Mamų istorijos:
Svajonės pildosi tyliai…

Mityba ir vitaminai:
Kodėl vaikas neapsieina be maisto papildų?

Rudens ligos:
Pažįstamas, bet nekviestas svečias – peršalimas.
Šeimų mokyklėlėje.
Peršalusiam vaikui greičiau pasveikti padės augalai.
Laringitas – pavojus mažam vaikui.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Vaistinėlė:
Kodėl vaikas viduriuoja?
Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?
Šiuolaikinė homeopatija.
Neįsileiskime rudens virusų.

Vaiko aplinka:
Kaip namus paversti saugiais kūdikiui.
Kokie drabužėliai atlaiko rudens negandas.

Būkime sveikučiai:
Kas padeda akytėms?
Stresas – didžiausias vaiko imuniteto priešas.

Kūdikis:
Kad nepritrūktų gerųjų bakterijų.
Vilna kūdikiui – šiluma, švara ir komfortas.
Sauskelnės – sveikai užpakaliuko odelei.
Kada prireikia mišinuko.

Mamytė:
Kūnas, kurio norėtum – padės malonios procedūros.
Kaip atsigauti po gimdymo?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų ruduo

MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.

VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?
Viduriavimas: kada susirūpinti?

KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.

PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.

KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.

MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara

Rinkdamiesi vaistus kelionių vaistinėlei, pirmiausia atkreipkite dėmesį į jų vartojimo rekomendacijas, kokiam amžiui jie skirti. Pasiimkite tik tinkamiausius. Kelionėje ar poilsiaudami jausitės saugūs ir pasirengę įvairiems netikėtumams, jeigu įsidėsite po vieną iš žemiau išvardintų rūšių preparatų.

Jei ištiktų trauma

Kraujavimui sustabdyti (pavyzdžiui, iš nosies) reikės šaldomojo gelio kompreso. Šis kompresas pravers ir susitrenkus, ir atsiradus mėlynei arba pasitempus raumenis. Vaistinėlėje reikėtų turėti 3 –4 tokius paketėlius. Sumušta vieta greičiau sugis, jeigu naudosime specialų tepalą, kremą ar gelį.

Vaistinėse rasite daug universalių tepalų, kurie padės greičiau sugyti nudegusiai, apibraižytai, įpjautai, sumuštai, žaizdotai odai. Šie priešuždegiminio ir antimikrobinio poveikio preparatai padės atstatyti apsaugines odos funkcijas.

Pirmoji pagalba žaizdoms – antiseptikas ir žaizdų gelis

Įvairios nedidelės žaizdelės, nubrozdinti keliai ir alkūnės – vasarą įprastas dalykas. Panaši nelaimė judrų išdykėlį gali ištikti ir savame kieme, ir poilsiaujant. Pirmiausia pagalbos priemonė – žaizdos dezinfekavimas, neleis prasiskverbti infekcijai ir sukelti daug didesnę problemą už skausmą – uždegimą. Taigi įbrėžimams, įpjovoms, nubrozdinimams dezinfekuoti prireiks antiseptiko. Svarbu pasirinkti tinkamą preparatą, ypač vaikui. Jokie spiritiniai tirpalai (jodas, briliantinė žaluma ar vandenilio peroksidas) netinka, nes jie dirgina odą ir sukelia papildomą skausmą, džiovina žaizdą bei žaloja audinius.

Žaizdelę pirmiausia atsargiai nuplaukite tekančiu vandeniu ir tuomet apdorokite antiseptiku. Tinkamiausias antiseptikas be alkoholio, jis veiksmingai naikina bakterijas, virusus ir grybelius, bet negraužia ir nedegina odos.

Kad žaizda greitai gytų, reikia pakankamai ją drėkinti. Drėgna žaizdos aplinka – geriausios sąlygos odos ląstelių dauginimuisi. Žaizda greičiau sugis, jeigu ją patepsite žaizdų geliu. Gelis suteikia žaizdai reikalingos drėgmės ir sudaro nuo mikroorganizmų apsaugantį sluoksnį. Tai skatina greitesnį natūralų žaizdos gijimą bei apsaugo nuo infekcijų ir uždegimų. Gelį reikia tepti du kartus per dieną tol, kol žaizda visiškai užgyja. Užtepus šio žaizdų gelio, žaizdą galima uždengti tvarsčiu. Kraujuojančią žaizdą būtinai apriškite tvarsčiu. Jei kraujo nėra, nedaug pažeistą odą palikite atvirą – greičiau sugis. Štai ir viskas, ką reikia padaryti nedidelei žaizdelei.

