Vaikų imuniteto ypatybės

Žindomą kūdikį nuo ligų saugo mamos pienas, su kuriuo jis gauna su virusais ir bakterijomis kovojančių antikūnų. Vaiko organizme antikūnai (imunoglobulinai) pradeda gamintis 4-6 savaitę, bet tik pamažu, o subręsta šis procesas tik nuo dvejų metų. Imunitetas formuojasi daugelį metų, o visu šiuo laikotarpiu yra kritinių periodų, kai vaiko organizmas itin pažeidžiamas.

Trijų mėnesių kūdikis jau mažiau apsaugotas iš mamos pieno gaunamų imunoglobulinų, nes jų veiksmingumas susilpnėjęs, o savų antikūnų dar gaminasi mažai. Ligų rizika padidėja antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas, susipažindamas su aplinka, ragauja įvairius daiktus. Tokia pažintis dažnai baigiasi žarnyno infekcija, dažnos kvėpavimo takų ligos.

2-3 metų vaikas pradeda draugystę su bendraamžiais, o bendraudami mažyliai pasidalina infekcijų sukėlėjais. Be to, vaikai pradeda lankyti darželius, įvairius užsiėmimus, kurių aplinkoje gausu virusų ir bakterijų. Infekcijos sukėlėjai greitai plinta per orą, todėl lopšelinukai ir darželinukai dažnai suserga. Tokio amžiaus mažylio imunitetas dar galutinai nesusiformavęs, taigi draugų perduoti virusai jam pavojingi.

Kas silpnina vaiko imunitetą?

Priežasčių, kodėl vaiko imuninė sistema neatsilaiko prieš infekcijas, dar daugiau. Imunitetą veikia stresai, kitų organų lėtinės ligos, neracionali mityba. Organizmo apsauga susilpnėja po persirgtos ligos. Turi reikšmės šeimos gyvenimo būdas – silpnesnis negrūdinamas, mažai būnantis gryname ore, daug laiko praleidžiantis prie televizoriaus vaikas.

Mobilizuoti organizmo gynybines galias padeda vandens ir oro vonios, fiziniai pratimai ir tinkama mityba.

Grūdinimas – oro vonios ir mankšta

Pradėti grūdinti kūdikį galima nuo pirmųjų savaičių. Tokia procedūra jam – oro vonios. Paprasčiausiai palaikykite jį nuogą keletą minučių 22 laipsnių temperatūroje, vėliau šilumą galėsite sumažinti iki 18-20 laipsnių. Grūdinkite gerai nusiteikusį vaiką, o jeigu jis priešinasi, verčiau palaukite tinkamo momento. Ar taip grūdinamas kūdikis gerai jaučiasi, išsiaiškinti nesunku – kojytės ir rankytės šiltos, veide šypsena. 3-4 metų vaiką pratinkite mankštintis. Prieš mankštą gerai išvėdinkite kambarį, o jeigu oras palankus, galima sportuoti neuždarius lango.

Pediatrai pataria mamoms pernelyg nebijoti šalčio, dulksnojančio lietaus ir vėjuko. Grynas oras teigiamai veikia kvėpavimo organus, suteikia kraujui deguonies. Tereikia vaiką tinkamai aprengti, kad jis nesušaltų ir neperkaistų. Leiskite ilgiau pažaisti lauke saulėtą dieną, tik nepamirškite apsaugos priemonių. Saulė taip pat grūdina, jos reikia vitaminui D gamintis.

Vandens procedūros

Vaiko maudymas – ne tik higienos procedūra, bet ir grūdinimas. Maudynių pabaigoje kūdikį galima apipilti 1-2 laipsniais vėsesniu vandeniu negu nuprausėte. Vėliau šį skirtumą galite didinti iki 5-7 laipsnių. Kuo didesnis vaikas, tuo vandens temperatūra gali skirtis labiau. Svarbiausia, kad šaldytumėte laipsniškai. Jeigu vandens procedūra mažyliui nepatinka, nuo vienerių galite išbandyti kontrastines kojų voneles. Vonioje stovinčio vaiko kojytes iš vieno ąsotėlio apipilkite 37 laipsnių vandeniu, iš kito 2 laipsniais šaltesniu. Kas savaitę šaldykite antrojo ąsotėlio vandenį vienu laipsniu – kol pasieksite18.

