<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>nuo vabzdžių įkandimų | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/nuo-vabzdziu-ikandimu/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Sun, 29 May 2022 15:24:54 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Kada sunerimti, jeigu vaikui įgėlė vabzdys?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kada-sunerimti-jeigu-vaikui-igele-vabzdys?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kada-sunerimti-jeigu-vaikui-igele-vabzdys</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kada-sunerimti-jeigu-vaikui-igele-vabzdys#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 08 Jun 2019 05:00:33 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Pirmoji pagalba]]></category>
		<category><![CDATA[Vaiko aplinka]]></category>
		<category><![CDATA[Vasara]]></category>
		<category><![CDATA[alerginė reakcija]]></category>
		<category><![CDATA[alergiškas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[anafilaksinis šokas]]></category>
		<category><![CDATA[bitės]]></category>
		<category><![CDATA[bitės įgėlimas]]></category>
		<category><![CDATA[erkės]]></category>
		<category><![CDATA[Įgėlimo vieta]]></category>
		<category><![CDATA[išvengti vabzdžių]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vabzdžių įkandimų]]></category>
		<category><![CDATA[repelentai]]></category>
		<category><![CDATA[širšės]]></category>
		<category><![CDATA[uodo įkandimas]]></category>
		<category><![CDATA[Vabzdžių įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[vapsvos]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18271</guid>

					<description><![CDATA[<p>Gamtoje mažylio tyko daugybė skaudžiai kandžiojančių ir geliančių vabzdžių: uodai, mašalai, širšės, skruzdėlės, bitės, vapsvos, erkės. Uodai ar mašalai Lietuvoje dažniausiai didelės žalos nepadaro ir su įkandimo pasekmėmis tėveliams nesunkiai pavyksta susidoroti patiems. Kur kas pavojingesni nuodus išskiriantys vabzdžiai: bitės, vapsvos ir širšės – jų įgėlimai gali sukelti stiprias alergines reakcijas. Pavojingos yra erkės, kurios&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kada-sunerimti-jeigu-vaikui-igele-vabzdys">Kada sunerimti, jeigu vaikui įgėlė vabzdys?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-18272" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/06/Ką-daryti-įkandus-vabzdžiui-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365">Gamtoje mažylio tyko daugybė skaudžiai kandžiojančių ir geliančių vabzdžių: uodai, mašalai, širšės, skruzdėlės, bitės, vapsvos, erkės. Uodai ar mašalai Lietuvoje dažniausiai didelės žalos nepadaro ir su įkandimo pasekmėmis tėveliams nesunkiai pavyksta susidoroti patiems. Kur kas pavojingesni nuodus išskiriantys vabzdžiai: bitės, vapsvos ir širšės – jų įgėlimai gali sukelti stiprias alergines reakcijas. Pavojingos yra erkės, kurios gali pernešti sunkias ligas. Įsisiurbus šiam gyviui, vaiką visada reikia nuvežti pas gydytoją.</p>
<p>Ar žinote, ką daryti kiekvienu atveju, ir kaip apsiginti nuo kandžiojančių niekdarių, kad jiems nepavyktų prasibrauti iki mažylio.</p>
<h3><strong>Uodo įkandimo vietos svarbu nenukasyti?</strong></h3>
<p>Šie vabzdžiai siurbdami kraują išskiria krešėjimą stabdančią medžiagą, o atsiradę nedideli niežtintys kauburėliai yra alerginė odos reakcija į ją. Uodų, įvairių mašalų sugelta švelni mažylio oda nukenčia labiau negu suaugusiųjų. Įkandimo vietą labai niežti ir vaikas gali nusikasyti iki kraujo, o tada paprasta patekti infekcijai.</p>