Jeigu žaizda didelė, stipriai kraujuoja, prireiks medicininės pagalbos. Bet ir šiuo atveju, kol atvyksite į medicinos įstaigą, reikės suteikti pirmąją pagalbą. Stipriai kraujuojančią žaizdą uždenkite švaria audinio arba marlės skiaute ir prispauskite ranka, kol kraujavimas liausis. Jeigu kraujo čiurkšlė teka iš arterijos – galūnę prireiks suveržti timpa, bet ne ilgiau kaip 1 – 2 minutėms.

Apsauga nuo saulės ir nudegimai

Net jei lauke tik 20 laipsnių, kelias valandas saulėje pabuvęs vaikas gali nudegti. Jautrią vaiko odą prieš eidami į lauką būtinai tepkite kremu su nuo ultravioletinių saulės spindulių apsaugančiais filtrais. Ant tokio kremo pakuotės nurodomas apsaugos faktoriaus ( SPF) stiprumas. Kuo šiltesnio klimato šalyje esate, tuo šio faktoriaus skaičius turi būti didesnis. Mažam vaikui visada rinkitės maksimaliai apsaugantį kremą ( SPF – 50). Jei vis dėlto nepavyktų išsisaugoti, vaistinėlėje turėkite losjoną ar purškiklį nuo nudegimų.

Kojų higiena

Dažnai kelionėje ištinkanti nelaimė – nutrinta kojų oda ir nuospaudos. Atrodytų, tai nepavojinga, bet gali sukelti rimtesnių problemų ir vargina vaikščiojant. Pažeistą vietą švariai nuplaukite ir dezinfekuokite antiseptiku. Dezinfekuoti reikia ir tarpupirščius, pavyzdžiui, po baseino ar viešo dušo kojų tarpupirščių grybelio profilaktikai.

Tvarsčiai ir higienos priemonės

Žaizdai apsaugoti gali prireikti įvairaus dydžio sterilių tvarsčių, poros elastinių tinklelių, elastinio tvarsčio, sterilių marlės servetėlių, sterilios vatos, žirklių, pinceto, įvairių dydžių pleistrų nuo nuospaudų ir baktericidinių pleistrų rinkinių, vaškinio popieriaus kompresams ir vienkartinių švirkštų, žirklių (geriausia – apvaliais galais). Apsirūpinkite ir higieniniais maišeliais, jei vaiką supykintų kelionėje.

Nuo vabzdžių įkandimų

Uodus ir mašalus nuo vaikų ir suaugusiųjų nubaido įvairūs purškikliai, losjonai ir pieštukai. Paprastai jie saugūs naudoti vaikui nuo 3 metų. Tai turi būti pažymėta etiketėje. Jei repelentų nespėjote įsigyti, padės balzamas, kurio sudėtyje yra gvazdikėlių, eukaliptų, pipirmėčių eterinių aliejų. Sugeltą vietą galima patepti tuo pačiu balzamu arba valgomosios sodos tirpalu (vieną arbatinį šaukštelį sodos išmaišome stiklinėje karšto virinto vandens).

Pagalba skrandžiui ir žarnynui

Svečioje šalyje pasmaguriautas patiekalas arba tiesiog kitoks maistas ilsintis Lietuvoje gali sutrikdyti virškinimą. Vienas tokių negalavimų – meteorizmas (dujų sankaupos žarnyne), taigi nepamirškite vaisto nuo šio sutrikimo. Pravers vaistas nuo viduriavimo, taip pat preparatas nuo dehidratacijos, kurio gali prireikti vemiančiam ar viduriuojančiam vaikui. Mat tuomet žmogus netenka daug skysčių ir mineralinių druskų, o vaikas išsenka greičiausiai.

Nuo neįprasto maisto viduriai vaikui ar suaugusiajam gali ir užkietėti, todėl vasaros vaistinėlėje turi būti pagalbos priemonė ir nuo šio negalavimo. Nepamirškite – jeigu vaikui skaudą pilvą, būtinai jį nuveskite pas gydytoją. Daugiau kaip dvi dienas nedera be specialisto gydytis vaistais nuo viduriavimo arba žarnyno antiseptikais.

