisdamas su vinimis, žirklėmis, naudodamasis peiliu, kitais aštriais daiktais. Apibraižo gyvūnai, nors ir patys mylimiausi. Sužeisti gali sudužusios stiklinės šukė. Be to, vaikas gali pats nusikasyti niežtinčią odą.

Nedidelės žaizdos

Nubrozdinimai, įpjovos ir įbrėžimai sukelia nemalonius pojūčius, bet nėra labai skausmingi ir paprastai nereikia rimtos medicinos pagalbos, tačiau mama ir tėtis turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą.

Įbrėžimai atrodo kaip odoje nubrėžtos neilgos linijos, jie pažeidžia epidermį ir smulkius kapiliarus. Didesnis odos plotas pažeidžiamas nusibrozdinus, kai oda nubrūžinama į kietą paviršių. Nutrinamas viršutinis odos sluoksnis ir pasirodo kraujas. Pjautinės žaizdos padaromos aštriu daiktu – tai ne tik viršutinio odos sluoksnio, bet kartais ir gilesnių odos audinių pažeidimas. Įsipjovus sužalojamos kraujagyslės, pasirodo kraujas, o kraujavimo stiprumas priklauso nuo žaizdos gylio.

Pagalba nedidelėms žaizdoms

Pirmiausia žaizdą reikia nuplauti, po to sustabdyti kraujavimą ir uždėti sterilų tvarstį. Žaizdai dezinfekuoti naudojami įvairūs antiseptiniai skysčiai. Mama, žinoma, visada jų turi namų vaistinėlėje.

Pirmoji užduotis – išvalyti žaizdą, kad joje neliktų nešvarumų ir mikrobų. Paprasčiausias būdas – išplauti žaizdą su muilu ir tekančiu vandeniu. Išplauti žaizdą reikia labai gerai ir kruopščiai nuplauti muilą. Svarbiausias pirmosios pagalbos tikslas – kad į žaizdą nepatektų infekcija, todėl ją būtinai reikia apdoroti antiseptiniu tirpalu. Net ir negilūs įdrėskimai gali supūliuoti, patinti ir parausti, o tuomet be gydytojo mama ir tėtis neišsivers.

Švarios žaizdos kraštus nusausinkite steriliais vatos arba marlės tamponais, po to žaizdelę apipurkškite antiseptiniu tirpalu (1–2 kartus per dieną) ir uždėkite sterilų tvarstį. Nenaudokite spiritinių tirpalų: briliantinio žaliojo ar jodo, nes jie lėtina žaizdos gijimą, ją dirgina, žaloja audinius ir sukelia deginimo jausmą bei skausmą. Greitesniam žaizdos gijimui ir apsaugai nuo infekcijos ją dar patepkite specialiu geliu. Žaizdą galima užklijuoti pleistru, bet prieš klijuojant reikia suspausti jos kraštus. Smulkios žaizdelės greičiau gyja neaprištos ir neužklijuotos. Pakanka jas dezinfekuoti ir tepti geliu, kol nenukris ant žaizdos susidariusios plutelės. Tik neleiskite vaikui lupinėti šašų, nes žaizda lėčiau gis, be to, gali įsimesti infekcija, o vėliau liks randai. Jeigu susižeidęs ranką vaikas ketina žaisti smėlynėje arba aikštelėje, sužalotą galūnę apriškite tvarsčiu, o namuose žaizdą vėl laikykite atvirą.

Kraujuojančią žaizdą reikia taip pat pirmiausiai išplauti, po to sustabdyti kraujavimą. Jeigu kraujas sunkiasi po truputį, nestabdykite, nes kraujas valo žaizdą. Paprasčiausias būdas sustabdyti stipresnį kraujavimą – suspausti žaizdos kraštus. Ant jos dedame sterilų tvarstį ir stipriai iš viršaus prispaudžiame ranka. Taip galima laikyti 10 –15 minučių, bet jei kraujas nesiliauja tekėjęs, reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Kad į sužalotą galūnę pritekėtų mažiau kraujo, ją reikia laikyti pakeltą aukščiau.

Jei žaizda didelė ir nešvari, joje įstrigo svetimkūnis (jo negalima krapštyti iš žaizdos) arba atsirado infekcijos požymiai, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Parengė Undinė Gilė