<p>Sukandžiotą vietą nuplaukite su muilu ir nusausinkite. Kad sumažėtų patinimas, įkandimų vietą atvėsinkite uždėję ledukų, tada patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu. Kad vaikas nesikasytų, naudokite uždegimą, niežulį ir tinimą mažinantį antihistamininį tepalą.</p>
<p>Sumažinti erzinantį niežulį galite sodos tirpalu (arbatinį šaukštelį sodos ištirpinę stiklinėje vandens), palaikę ant pažeistos vietos medetkų nuoviru suvilgytą marlės tamponą. Tokios pat priemonės tinka ir apkandžiojus mažoms muselėms – mašalams. Tada taip pat gali atsirasti nemenkų patinimų.</p>
<h3><strong>Bitės – ne tik saldaus medaus nešėjos</strong></h3>
<p>Sveikiems vaikams bičių, vapsvų ir širšių įgėlimai nėra pavojingi, jeigu jų nedaug. Bet kai įgėlimo vieta yra burna ar ryklė, patinimas gali užverti kvėpavimo takus ir atsiranda dusulys. Todėl tenka skubiai kviesti gydytoją.</p>
<p>Bitė įgėlusi pati žūva, palikdama vaiko kūne geluonį, kurį reikia nedelsiant atsargiai ištraukti. Tai daroma nesuspaudžiant nuodų maišelio. Pincetu ar pirštais traukti nepatariama, nes suspaudus geluonį daug jame esančių nuodų pateks į organizmą. Geluonį galima ištraukti plastikinės kortelės kraštu ar neaštriu peiliu, švelniai ir atsargiai braukiant palei odą. Širšės ir vapsvos geluonies žaizdelėje nepalieka.</p>
<p>Įgėlimo vietą reikia nuplauti, suvilgyti dezinfekuojamuoju tirpalu. Numalšinti skausmą padės šaldomasis kompresas, kuriam tinka ir į rankšluostį įvyniotas užšaldytų daržovių maišelis arba vandeniu suvilgyta nosinė ar servetėlė. Tada sugeltą vietą patepkite antihistamininiu preparatu, kuris sumažins niežėjimą ir patinimą. Jeigu tai nepadeda, reikėtų duoti vaistų nuo alergijos, kurie parduodami be recepto.</p>
<p>Vis plintant patinimui ir blogėjant vaiko būklei, kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba skubiai važiuokite į gydymo įstaigą.</p>
<h4><strong>Kai bitės įgėlimas pavojingas</strong></h4>
<p>Didelė žala, kurią gali padaryti bitės, vapsvos ar širšės, stipri alerginė reakcija. Nedidelis paraudimas ir patinimas greitai praeina. Bet alergiškiems įgėlimams vaikams gali atsirasti daug sunkesnių negalavimų – dilgėlinis bėrimas, silpnumas, karščiavimas, kūno dalies tinimas, dusulys.</p>
<p>Sunki įgėlimo pasekmė yra anafilaksinis šokas, kuris dažniausiai ištinka iš karto – įgėlus vabzdžiui. Apninka dilgėlinis bėrimas, tinsta, pavyzdžiui, lūpų, ausų, vokų oda. Pažeidžiama kvėpavimo sistema: pasunkėja kvėpavimas, atsiranda dusulys, kosulys, užburksta nosis. Taip pat pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema, todėl pasidaro silpna, vaikas išblykšta, gali apalpti, netekti sąmonės. Sutrikus virškinimui vaiką pykina, skauda pilvą, atsiranda viduriavimas, vėmimas.</p>
<p>Atsiradus stipriai alerginei reakcijai, pirmoji pagalba yra suleisti adrenalino. Jeigu vaikas yra alergiškas vabzdžių išskiriamoms medžiagoms, visada su savimi į gamtą pravartu pasiimti gydytojo skirtą adrenalino preparatą, kurį sušvirkšite į raumenis. Patogiausia naudoti automatinį adrenalino švirkštą.</p>
<p>Alergiškam vaikui vasaros vaistinėlėje reikia turėti gydytojo paskirtą antihistamininį preparatą. Be to, svarbu ne tik greitai palengvinti vaiko būklę, bet ir iš anksto pasirūpinti, kaip išvengti vabzdžių įkandimų.</p>
<h3><strong>Skruzdės kanda skaudžiai</strong></h3>