Temperatūrą mažinantys vaistai

Žinoma, geriausia pakilus temperatūrai kreiptis į gydytoją, bet pirmajai pagalbai pravers vaistai. Mažinti reikia aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą. Mažesnę temperatūrą padės numalšinti kambario temperatūros vandeniu suvilgyto rankšluosčio kompresas ant kaktos arba vaistažolių arbatėlė. Vaikas gali saugiai vartoti preparatą su paracetamoliu, taip pat jis tinka nėščioms ir žindančioms mamoms. Šie vaistai gaminami sirupų, mikstūrų, tirpiųjų miltelių, tablečių ar žvakučių pavidalo. Kiek vaikui duoti vaistuko, mama perskaitys ant pakuotės. Paracetamolio preparatai malšina dar ir skausmą. Mama neturėtų pamiršti, kad temperatūros nereikia stengtis numušti visiškai, nes karščiuodamas organizmas priešinasi ligai. Bet jeigu vaiko temperatūra pakilo iki 39 – 41 laipsnių, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Į kelionę būtinai pasiimkite termometrą saugiame dėkle. Vaistinėse gausu įvairiausių elektroninių termometrų, kuriais temperatūrą vaikui pamatuosite pažastyje, burnytėje, išangėje arba kirkšnies raukšlėje. Kiti termometrai dedami prie kaktos.

Vaistai nuo skausmo

Vaikams malšinti skausmą, pavyzdžiui, dantų, geriausia paracetamolio arba ibuprofeno preparatais. Vaikui gali skaudėti galvytę dėl sinusito arba ausų uždegimo ar kitos ligos. Šie vaistukai taip pat malšina temperatūrą bei mažina uždegimą. Pirkite specialiai vaikams skirtus vaistus, paprastai jie gaminami malonaus skonio, taigi nereikės ilgai prašyti, kad mažylis juos išgertų.

Jeigu vaikas sloguoja

Sloguojančiam mažajam poilsiautojui reikia gerai išplauti nosytę, todėl pravers pagalbinė slogos gydymo priemonė – purškiamasis jūros vandens tirpalas. Jis sudrėkins nosies gleivinę bei padės pašalinti suminkštintas gleives. Į vaistinėlę įsidėkite ir gydytojo rekomenduotų lašiukų nuo slogos.

Nuo ausų uždegimo

Jeigu vaikui kartojasi ausų uždegimai, nepamirškite gydytojo rekomenduotų ausų lašų. Ar žinote, kad ausų lašais reikia suvilgyti vatos tamponėlį, kurį įkišite į ausytės landą. Lašinti vaistukus tiesiai į ausį pavojinga, jeigu pažeistas ausies būgnelis. Jo būklę gali nustatyti tik gydytojas. Jei būgnelis pažeistas, į vidurinės ausies ertmę patekę vaistai gali pažeisti klausos nervą ir vaikas prikurs. Prieš lašindama vaistus, mama sušildo buteliuką delnuose, nes į ausytę patekęs šaltas skystis sukels nemalonius pojūčius.

Nuo gerklės skausmo

Jeigu vaikui skauda gerklytę arba jis užkimo, prireiks antiseptinių vietinio poveikio vaistų, kuriuos geriausia nusipirkti pagal gydytojo rekomendacijas. Šie vaistai gaminami čiulpiamųjų tablečių, purškiklių pavidalo. Jeigu vaikas moka skalauti burnytę ir nenuryja skysčio, tiks ir skalavimo skysčiai.

Jei užpuolė kosulys

Kosulys būna sausas ir drėgnas, kai atkosime gleives. Šios kosulio rūšys gydomos skirtingais vaistais. Drėgnas kosulys gydomas gleives skystinančiais ir atkosėjimą skatinančiais vaistais. Jie padeda išvalyti bronchus ir atstatyti jų funkcijas, mažina uždegimą, taigi ligonis pasveiksta. Galite įsigyti vaistų nuo kosulio, skirtų įvairaus amžiaus vaikams. Mama ir tėtis turi prisiminti, kad kosulį skatinančius vaistus negalima gerti drauge su slopinančiais. Bronchuose susikaupusias gleives būtina pašalinti paskatinus kosulio refleksą. Nuslopinus šį refleksą gydymas tampa beprasmis. Todėl geriausia kosėjantį vaiką nuvesti pas gydytoją, kuris skirs jam reikalingus vaistus.

