Pati svarbiausia rekomendacija –sveika, subalansuota mityba iki nėštumo, nėštumo metu ir po gimdymo. Tačiau net ir laikantis subalansuotos mitybos rekomendacijų, ne visada įmanoma gauti su maistu pakankamą kiekį visų reikiamų mikroelementų ir vitaminų. Įtariant tam tikrų medžiagų trūkumą, svarbiausia atskirti ir diagnozuoti, kokio vitamino ar mikroelemento trūksta, ir mitybą papildyti papildais, kuriuose yra trūkstamų medžiagų. Vieno idealaus preparato visoms būsimoms mamoms nėra. Kiekvienos moters organizmas nėštumo metu turi savų ypatybių ir individualių poreikių. Dėl to, prieš skubant pirkti vitaminus, būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.

Folio rūgštis

Folio rūgštis vienas svarbiausių mikroelementų, kurį gydytojai rekomenduoja vartoti papildomai prieš pastojimą ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Folio rūgšties vartojimo nėštumo metu indikacija – vaisiaus nervinio vamzdelio sklaidos defektų profilaktika. Norint jos atsargas papildyti su maistu, būtina valgyti kepenėles, pupeles, žaliuosius žirnelius, kopūstus ir kitas daržoves. Rekomenduojama folio rūgšties dozė – 400 µg per parą, tačiau, esant padidintos rizikos nėštumui, rekomenduojama paros dozė 5 mg. Padidintos rizikos nėštumui priskiriamos nėščiosios, vartojančios vaistus nuo traukulių, sergančios cukriniu diabetu, gestaciniu diabetu, jei kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2 ar anksčiau gimusiam vaikui diagnozuota patologija, susijusi su nervinio vamzdelio defektu.

B grupės vitaminai

Šie vitaminai svarbūs vaisiaus ir kūdikio neurologinei raidai, sumažina nutukimo, insulinui rezistentiško diabeto ir gestacinio diabeto riziką. Vitamino B12 trūkumas naujagimystės laikotarpiu yra susijęs su vystymosi regresija, hipotonija ir cerebrine atrofija.
Todėl besilaukiančioms vegetarėms ar veganėms moterims rekomenduojama racioną nėštumo ir laktacijos metu papildyti vitaminu B12.

Vitaminas D

Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį. Vitaminas D reikalingas vaisiaus skeleto vystymuisi bei kaip rachito ir osteoporozės profilaktika po gimimo, svarbus nervų sistemai ir imunitetui. Natūralūs vitamino D šaltiniai yra žuvų taukai, jautienos ir menkės kepenys, ikrai, sviestas, pienas, sūris, kiaušinio trynys, mėsa, silkė, lašiša, ungurys. Žmogaus organizme vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams.

Dažniausiai vitamino D trūksta mažai saulėje būnančioms, tamsesnio gymio moterims, sergant rachitu ar kai kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2. Profilaktiškai vitamino D papildus rekomenduojama vartoti tik nustačius bendrojo vitamino D-25 (OH) trūkumą kraujyje.

Vitaminas A

Šios grupės vitaminai svarbūs tokiems organizmo fiziologiniams procesams, kaip augimas, reprodukcinė funkcija, imunitetas, epitelinio audinio barjerinė funkcija. Pagrindiniai natūralūs vitamino A šaltiniai yra žuvų taukai, kepenys, pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai, salotos. Per didelis gaunamas vitamino A kiekis pirmuoju nėštumo trečdaliu veikia teratogeniškai – didina centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, skydliaukės vystymosi defektų riziką, tačiau papildomas vitamino A skyrimas antruoju ir trečiuoju nėštumo trečdaliu yra saugus ir rekomenduotinas moterims, turinčioms vitamino A trūkumą.

Geležies preparatai

Nėščiųjų anemija – viena dažniausių akušerinių patologijų, diagnozuojama net 38 proc. nėščiųjų, iš kurių daugiau nei 50 proc. susijusios su geležies stoka. Nėščiųjų anemija susijusi su padidėjusia nėštumo rizika vaisiui ir motinai. Anemija lemia padidėjusią vaisiaus augimo sulėtėjimo, hipoksijos, priešlaikinio gimdymo, infekcijų riziką. Moteriai galimos tokios komplikacijos, kaip susilpnėjusi imuninė sistema, bendras silpnumas, greitas nuovargis, polinkis į depresiją, padažnėjęs kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis bei padidėjęs kraujo transfuzijos poreikis po gimdymo. Todėl visoms pacientėms, kurioms diagnozuota nėščiųjų anemija, būtina skirti papildomų geležies preparatų.

Omega 3 ir omega 6 riebalų rūgštys

Minėtos rūgštys yra polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios būtinos mūsų organizmui, gaminant įvairius biologiškai aktyvius junginius. Omega 3 riebalų rūgštys svarbios gebėjimui mokytis, atminčiai, koncentracijai, vaisiaus smegenų ir tinklainės formavimuisi. Žmogaus organizmas nesugeba pats pasigaminti omega riebalų rūgščių – jas svarbu gauti su maistu. Omega 6 riebalų rūgščių per parą suvartojamas pakankamas kiekis.