<p>Skruzdės įkandimo vietą skauda neilgai, bet stipriai, atsiranda nedidelė pūslelė, paraudimas ir niežulys. Nemalonius pojūčius galite sumažinti šaldydami ir dezinfekuodami sukandžiotą odą.</p>
<p>Paaiškinkite vaikui, kad skruzdėlyno negalima liesti nei rankomis, nei pagaliuku. Ilsėdamiesi gamtoje, patikrinkite vietą, kurioje ketinate įsikurti, ar nėra šių mažųjų gyvių.</p>
<h3><strong>Ką daryti įsisiurbus erkei?</strong></h3>
<p>Erkės įkandimas gali baigtis liūdnai – rizikuojame užsikrėsti erkiniu encefalitu arba Laimo liga. Nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugo skiepai, o nuo Laimo ligos, deja, skiepų nėra. Įsitvirtinusi odoje, erkė siurbia kraują ir išskiria seiles, kuriose yra skausmą malšinančių medžiagų, todėl jos įsisiurbimas nepajuntamas.</p>
<p>Pastebėję vaiko odoje įsisiurbusią erkę, tuojau pat kreipkitės į gydytoją – jis išims vabzdį ir nusiųs į laboratoriją tyrimui. Šalinant erkę svarbu jos nepažeisti, kad žaizdoje neliktų šio vabzdžio dalių. Taigi geriau jos netraukti patiems.</p>
<p>Erkės paprastai slepiasi žolėje ir neaukštuose krūmuose. Todėl vaikštinėjant miške drabužiai turi uždengti visą vaiko kūną, būtina ir gerai prigludusi kepurė. Grįžusį iš miško mažylį atidžiai apžiūrėkite.</p>
<h3><strong>Išvengti įkyrių vabzdžių padės repelentai</strong></h3>
<p>Geriausias būdas apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų ilsintis gamtoje – atbaidyti juos repelentais. Repelentai gaminami purškiklių arba kremų, tepalų, pieštukų pavidalo.</p>
<p>Vaistinėse galima įsigyti ir jautriai vaikų odai tinkančių šių priemonių, kurios pagamintos iš natūralių medžiagų. Tokiais repelentais būtinai patepkite ar apipurkškite atviras vaiko kūno vietas.</p>
<p>Jeigu pasirinkote purškiklį, svarbu jį naudoti taip, kad jame esančių medžiagų nepatektų į akis arba kvėpavimo takus. Prieš purkšdami, paprašykite vaiko užsimerkti ir užčiaupti burnytę.<br />
Patiems mažiausiems galite išbandyti kitokį repelentą – rutulinį pieštuką ar specialią vabzdžius atbaidančią apyrankę, kuria apjuosite mažylio rankytę.</p>
<h3><strong>Kelios gudrybės, padėsiančios išvengti vabzdžių</strong></h3>
<p>• Atostogaujant sodyboje nuo įvairių skraidančių vabzdžių apsaugos specialus ant lango ir atvirų durų pritvirtintas tinklelis. Lovelę arba vežimėlį galite uždengti marle. Geriau neatidarykite langų važiuodami automobiliu.</p>
<p>• Bites ir širšes erzina mosikavimas rankomis, bandant jas nuvyti, todėl joms atskridus derėtų išlikti ramiems.</p>
<p>• Iškylaudami nelaikykite atidarytų gėrimų butelių, kuriuose įkritusio vabzdžio galite nepastebėti. Maistą iškylaudami gamtoje taip pat laikykite sandariai. Vaikams lauke geriau nevalgyti vaisių, ledų, negerti saldžių gėrimų. Bites, vapsvas ir širšes traukia saldaus maisto bei gėrimo kvapas, vabzdys gali pasikėsinti, pavyzdžiui, į kompotą, esantį mažylio buteliuke.</p>
<p>• Pavojingos vietos lauke – žydinčių augalų pievos. Įspėkite vaiką, kad neliestų jokių vabzdžių, neskintų gėlių, nes jose gali būti bičių.</p>
<p>• Miške ar pievoje vaiką aprenkite šviesiais drabužiais, kad lengvai pastebėtumėte ant jų patekusius vabzdžius. Palaidinės ar džemperio rankovės turi būti ilgos ir prigludę prie riešų, ilgų kelnių galai – tai pat prigludusia apačia. Venkite vietų, kur daug krūmų ir aukšta žolė.</p>
