Maždaug 1 iš 6 porų Lietuvoje susiduria su sunkumais norėdamos susilaukti vaikų. Vis dažniau tokios poros svarsto apie pagalbinį apvaisinimą. Pasak Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovės doc. dr. Eglės Drejerienės, svarbiausia – psichologinis nusiteikimas. „Pagalbinio apvaisinimo procedūra ne visada būna sėkminga ir ją gali tekti kartoti, tačiau tai – visiškai normalu, – pasakoja gydytoja akušerė ginekologė. – Viena nesėkminga procedūra neužkerta kelio susilaukti vaikų, todėl svarbu nurimti ir pasitikėti gydytojais.“

Kokios gali būti nevaisingumo priežastys?

Vaisingumo problemų gali kilti tiek dėl moters, tiek dėl vyro. Dažniausiai moterys susiduria su kiaušidžių veiklos sutrikimais, kiaušintakių pratekamumo problemomis, mažojo dubens anatomijos pakitimais. Spermos kokybės sutrikimai lemia vyriškąsias nevaisingumo priežastis. Būna situacijų, kai abiejų partnerių vaisingumas būna sutrikęs arba reikšmingos nevaisingumo priežasties neįmanoma nustatyti.

Kada poros gali kreiptis dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugos?

Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugos poros gali kreiptis, kai atlikti visi reikiami tyrimai nevaisingumo priežasčiai išsiaiškinti. Pagalbinis apvaisinimas – vienas iš nevaisingumo gydymo būdų, todėl poroms rekomenduojama kreiptis, kai kiti gydymo metodai yra neefektyvūs arba juos taikant nėra realios galimybės pastoti.

Kas yra pagalbinis apvaisinimas?

Pagalbinis apvaisinimas – medicininės pagalbos būdas, kurio vienas iš etapų atliekamas specializuotoje embriologijos laboratorijoje. Joje paruošiamos lytinės ląstelės, jos apvaisinamos ir vėliau stebimas embrionų vystymasis. Taip pat šioje laboratorijoje (lytinių ląstelių banke) saugomi nepanaudoti embrionai, šaldytos lytinės ląstelės ir reprodukciniai audiniai.

Ar yra šios procedūros komplikacijų?

Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų – kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau. Šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo. Europos rodikliai siekia tik 14 proc. tokių atvejų.

Galima lygiuotis į Skandinavijos šalis, kuriose apie 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas tik vienas embrionas ir tokiu būdu reguliuojama daugiavaisio nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre gydytojai stengiasi sekti šiais gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais ir per 70 proc. pagalbinio apvaisinimo atvejų į moters gimdą būna perkeliamas tik vienas embrionas. Kraujavimas ir karščiavimas, kaip ir infekcinės komplikacijos, yra ypatingai retos.

Ar pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra kompensuojamos?

Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra. Lietuvoje tiek kompensuojama, tiek nekompensuojama pagalbinio apvaisinimo procedūra gali naudotis tik susituokusios poros.

Ką daryti porai nusprendusiai pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga?

Porai, kuri kreipiasi dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Jų bus prašoma pateikti ne tik asmens tapatybės, bet ir santuoką patvirtinančius dokumentus, pasirašyti informuoto sutikimo formas. Sutartį reikės pasirašyti ir dėl lytinių ląstelių bei embrionų saugojimo.

Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą bus atlikti tyrimai, skirti sveikatos būklei ir hormonų koncentracijai įvertinti. Įvertinus tyrimų rezultatus, kartais gali prireikti ir kitų gydytojų, pavyzdžiui, gydytojo endokrinologo arba infekcinių ligų gydytojo, konsultacijų. Atlikus visus tyrimus, suplanuojama kiaušidžių stimuliacija ir paskiriamas gydymas, kuris trunka vieną moters ciklą.

Jei pora kreipiasi dėl nekompensuojamo pagalbinio apvaisinimo ciklo, šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimas nebūtinas.

Kauno klinikų informacija

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas atvėrė naujas galimybes vaisingumo bėdų turinčioms poroms- padeda išpildyti jų troškimą glausti prie krūtinės savo vaiką. 

Kaip tai pakeitė gyvenimą, Nacionaliniam transplantacijos biurui prie Sveikatos apsaugos ministerijos sutiko papasakoti dviejų vaikų mama.

Gitana (moters prašymu vardas pakeistas) gana anksti žinojo turinti ginekologinių bėdų – merginai buvo vos 22 metai, kai jai buvo diagnozuota endometriozė. Tada ir sužinojo, kad ši liga ateityje gali pakišti koją norint susilaukti vaikų. Neslepia – žinia apie negydomą ligą buvo nemaloni, kaip ir dėl jos kylančios sveikatos bėdos, tačiau tuo metu jauna moteris dar negalvojo apie šeimą, vaikus, tad didelio streso dėl to nepatyrė ir nepergyveno.

 Svarstė ir įvaikinimo klausimą

 Tačiau, kai po kiek laiko Gitana ištekėjo, šeimoje natūraliai kilo vaikų klausimas. Žinodama savo bėdas moteris nedelsė ir apsilankė pas ginekologę. Gydytoja pasiūlė taikyti valdomos ovuliacijos metodą, tai yra, kai ovuliacija skatinama vaistais.

 „Mes šį metodą bandėme tris kartus. Tačiau mums nepasisekė ir galiausiai nutarėme jo atsisakyti – trys nesėkmės rodė, kad jis mums netinka“, – sako moteris.