Jų yra sojose, kukurūzų aliejuje, kai kuriose saulėgrąžų aliejaus rūšyse. Omega 3 riebalų rūgščių, gaunamų su maistu, dažniausiai nepakanka. Jų gausu šaltųjų jūrų žuvyse, ypač skumbrėje, lašišoje, tune, Atlanto silkėje, upėtakyje. Kad su maistu būtų gaunamas pakankamas šių riebalų rūgščių kiekis, nėščioji į savo racioną jūros gėrybes turėtų įtraukti 2–3 kartus per savaitę. Moterims, nesuvartojančioms minėto kiekio jūros gėrybių, rekomenduojama papildyti dietą žuvies taukais ar nėščiosioms skirtais papildais, kurių sudėtyje yra omega 3 riebalų rūgščių.

Magnio preparatai

Šie mikroelementai nėštumo metu skiriami, jei vargina mėšlungis ar vidurių užkietėjimas. Naujausių tyrimų duomenimis, magnio preparatai neturi įtakos gimdos tonusui, nemažina priešlaikinio gimdymo rizikos. Magnio preparatus papildomai turėtų skirti nėštumą prižiūrintis specialistas. Norint papildyti magnio atsargas su natūraliais produktais, į maisto racioną vertėtų įtraukti riešutus, jūros gėrybes, kakavą, įvairias kruopas, žalias lapines daržoves, moliūgų sėklas.

Kalcio preparatai

Kalcis sudaro kaulų pagrindą. Nėštumo metu per dieną kalcio reikia 1000–1200 mg. Kalcio atsargas galima papildyti vartojant pieno produktus: pieną, kefyrą, grietinę, rūgpienį, varškę, sūrį, taip pat jo yra lapinėse ir žaliose daržovėse, žuvyje.

Cinkas

Šis mikroelementas padeda formuotis imuninei sistemai, skonio, regos ir uoslės pojūčiams, nuo jo priklauso kraujo krešėjimas ir vaisingumas. Dėl jo trūkumo sutrinka ląstelių dauginimasis, taigi ir vystymosi procesai. Cinko atsargas galima papildyti dažniau valgant vynuoges, pupeles, brokolius. Nepakeičiamas cinko šaltinis šilauogės.

Ištrauka iš naujos knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“ (gydytojos akušerės ginekologės Gretos Balčiūnienės informacija)

Žuvų taukuose gausu sveikatai svarbių medžiagų

Žuvų taukai nuo seno vertinami kaip polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 ir omega-6 šaltinis. Šios riebalų rūgštys vadinamos nepakeičiamosiomis, nes organizme nesigamina. Jos yra vienos svarbiausių statybinių visų organizmo ląstelių medžiagų, ypač reikalingų smegenims, nervams, širdžiai ir akims. Omega-3 riebalų rūgštys ypatingai svarbios augančio vaiko organizmui. Todėl, kaip ir kitų naudingųjų medžiagų, šių riebalų rūgščių vaikas turi gauti kasdien su maistu arba maisto papildais.

Žuvų taukuose yra ir daug kitų vaiko sveikatai būtinų medžiagų: riebaluose tirpstančių vitaminų A, E ir D, kalcio, fosforo, magnio, seleno, jodo, cinko ir kitų mineralų. Pritrūkus šių medžiagų sulėtėja vaiko augimas ir vystymasis.

Su maistu gaunamų omega-3 riebalų rūgščių neužtenka

Pagrindinis omega-3  riebalų rūgščių šaltinis – jūrinės  riebios žuvys: skumbrės, silkės, tunai, lašišos, sardinės, upėtakiai. Todėl tokios žuvies patariama valgyti bent du kartus per savaitę. Bet daugelio šių žuvų kokybe pastaruoju metu dažnai suabejojame, o ir neretas vaikas apskritai purtosi tokio patiekalo.  

Spaudoje randame nemažai informacijos apie tai, kad žuvyje kaupiasi pavojingi sunkieji metalai ir nuodingos medžiagos, ypač užterštas yra tunas. Pramoniniu būdu auginamos lašišos maitinamos pašarais, kuriuose gausu antibiotikų ir augimą skatinančių medžiagų. Lašišose kaupiasi dioksinai, sunkieji metalai bei kitos sveikatai kenksmingos medžiagos. Be to, žuvys – stiprus alergenas, todėl nerekomenduojamos vaikams iki vienerių metų. O iš kitų maisto produktų užtektinai gauti omega-3 riebalų rūgščių neįmanoma. Kokybiški žuvų taukai saugūs gerti mažiems vaikams, nes jie yra gerai išvalyti naudojant šiuolaikines technologijas.