<p>Parengė Undinė Gilė</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kada-sunerimti-jeigu-vaikui-igele-vabzdys">Kada sunerimti, jeigu vaikui įgėlė vabzdys?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kada-sunerimti-jeigu-vaikui-igele-vabzdys/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 12 Jun 2014 11:28:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[antiseptikas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[darželis]]></category>
		<category><![CDATA[drabužėlių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[emolientai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojai]]></category>
		<category><![CDATA[higiena vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[higieniniai įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[hodžkino limfoma]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[iššutusiai odai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[kojų higiena]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimui sustabdyti]]></category>
		<category><![CDATA[kraujo tyrimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio odelė]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maistinės skaidulos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mama ir tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[megaloblastinė anemija]]></category>
		<category><![CDATA[miltai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiai]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nudegimas saulėje]]></category>
		<category><![CDATA[nuo alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[nuo miego sutrikimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo skausmo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vabzdžių įkandimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo viduriavimo]]></category>
		<category><![CDATA[pagalba skrandžiui]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimas]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimo požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[sanatorija]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[skęstant]]></category>
		<category><![CDATA[speltų miltai]]></category>
		<category><![CDATA[speneliai]]></category>
		<category><![CDATA[suskilusiems speneliams]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas vandenyje]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko gaivinimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko miegui]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros atostogos]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[viduriuoja vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdos dezinfekavimas]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12175</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą. VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė. Ką turime žinoti apie konjunktyvitą? Viduriavimas: kada susirūpinti? KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai. BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė. PIRMOJI VASAROS PAGALBA.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="500" height="425" class="alignleft size-full wp-image-12182" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-nr.2-e1579635115903.jpg"></p>
<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.</p>
<p>VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.<br />
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?<br />
Viduriavimas: kada susirūpinti?</p>
<p>KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.</p>