Nuo alergijos

Skirtingos alergijos (dilgėlinė, rinitas ir kitos) gydomos specialiais vaistais, kuriuos skiria gydytojas. Taigi, jeigu jūsų vaikas alergiškas, pasitarkite, kokius vaistukus pasiimti kelionėn. Nepamirškite! Jeigu vaikas ar jūs sergate lėtine liga, į kelionę būtinai pasiimkite būtinus vaistus.

Žinoma, pailsėti pavyks geriausiai, jeigu vasaros kelionių vaistinėlės neteks panaudoti nė karto. Jeigu vis dėlto jos prireiks, nesutriksite, ir galėsite suteikti tinkamą pirmąją pagalbą ir vaikui, ir suaugusiam šeimos nariui.

Parengė Dalia Petrutytė

Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės, netinkamai suformuota kelionės vaistinėlė gali apkartinti net ir kruopščiai suplanuotas atostogas. „Ypač daug pavojų slypi kelionėse į kalnus: lūžiai, patempimai ar išnarinimai, peršalimai, nušalimai ar nudegimai saulėje, taip pat – virškinimo sutrikimai, galvos skausmas ar svaigimas. Neturint tinkamų priemonių arba kai jų per mažai, net menki negalavimai gali virsti rimta problema“, – sakė vaistininkė.

Taip atsitinka savo nuožiūra formuojantiems kelionės vaistinėlę. „Nors įprasta pasikonsultuoti su profesionalais ir patikėti jiems sukomplektuoti vaistinėlę, dalis keliautojų tai daro vis dar savarankiškai. Dažniausia klaida – per mažas preparatų kiekis. Pavyzdžiui, keliauja keturių asmenų šeima, o vaistų nuo viduriavimo pasiima vienam žmogui ir tik dviejų parų dozę. Ką daryti, jei susirgs visi: ir suaugusieji, ir vaikai? Tad vaistinėlė turėtų būti bent vieno kurso dozė visiems keliaujantiems“, – patarė G. Krikščiūnienė.

Kitas įprasta klaida, anot vaistininkės – nepasirūpinimas imunitetu prieš kelionę, kuri yra tam tikras stresas organizmui. „Tokiu atveju negalavimų tikimybė išauga, tad vertėtų prieš kelionę bent dešimt dienų vartoti gerųjų bakterijų preparatą. Taip pat neretai pamirštama pasiimti nuolat vartojamų vaistų, pavyzdžiui, nuo diabeto, astmos, padidėjusio kraujospūdžio“, – klaidas vardijo G. Krikščiūnienė.

Kelionių agentūros UAB „700Lt“ turizmo vadybininko Ryčio Pavolo įsitikinimu, ruošiantis į kalnus, visų pirma vertėtų pasirūpinti tinkama apranga, avalyne ir įranga, o norint išvengti rimtesnių traumų, nepervertinti savo įgūdžių ir rinktis saugius takelius bei saugų greitį. „Visgi kalnuose sunku išvengti įvairių sumušimų, todėl būtina turėti gydančio mėlynes bei uždegimą malšinančio tepalo. Svarbu nepamiršti geriamųjų preparatų nuo skausmo, elastinio binto, žaizdas dezinfekuojančių priemonių, žirklių, termometro“, – teigė jis.

G. Krikščiūnienė patarė, jog reikėtų nenuvertinti ir saulės pavojaus kalnuose. „Nudegimų skaičius kalnuose yra išties didelis. Daugeliui atrodo, kad žiemą saulės spinduliai nekenksmingi, tačiau kalnuose nuo sniego atsispindėdama saulė odai padaro didesnės žalos nei vasarą pajūryje. Tad vaistinėlėje turi būti patikimų apsauginių priemonių nuo saulės, taip pat drėkinamojo kremo ar losjono“, – sakė vaistininkė.

Vaistininkė G. Krikščiūnienė perspėja, kad pirmą kartą keliaujančius į kalnus gali užklupti vadinamoji „kalnų liga“. Jos simptomai: galvos svaigimas, skausmas ar pykinimas. Panašūs simptomai kamuoja ir lėktuve ar jūroje. „Šiems specifiniams negalavimams taip pat vertėtų pasirengti iš anksto: yra patikimų ir veiksmingų preparatų, kurie padeda jaustis gerai ekstremaliomis organizmui sąlygomis. Prastai pasijutus kalnuose taip pat svarbu vartoti daug skysčių, geriausia su elektrolitais“, – pastebėjo vaistininkė.