Svarbus skirtingų rūšių riebalų rūgščių santykis

Omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis – augaliniai produktai, jų gausu moliūgų ir saulėgrąžų sėklose, linų sėmenyse, graikiniuose ir lazdynų riešutuose, sojų pupelėse. Maitinamės taip, kad šios rūšies riebalų rūgščių gauname 15-20 kartų daugiau negu omega-3, o mums reikia vienodų jų kiekių.

Taigi gerokai stokojame omega-3 riebalų rūgščių. Netinkamas omega-3 ir omega-6 balansas gali pakenkti kūdikio smegenims, akims, vaiko imunitetui, širdies ir kraujagyslių sistemai.

Žuvų taukai būtini nuo kūdikystės

Gydytojai pataria žuvų taukus duoti jau 4 savaičių kūdikiui ir vartoti juos visą gyvenimą. Kūdikystėje ypatingai svarbios omega-3 riebalų rūgštys ir jų sudedamosios dalys: eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR). Omega-3 sudėtyje esanti DHR riebalų rūgštis reikalinga vystytis kūdikių smegenims, jos reikia nervų sistemai ir akių tinklainei. Smegenys ir akys sparčiausiai vystosi pirmaisiais gyvenimo metais, todėl omega-3 riebalų rūgščių neturi trūkti nuo pat kūdikystės.

Tyrimais patvirtinta, kad kūdikių, užtektinai gaunančių DHR riebalų rūgšties, mąstymo sparta ir kiti protinės bei fizinės veiklos rodikliai didesni ir vėlesniais metais.

Gerdamas žuvų taukus kūdikis gauna ir natūraliai juose esančio vitamino D, kuris padeda išvengti rachito. Vitaminas D gerina kalcio ir magnio pasisavinimą, o tai itin svarbu formuojantis vaikų kaulams bei dantims.  Šis vitaminas reguliuoja kalcio ir fosforo pasisavinimą žarnyne, palaiko šių mineralinių medžiagų pusiausvyrą ir reikiamą kiekį organizme.

Vitamino D, kurio pagrindinis kiekis susidaro organizme veikiant saulės spinduliams, ypatingai trūksta rudenį ir žiemą. Kai šio vitamino per mažai, silpnėja imunitetas ir vaikas ima dažniau sirgti, gali sulėtėti mažylio augimas.

Mokinuko smegenims ir regėjimui

Tyrimų duomenimis, žuvų taukuose esančios polinesočiosios riebalų rūgštys reikalingos medžiagų apykaitos procesams, širdžiai ir kraujagyslėms, skatina smegenų veiklą. Pagrindiniai omega-3 komponentai – EPR ir DHR riebalų rūgštys, kurios yra vienos iš smegenų audinių medžiagų. Šios riebalų rūgštys svarbios gebėjimui mokytis, įsiminti informaciją, dėmesio koncentracijai, skatina protinį vaiko vystymąsi, intelekto augimą.

Spartus gyvenimo tempas ir dideli krūviai darželiuose bei mokyklose turi įtakos vaikų emocijoms. Nieko stebėtino, kad egzistuoja tokia diagnozė kaip vaikų depresija. Žuvų taukuose esančios riebalų rūgštys skatina išsiskirti džiaugsmo hormoną serotoniną, todėl pagerėja vaiko nuotaika, traukiasi nerimas ir stresas.

Omega-3 skatina išsiskirti hormoną leptiną, kuris reguliuoja sotumo jausmą ir padeda deginti riebalus. Todėl vaikai, užtektinai gaunantys šių riebalų rūgščių, rečiau nutunka.

Išmaniųjų elektroninių prietaisų gausa, per mažai laiko laisvalaikio pramogoms lauke, nuolatinė psichinė įtampa silpnina regėjimą. Gerdami žuvų taukus, vaikai gauna ir vitamino A, kuris svarbus akies tinklainei skiriant šviesą, tamsą ir spalvas. Šis vitaminas gerina odos bei gleivinių atsinaujinimą, didina organizmo atsparumą, reikalingas skeletui formuotis, nervų sistemai.

Polinesočiosios riebalų rūgštys – apsauga nuo ligų

Žuvų taukuose esančios riebalų rūgštys ir vitaminai A bei D svarbūs nuo kūdikystės, jie puikiai padeda imuninei sistemai apsaugoti organizmą nuo ligų. Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys dalyvauja biologiškai aktyvių medžiagų prostaglandinų gamyboje. Šios medžiagos ne tik kontroliuoja kraujo riebalų ir cholesterolio koncentraciją, bet ir mažina uždegimą bei gerina imunitetą. Todėl mažylis greičiau pasveiksta nuo įvairių sezoninių ligų, rečiau serga.

Įprastai maitindami mažylį vargu ar išlaikysime sveikatai palankią tinkamą omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių proporciją. Todėl kad vaikas kasdien gautų būtinus nesočiųjų riebalų rūgščių kiekius, patariama vartoti žuvų taukų maisto papildus. 

Parengė Dalia Petrutytė