<p>BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.</p>
<p>PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.</p>
<p>KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.</p>
<p>MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-vasara.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 11 Jun 2014 20:55:45 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[antiseptikas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[kojų higiena]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimui sustabdyti]]></category>
		<category><![CDATA[kraujuoja]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nuo alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[nuo ausų uždegimo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo gerklės skausmo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo nudegimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo slogos]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vabzdžių įkandimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo viduriavimo]]></category>
		<category><![CDATA[pagalba skrandžiui]]></category>
		<category><![CDATA[pagalba žaizdoms]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūrą mažinantys vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas sloguoja]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai nuo skausmo]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[žaizda]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdelės]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdos dezinfekavimas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12143</guid>

					<description><![CDATA[<p>Ilgai laukta vasaros šiluma, savaitgalių išvykos į gamtą, atostogų poilsis, kai galima atsipalaiduoti ir pamiršti kasdienius darbus – šaunus metas. Deja, ne kiekviena moteris gali be rūpesčių mėgautis šiais vasaros atostogų ir savaitgalių malonumais. Mažus vaikus auginančiai mamai ir per atostogas neramu dėl dažnai negaluojančių mažylių. Ir poilsiaujant gali suskausti ėmęs kaltis dantukas, vaiko skrandis&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe">Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe/seimos-vasaros-vaistinele" rel="attachment wp-att-12147"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-12147" alt="Šeimos vasaros vaistinėlė" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Šeimos-vasaros-vaistinėlė-250x212.jpg" width="250" height="212" /></a>Ilgai laukta vasaros šiluma, savaitgalių išvykos į gamtą, atostogų poilsis, kai galima atsipalaiduoti ir pamiršti kasdienius darbus – šaunus metas. Deja, ne kiekviena <i>moteris </i>gali be rūpesčių mėgautis šiais vasaros atostogų ir savaitgalių malonumais. Mažus vaikus auginančiai <i>mamai </i>ir per atostogas neramu dėl dažnai negaluojančių mažylių. Ir poilsiaujant gali suskausti ėmęs kaltis dantukas, vaiko skrandis gali pasipriešinti kitokiam maistui, o ir prie klimato pokyčių dauguma mažylių lengvai neprisitaiko. Be to, judrus <i>vaikas</i> gali susižeisti. Taigi kai kurias kelionės ir poilsio problemas galime numatyti ir joms pasiruošti. Nepasijusti bejėgiais ir įveikti staiga užklupusią nelaimę padės iš anksto suformuota <i>kelionių vaistinėlė</i>, kurios gali prireikti ne tik vaikui.</p>
<p>Rinkdamiesi vaistus <i>kelionių vaistinėlei</i>, pirmiausia atkreipkite dėmesį į jų vartojimo rekomendacijas, kokiam amžiui jie skirti. Pasiimkite tik tinkamiausius. <em>Kelionėje</em> ar poilsiaudami jausitės saugūs ir pasirengę įvairiems netikėtumams, jeigu įsidėsite po vieną iš žemiau išvardintų rūšių preparatų.</p>