Mityba

Imunitetą stiprinančių vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų galima pasisemti iš įvairių maisto produktų. Labai naudinga vaikui mėsa yra kalakutiena, nes joje daug cinko, o šis mikroelementas –veiksminga natūrali apsauga nuo infekcijų. Kovoti su virusais ir bakterijomis padeda morkose esantis beta karotenas. Jo yra tamsiai žaliose ir oranžinėse daržovėse: špinatuose, brokoliuose, salotose, abrikosuose. Kitas naudingas produktas imunitetui – burokėliai, juose daug magnio, kalcio, geležies ir jodo. Kefyras ir jogurtas turi ne tik mikroelementų, bet ir žarnyno darbui bei imunitetui reikalingų gerųjų bakterijų. Daug antioksidantų turi obuoliai, reikėtų suvalgyti bent vieną šį vaisių per dieną. Į vaiko valgiaraštį būtina įtraukti jūrinę žuvį, kuri be Omega-3 riebalų rūgščių dar turi kalcio, fosforo, kalio, jodo, vario bei cinko. Šios medžiagos reikalingos ir sveikatai, ir imunitetui.

Skaniausias natūralus imunitetą stiprinantis maisto produktas yra medus – dėl jame esančio bičių pikio (propolio). Jeigu vaikas nėra alergiškas, medaus jam galima duoti nuo antrųjų gyvenimo metų – po vieną- du šaukštelius. Šis produktas tinka paskaninti košę, jogurtą, pieną.

Parengė Ieva Grabauskienė

Grūdinimas – vienas iš geriausių būdų stiprinti vaiko imunitetą, o vasara – puikus metas pradėti. Užsigrūdinęs vaikas bus žvalesnis ir pajėgs atsispirti rudenį ir žiemą puolantiems virusams. Be to, sustiprės kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, nervų, raumenų, virškinimo sistemos. Grūdinami mažyliai ne tik rečiau serga, bet ir sparčiau vystosi. Vanduo, oras, saulė ir masažai ne tik efektyvios priemonės, bet ir smagios vasaros pramogos, kurios gerina nuotaiką.

Oro vonios

Tai vienas iš pačių paprasčiausių ir švelniausių grūdinimo būdų – tereikia reguliariai vaikštinėti arba žaisti lauke. Tiesa, karštą vasaros dieną tinkamiausias pramogoms gryname ore rytas arba vakaras. Nuo 11 iki 16 valandos verčiau nosies į lauką karštą dieną nekišti. Vietą pasivaikščiojimui rinkitės atokiau nuo gatvės dulkių ir triukšmo. Nusiveskite vaiką į miesto parką, nuvažiuokite į mišką, prie ežero ar upės. Vasarą gimusį kūdikį galima vežioti lauke jau po poros dienų grįžus iš gimdymo namų. Ir patį mažiausią, ir paūgėjusį vaiką svarbu tinkamai aprengti, kad jis neperkaistų, uždėti nuo saulės saugančią kepurytę.

Oro vonios – pirmosios procedūros ką tik į namus parsivežtam naujagimiui – leiskite išrengtam mažyliui pasispardyti. Iš pradžių užteks kelių minučių, vėliau galima šį laiką ilginti iki kelių dešimčių minučių. Palikti mažylį nuogą galima keičiant sauskelnes, prieš maudynes ar masažą. Oro voniomis besimėgaujantys kūdikiai geriau miega ir valgo.

Daug vandens procedūrų

Vasarą dauguma šeimų atostogauja prie vandens – tai gera proga pradėti vaiko grūdinimą. Puikiai grūdina maudynės jūroje – organizmą veikia ne tik temperatūra, bangos, bet ir vandenyje ištirpusios druskos.

Vanduo ypač tinka vaiko organizmui stiprinti. Jame mažėja kūno įtampa, nes atsipalaiduoja raumenys ir tampa lankstesni sąnariai, gerėja medžiagų apykaita. Be to, atsiranda apetitas ir pagerėja miegas.

