Kaip pastebėti stuburo problemas?

Sveiko vaiko stuburas, žiūrint iš nugaros, atrodo tiesus, o iš šono matosi du jo fiziologiniai linkiai: nugaroje stuburas šiek tiek išsigaubęs atgal (fiziologinė kifozė), o juosmenyje – į priekį (fiziologinė lordozė). Šie stuburo išsigaubimai formuojasi vaikui augant. Kai stuburas iškrypsta labiau, jau atsiranda ligos – kifozė arba lordozė, kai jis iškrypsta į šoną  (tai matosi žiūrint iš nugaros) – skoliozė.

Kifozė iš karto krinta į akis – tai stuburo iškrypimas į nugaros pusę. Tokių vaikų nugara suapvalėja, jie kūprinasi, į priekį palinksta pečiai, įdumba krūtinė. Ši stuburo forma turi įtakos organams: sumažėja krūtinės ląstos apimtis, plaučių tūris, atsiranda dusulys, vėliau pakenkiama ir širdis. Kifozė gali sukelti galvos ir kaklo skausmus. Šis stuburo iškrypimas būna ir įgimtas bei paveldėtas.  Iš pradžių vaikas gali nejausti jokių nepatogumų, vėliau kartais ima skaudėti nugarą, ypač po didesnio fizinio krūvio.

Gali būti įgimtas ir stuburo juosmens dalies iškrypimas į priekį (lordozė). Tokia stuburo deformacija dažnai nustatoma nutukusiems vaikams.  Pasikeičia vaiko laikysena – viršutinė kūno dalis pasislenka atgal, o apatinė atvirkščiai – išsikiša priekį. Kartais lordozė atsiranda, kai kompensuojamas pernelyg didelis iškrypimas sergant kifoze ar skolioze.

Skoliozės atveju į šoną iškrypsta dažniausiai krūtinės ir juosmens dalys, abi – į skirtingas puses (vadinamoji S formos skoliozė). Manoma, kad skoliozei turi reikšmės įprotis kreivai stovėti, netinkamas vaiko darbo stalas ar kėdė. Įgimta (displazinė) skoliozė atsiranda dėl stuburo slankstelių formos pokyčių. Vaiko stuburas taip pat gali iškrypti esant trumpesnei vienai kojai, krūtinės sritis iškrypsta dėl kreivakaklystės.

Stuburo iškrypimas gali būti ir menkas, ir labai didelis. Įgimta skoliozė pastebima jau kūdikystėje – sėdint vaikui matosi, kad jo nugara kreiva. Dažniausiai stuburas iškrypsta lankančiam mokyklą vaikui (idiopatinė skoliozė). Iš pradžių vaikui stovint galima pastebėti pakrypusį stuburą, nevienodame aukštyje esančius pečius ir mentes. Pasilenkus į priekį, vienoje nugaros pusėje išryškėja raumenų volelis, vėliau deformuojasi krūtinės ląsta.

Kaip atskirti netaisyklingą laikyseną nuo stuburo iškrypimo?

Netaisyklinga laikysena daug menkesnė problema negu stuburo iškrypimas. Nežymus stuburo išlinkimas nelaikomas liga. Paprašykite vaiko atsistoti tiesiai, ištiesinti stuburą, po to – pasilenkti. Jeigu nugara simetriška ir stuburas visiškai tiesus, greičiausiai, jis ir nėra iškrypęs. Tačiau bet kuriuo atveju derėtų kreiptis į gydytoją. Ar tai bus laikysenos problema, ar liga, daryti kažką vistiek reikės. Tik netaisyklingą laikyseną lengviau pakoreguosite, negu išsigydysite iškrypusį stuburą.

Kodėl vaiko stuburas iškrypsta?

Tėveliai tikrai pastebės, kad vaikas prie stalo sėdi palinkęs į vieną pusę, ilgomis valandomis susikūprinęs prie planšetinio kompiuterio ar telefono. Ilgai sėdint nusilpsta raumenys, o tai turi įtakos vaiko laikysenai ir stuburui. Jeigu toks vaikas nemėgsta judrių užsiėmimų, nenori daryti mankštos, purtosi bet kokio sporto, mažai teišeina į lauką, nesistebėkite, kad jo laikysena netaisyklinga ar iškrypo stuburas.

Nustatyti, kodėl iškrypo vaiko stuburas, paprastai nėra sunku. Jeigu tėveliai būtų dėmesingesni ir laiku suskubtų nuvesti vaiką pas ortopedą, stuburo iškrypimas būtų nustatytas anksti ir laiku pradėta jį gydyti.

Neretai susikaupia keletas nepalankių faktorių, turinčių įtakos netaisyklingam stuburui formuotis: įgimti kaulų bei raumenų vystymosi sutrikimai, rachitas, traumos, per ankstyvas mokymasis vaikščioti, netinkama padėtis sėdint, nejudrus gyvenimo būdas, per didelis kūno svoris.

Vienas pagrindinių stuburo gydymo būdų – kineziterapija

Kiekvienam stuburo problemų turinčiam vaikui skiriamas individualus gydymas, kuris priklauso ir nuo ligos sunkumo, ir nuo ją sukėlusių priežasčių. Bet kuriuo atveju  tai turi būti daroma nuosekliai, kompleksiškai ir užtrunka ilgai. Jeigu stuburo iškrypimas didesnis, vaikui teks nešioti specialų fiksuojantį korsetą, sunkiais ligos atvejais stuburą tenka net operuoti.

Pagrindinis netaisyklingos laikysenos koregavimo būdas – raumenų stiprinimas specialia mankšta, padedant kineziterapeutui. Fiziniai pratimai gerina raumenų elastingumą bei didina stuburo lankstumą. Pagal vaiko būklę specialistas sudaro individualią programą. Gydomoji mankšta padeda koreguoti netaisyklingą laikyseną, o iškrypus stuburui – pristabdyti ligos progresavimą. Tokia mankšta laikoma vienu iš svarbiausių stuburo problemų turinčių vaikų reabilitacijos būdų. Bet pratimus reikia atlikti tiksliai, tik tada pasieksite rezultatą. Teks padirbėti ir namuose. Kineziterapeutas išmokys pratimų, kuriuos vaikas atliks savarankiškai arba prižiūrimas tėvelių. Kineziterapija – toks pat sudėtingas gydymo metodas kaip ir kiti, todėl pratimus turi parinkti specialistas.

Kartu su specialiais pratimais stuburui padeda ir masažas. Gydomasis masažas intensyvesnis už paprastą klasikinį arba atpalaiduojantį, koncentruojamas  probleminėse kūno vietose. Šios priemonės reikalauja didelės tėvų ir vaiko kantrybės bei darbo, ypač, gydant iškrypusį stuburą. Jeigu specialistų patarimų nepaisoma, stuburas vis daugiau krypsta.

Iškrypus stuburui, netaisyklingai pasiskirsto krūvis slanksteliams, traumuojami tarp jų esantys diskai, pakinta raiščių raumenys. Dėl to gali atsirasti nervų galūnes užspaudžiančios išvaržos, sutrinka vidaus organų veikla, ima varginti nugaros skausmai.

 Parengė Dalia Petrutytė