<p><strong>Jei ištiktų trauma    </strong></p>
<p><i>Kraujavimui sustabdyti</i> (pavyzdžiui, iš nosies) reikės šaldomojo gelio kompreso. Šis kompresas pravers ir susitrenkus, ir atsiradus  mėlynei arba pasitempus raumenis. Vaistinėlėje reikėtų turėti 3 –4 tokius paketėlius. Sumušta vieta greičiau sugis, jeigu naudosime specialų tepalą, kremą ar gelį.</p>
<p>Vaistinėse rasite daug universalių tepalų, kurie padės greičiau sugyti nudegusiai, apibraižytai, įpjautai, sumuštai, žaizdotai<b> </b>odai.<b> </b>Šie priešuždegiminio ir antimikrobinio poveikio preparatai padės atstatyti apsaugines odos funkcijas.<b> </b></p>
<p><b></b><strong>Pirmoji pagalba žaizdoms – antiseptikas ir žaizdų gelis</strong></p>
<p>Įvairios nedidelės <i>žaizdelės</i>, <i>nubrozdinti keliai</i> ir alkūnės – vasarą įprastas dalykas. Panaši nelaimė judrų išdykėlį gali ištikti ir savame kieme, ir poilsiaujant. Pirmiausia pagalbos priemonė – <i>žaizdos dezinfekavimas</i>, neleis prasiskverbti <em>infekcijai</em> ir sukelti daug didesnę problemą už skausmą – uždegimą. Taigi  įbrėžimams, įpjovoms, nubrozdinimams <em>dezinfekuoti</em> prireiks <i>antiseptiko</i>. Svarbu pasirinkti tinkamą preparatą, ypač <i>vaikui</i>. Jokie spiritiniai tirpalai (jodas, briliantinė žaluma ar vandenilio peroksidas) netinka, nes jie dirgina odą ir sukelia papildomą skausmą, džiovina žaizdą bei žaloja audinius.</p>
<p>Žaizdelę pirmiausia atsargiai nuplaukite tekančiu vandeniu ir tuomet apdorokite <i>antiseptiku</i>. Tinkamiausias <i>antiseptikas</i> be alkoholio, jis veiksmingai naikina bakterijas, virusus ir grybelius, bet negraužia ir nedegina odos.</p>
<p>Kad žaizda greitai gytų, reikia pakankamai ją drėkinti. Drėgna žaizdos aplinka – geriausios sąlygos odos ląstelių dauginimuisi. <em>Žaizda</em> greičiau sugis, jeigu ją patepsite žaizdų geliu<i>.</i> Gelis suteikia <em>žaizdai</em> reikalingos drėgmės ir sudaro  nuo mikroorganizmų apsaugantį sluoksnį. Tai skatina greitesnį natūralų <em>žaizdos gijimą</em> bei apsaugo nuo infekcijų ir uždegimų. Gelį reikia tepti du kartus per dieną tol, kol <em>žaizda</em> visiškai užgyja.<i> </i>Užtepus šio  žaizdų gelio, žaizdą galima uždengti tvarsčiu. <i>Kraujuojančią žaizdą</i> būtinai apriškite tvarsčiu. Jei kraujo nėra, nedaug pažeistą odą palikite atvirą – greičiau sugis. Štai ir viskas, ką reikia padaryti nedidelei žaizdelei.</p>
<p>Jeigu <i>žaizda </i>didelė, stipriai <em>kraujuoja</em>, prireiks medicininės pagalbos. Bet ir šiuo atveju, kol atvyksite į medicinos įstaigą, reikės suteikti pirmąją pagalbą. Stipriai <i>kraujuojančią žaizdą</i> uždenkite švaria audinio arba marlės skiaute ir prispauskite ranka, kol kraujavimas liausis. Jeigu kraujo čiurkšlė teka iš arterijos – galūnę prireiks suveržti timpa, bet ne ilgiau kaip 1 – 2 minutėms.</p>
<p><strong>Apsauga nuo saulės ir nudegimai</strong></p>
<p>Net jei lauke tik 20 laipsnių, kelias valandas <i>saulėje</i> pabuvęs <i>vaikas </i>gali nudegti. Jautrią vaiko odą prieš eidami į lauką būtinai tepkite kremu su nuo ultravioletinių saulės spindulių apsaugančiais filtrais. Ant tokio kremo pakuotės nurodomas <i>apsaugos faktoriaus</i> ( SPF) stiprumas. Kuo šiltesnio klimato šalyje esate, tuo šio faktoriaus skaičius turi būti didesnis. Mažam vaikui visada rinkitės maksimaliai apsaugantį kremą ( SPF – 50). Jei vis dėlto nepavyktų išsisaugoti, vaistinėlėje turėkite losjoną ar purškiklį <i>nuo nudegimų</i>.<b></b></p>