Silpnesniam vaikui vandens procedūras geriausia pradėti nuo aptrynimų drėgnu rankšluosčiu, vėliau vėsesniu vandeniu apipilti kojytes. Iš pradžių trinamas kaklas, rankos, krūtinė, nugara, vėliau – pilvas, juosmuo, kojos. Po to kūnas nušluostomas ir aptrinamas sausu rankšluosčiu. Paskui galima pereiti prie apipylimų vėsesniu vandeniu. Mažesniam vaikui vandenukas turi būti šiltesnis, tik pradėti reikia nuo mažesnio temperatūrų skirtumo – 2 laipsnių, vėliau didiname iki 5-7 laipsnių. Vyresnį vaiką grūdiname šaltesniu vandeniu, o po to pereiname prie maudynių. Vandenyje vaikas turėtų judėti: žaisti, šokinėti, plaukti.

Vėsesniu oru grūdinimo vandeniu procedūras galite atlikti vonioje, duše arba baseine. Nuo vienerių metų mažylį galite vestis į pirtį, tik vertėtų pasitarti su gydytoju. Prie pirties malonumų pratinkite po truputį. Čia vaikas turėtų jaustis gerai, o ne kaitintis per prievartą.

Grūdinimas saule

Saulėje gaminasi vitaminas D, taigi ji taip pat svarbi vaiko sveikatai. Bet tai nereiškia, kad jis turėtų gulėti paplūdimyje. Užtenka pasivaikščioti saulėje, o geriausias laikas – 8-11 valanda arba po 16 valandos. Prieš vesdami vaiką į lauką būtinai ištepkite apsauginiu kremu.

Prie saulės vonių pratinkite pamažu, bet būti saulėje vaikui nedera ilgiau kaip 2 valandas. Likusį laiką lauke jis turi praleisti pavėsyje. Dviejų mėnesių kūdikį galima palaikyti saulės spinduliuose 2-3 minutes, vėliau – iki 10-15. Galvytę reikia būtinai pridengti.

Mankšta ir masažas

Kiek įmanoma, stenkitės leisti vaikui vaikščioti basomis, nes tai natūralus pėdų masažas. Smėliukas, akmenukai, žolė ar kitas nelygus paviršius stiprina pėdų ir kojų raumenis, apsaugo nuo plokščiapėdystės ir kitų kojų ligų. Kineziterapeutai tikina, kad pėdose yra daug nervinių galūnių, kurias masažuojant teigiamai veikiami įvairūs organai. Tik prieš paleisdami vaiką basomis, apžiūrėkite vietovę, ar nėra šukių ir kitų aštrių daiktų, kurie gali sužeisti.

Grūdinimui svarbus ir fizinis aktyvumas – mankštos ir judrūs žaidimai. Įpratinkite vaiką prie rytinės mankštos, kuri ne tik padeda greičiau pasijusti žvaliam, bet ir lavina raumenis, suaktyvina kvėpavimą ir kraujo apytaką, skatina motorikos vystymąsi, lankstesni darosi sąnariai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pakankamas judėjimas vaikystėje yra puiki įvairių lėtinių ligų bei nutukimo profilaktika, turi reikšmės augimui ir vystymuisi, padeda įveikti įtampą ir stresą

Grūdinti mankšta kūdikį galima nuo mažų dienų – ne tik pagerės jo nuotaika, bet ir psichomotorinė raida. Kraujotaką bei kaulus ir raumenis sustiprins masažas, kurį atlikti išmokys gydytojas.

Tik nepersistenkite – jeigu vaikas priešinasi kuriam nors iš grūdinimo būdų, paieškokite tokių, kurie jam patiks. Pratinkite pamažu – pradėkite nuo švelnesnių ir trumpesnių procedūrų. Nepamirškite grūdinimo procedūrų ir kitais sezonais –jos turi būti atliekamos be pertraukų, nes įgytas vaiko atsparumas išnyks.

Parengė Dalia Petrutytė