<p><b></b><strong>Kojų higiena</strong></p>
<p>Dažnai kelionėje ištinkanti nelaimė – nutrinta kojų oda ir <i>nuospaudos</i>. Atrodytų, tai nepavojinga, bet gali sukelti rimtesnių problemų ir vargina vaikščiojant. Pažeistą  vietą  švariai nuplaukite ir dezinfekuokite antiseptiku. Dezinfekuoti reikia ir tarpupirščius, pavyzdžiui, po baseino  ar viešo dušo kojų tarpupirščių grybelio profilaktikai.</p>
<p><strong>Tvarsčiai ir higienos priemonės</strong></p>
<p><i>Žaizdai apsaugoti</i>  gali prireikti įvairaus dydžio sterilių tvarsčių, poros elastinių tinklelių, elastinio tvarsčio, sterilių marlės servetėlių, sterilios vatos, žirklių, pinceto, įvairių dydžių pleistrų nuo nuospaudų ir baktericidinių pleistrų rinkinių, vaškinio popieriaus kompresams ir vienkartinių švirkštų, žirklių (geriausia – apvaliais galais). Apsirūpinkite ir higieniniais maišeliais, jei vaiką supykintų kelionėje.</p>
<p><strong>Nuo vabzdžių įkandimų</strong></p>
<p>Uodus ir mašalus nuo vaikų ir suaugusiųjų nubaido įvairūs purškikliai, losjonai ir pieštukai. Paprastai jie saugūs naudoti <i>vaikui nuo 3 metų</i>. Tai turi būti pažymėta etiketėje. Jei repelentų nespėjote įsigyti, padės balzamas, kurio sudėtyje yra gvazdikėlių, eukaliptų, pipirmėčių eterinių aliejų. Sugeltą vietą galima patepti tuo pačiu balzamu arba valgomosios sodos tirpalu (vieną arbatinį šaukštelį sodos išmaišome stiklinėje karšto virinto vandens).</p>
<p><b></b><strong>Pagalba skrandžiui ir žarnynui</strong></p>
<p>Svečioje šalyje pasmaguriautas patiekalas arba tiesiog kitoks maistas ilsintis Lietuvoje gali sutrikdyti virškinimą. Vienas tokių negalavimų – <i>meteorizmas</i> (dujų sankaupos žarnyne), taigi nepamirškite vaisto nuo šio sutrikimo.  Pravers <i>vaistas nuo viduriavimo</i>, taip pat preparatas <i>nuo dehidratacijos</i>, kurio gali prireikti vemiančiam ar <i>viduriuojančiam vaikui</i>. Mat tuomet žmogus netenka daug skysčių ir mineralinių druskų, o <i>vaikas</i> išsenka greičiausiai.</p>
<p>Nuo neįprasto maisto viduriai vaikui ar suaugusiajam gali ir užkietėti, todėl vasaros vaistinėlėje turi būti pagalbos priemonė ir nuo šio negalavimo. Nepamirškite – jeigu <i>vaikui skaudą pilvą</i>, būtinai jį nuveskite pas gydytoją. Daugiau kaip dvi dienas nedera be specialisto gydytis vaistais nuo viduriavimo arba žarnyno antiseptikais.</p>
<p><strong>Temperatūrą mažinantys vaistai</strong></p>
<p>Žinoma, geriausia pakilus temperatūrai kreiptis į gydytoją, bet pirmajai pagalbai pravers vaistai. <em>Mažinti reikia aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą</em>. Mažesnę temperatūrą padės numalšinti kambario temperatūros vandeniu suvilgyto rankšluosčio kompresas ant kaktos arba vaistažolių arbatėlė. <i>Vaikas </i>gali saugiai vartoti preparatą su paracetamoliu, taip pat jis tinka nėščioms ir žindančioms mamoms. Šie vaistai gaminami sirupų, mikstūrų, tirpiųjų miltelių, tablečių ar žvakučių pavidalo. Kiek vaikui duoti vaistuko, <i>mama</i> perskaitys ant pakuotės. Paracetamolio preparatai malšina dar ir skausmą. <i>Mama</i> neturėtų pamiršti, kad temperatūros nereikia stengtis numušti visiškai, nes karščiuodamas organizmas priešinasi ligai. Bet jeigu <i>vaiko temperatūra</i> pakilo iki 39 – 41 laipsnių, būtinai kreipkitės į gydytoją.</p>
<p>Į kelionę būtinai pasiimkite termometrą saugiame dėkle. Vaistinėse gausu įvairiausių elektroninių termometrų, kuriais temperatūrą vaikui pamatuosite pažastyje, burnytėje, išangėje arba kirkšnies raukšlėje. Kiti termometrai dedami prie kaktos.</p>
<p><strong>Vaistai nuo skausmo</strong></p>
<p><i>Vaikams </i>malšinti skausmą, pavyzdžiui, dantų, geriausia paracetamolio arba ibuprofeno preparatais. Vaikui gali skaudėti galvytę dėl sinusito arba ausų uždegimo ar kitos ligos. Šie vaistukai taip pat <i>malšina temperatūrą</i> bei mažina uždegimą. Pirkite specialiai <i>vaikams </i>skirtus vaistus, paprastai jie gaminami malonaus skonio, taigi nereikės ilgai prašyti, kad mažylis juos išgertų.</p>
<p><strong>Jeigu vaikas sloguoja</strong></p>
<p>Sloguojančiam mažajam poilsiautojui reikia gerai išplauti nosytę, todėl pravers pagalbinė slogos gydymo priemonė – purškiamasis jūros vandens tirpalas. Jis sudrėkins nosies gleivinę bei padės pašalinti suminkštintas gleives. Į vaistinėlę įsidėkite ir gydytojo rekomenduotų lašiukų <i>nuo slogos</i>.</p>
<p><strong>Nuo ausų uždegimo</strong></p>
<p>Jeigu vaikui kartojasi ausų uždegimai, nepamirškite gydytojo rekomenduotų ausų lašų. Ar žinote, kad ausų lašais reikia suvilgyti vatos tamponėlį, kurį įkišite į ausytės landą. Lašinti vaistukus tiesiai į ausį pavojinga, jeigu pažeistas ausies būgnelis. Jo būklę gali nustatyti tik gydytojas. Jei būgnelis pažeistas, į vidurinės ausies ertmę patekę vaistai gali pažeisti klausos nervą ir <i>vaikas</i> prikurs. Prieš lašindama vaistus, <i>mama</i> sušildo buteliuką delnuose, nes į ausytę patekęs šaltas skystis sukels nemalonius pojūčius.</p>
<p><strong>Nuo gerklės skausmo</strong></p>
<p>Jeigu vaikui <i>skauda gerklytę</i> arba jis užkimo, prireiks antiseptinių vietinio poveikio vaistų, kuriuos geriausia nusipirkti pagal gydytojo rekomendacijas. Šie vaistai gaminami čiulpiamųjų tablečių, purškiklių pavidalo. Jeigu <i>vaikas</i> moka skalauti burnytę ir nenuryja skysčio, tiks ir  skalavimo skysčiai.</p>
<p><strong>Jei užpuolė kosulys</strong></p>
<p>Kosulys būna sausas ir drėgnas, kai atkosime gleives. Šios kosulio rūšys gydomos skirtingais vaistais. <i>Drėgnas kosulys</i> gydomas gleives skystinančiais ir atkosėjimą skatinančiais vaistais. Jie padeda išvalyti bronchus ir atstatyti jų funkcijas, mažina uždegimą, taigi ligonis pasveiksta. Galite įsigyti vaistų <i>nuo kosulio</i>, skirtų įvairaus amžiaus <i>vaikams</i>. <i>Mama </i>ir tėtis turi prisiminti, kad kosulį skatinančius vaistus negalima gerti drauge su slopinančiais. Bronchuose susikaupusias gleives būtina pašalinti paskatinus kosulio refleksą. Nuslopinus šį refleksą gydymas tampa beprasmis. Todėl geriausia kosėjantį vaiką nuvesti pas gydytoją, kuris skirs jam reikalingus vaistus.</p>
<p><strong>Nuo alergijos</strong></p>
<p>Skirtingos alergijos (dilgėlinė, rinitas ir kitos) gydomos specialiais vaistais, kuriuos skiria gydytojas. Taigi, jeigu jūsų <i>vaikas</i> alergiškas, pasitarkite, kokius vaistukus pasiimti kelionėn. <b>Nepamirškite!</b> Jeigu <i>vaikas </i>ar jūs sergate lėtine liga, į kelionę būtinai pasiimkite būtinus vaistus.</p>
<p>Žinoma, pailsėti pavyks geriausiai, jeigu<em> vasaros kelionių vaistinėlės</em> neteks panaudoti nė karto. Jeigu vis dėlto jos prireiks, nesutriksite, ir galėsite suteikti tinkamą <i>pirmąją pagalbą</i> ir vaikui, ir suaugusiam šeimos nariui.</p>
<p><i>Parengė Dalia Petrutytė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe">Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