 Nepavykus pastoti ir susilaukti savo vaikų sutuoktiniai, negalėję skirti lėšų brangioms apvaisinimo procedūroms, pradėjo mąstyti apie įvaikinimą ir netrukus jau lankė  būsimiems įtėviams skirtus kursus. Juos baigę užpildė prašymą, kur pažymėjo norintys įsivaikinti du pametinukus vaikus iki keturių metų. Ir ėmė laukti.

 „O kaip tik tuo metu, 2017-aisiais, įsigaliojo įstatymas, įteisinantis kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo procedūras. Tad mes nutarėme išbandyti šią galimybę“, – pora ryžosi nepraleisti dar vieno šanso susilaukti biologinio vaiko.

 Pasakodama Gitana dar ir dabar stebisi, kaip ji kliovėsi likimu ir be jokios atrankos užsiregistravo pas pirmą elektroninėje sistemoje jai pasitaikiusį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaisingumo centro specialistą Rimantą Gricių. Moteris apie šį gydytoją nežinojo ničnieko ir dėl to jos nuostaba buvo dar didesnė, kai vėliau sužinojo patekusi pas vieną geriausių vaisingumo srities specialistų. Susipažinęs su moters sveikatos istorija gydytojas paprašė atlikti testą, kuris vertina kiaušidžių kokybę, kiekybę ir reprodukcines galimybes. Tyrimas parodė priešlaikinį kiaušidžių funkcijos išsekimą.

 „Vaizdžiai tariant, mano, trisdešimties sulaukusios moters, kiaušidės funkcionavo prasčiau nei penkiasdešimtmetės. Taigi, gydytojo teigimu, pagal visus parametrus ir tyrimų duomenis mes tikome kompesuojamai IVF (in vitro fertilizacija, kitaip tariant apvaisinimas mėgintuvėlyje – aut.past.) procedūrai“, – kelių metų senumo įvykius prisimena Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM pašnekovė.

 Laukimo metu išgyveno ir liūdesį

 Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu į gimdą buvo perkelti visi trys embrionai, kurie susiformavo iš Gitanos paimtas kiaušialąstes apvaisinus jos vyro spermatozoidais. Jau po poros savaičių kraujo tyrimas parodė, kad procedūra pavyko – moteris laukėsi. Septintą nėštumo savaitę pas gydytoją apsilankiusi pora sužinojo, kad prigijo visi trys įsodinti embrionai.

 „Kokios emocijos mus apėmė? Žinote, visas tas procesas buvo toks paprastas ir greitas, mes nebuvome išvarginti nesėkmingų bandymų, ilgų laukimo metų ar pan., tad ir mūsų reakcija buvo maždaug tokia: „Na juk taip ir turėjo būti!“ – šypsosi laiminga moteris ir mama.

 Tačiau jau kito vizito pas gydytoją metu pora sužinojo, kad vienas vaisius nustojo vystytis. Tuo metu nėštumas skaičiavo devintą savaitę.

 „Nors tai natūralus procesas – ne visi embrionai prigyja, būna, ir persileidimų nutinka – bet kokiu atveju mes jautėmės praradę vaiką ir mes gedėjome. Tai neatpasakojamas jausmas“, – sunkiau žodžius rinko Gitana.

 Tačiau tolesnė nėštumo eiga buvo itin sklandi. Dvyliktą nėštumo savaitę, kaip ir visas poras po pagalbinio apvaisinimo, Gitaną ir vyrą konsultavo gydytojas genetikas. Sutuoktiniai itin palankiai vertina tokią tvarką, mat žino, kad paprastai eilėje pas šiuos specialistus reikia laukti ilgas savaites. Genetikas pranešė, kad pora laukiasi sveikų mažylių – berniuko ir mergaitės.

 Trisdešimt aštuntą nėštumo savaitę, kai paprastai ir numatomas dvynių gimdymo laikas, Gitana atvyko į Santaros klinikas. Abu mažyliai gimė sveiki ir išnešioti, sverdami kiekvienas po maždaug 3,5 kilogramo. 

 Eikite ir darykite!

 Šiandien dvynukai jau pradėjo skaičiuoti ketvirtus metus, yra judrūs išdaigas krečiantys vaikai, kurių klegesio pilni poros namai. Jau matyti, kurio iš tėvų temperamentą vaikai paveldėjo: mergaitė savo nestygstančia energija panaši į mamą, o berniuko visas ramumas – iš tėčio.  

 Paklausta, ką patartų kitoms poroms, kurios negali susilaukti vaikų ir svarsto apie pagalbinio apvaisinimo procedūrą, Gitana nedaugžodžiavo: „Eikite ir darykite, nedelskite!“

 Nacionalinio transplantacijos biuro kalbinta pora pripažįsta esanti be galo laiminga, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymo dėka jie galėjo susilaukti savo vaikų. Pora paskaičiavo, kad jiems visas procesas kainavo apie 500 eurų. Sutuoktiniai juokauja, kad išlaidos už privačią palatą, kur laiką leido po gimdymo, ir automobilio stovėjimo vietą po langu jiems buvo kur kas didesnės.

 Embrionų donorystė – galimybė praradusiems viltį susilaukti vaikų

 Statistika skelbia, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta šešta pora. Pagalbinio apvaisinimo procedūros yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas, pasaulyje taikomas jau daugiau nei keturiasdešimt metų, Lietuvoje – per 24. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo jau gimė daugiau nei 8 milijonai vaikų.

 2016 metais Lietuvoje priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas atvėrė naujas galimybes vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Įstatymas reglamentavo pagalbinio apvaisinimo paslaugų tvarką bei pirmą kartą Lietuvoje įteisino lytinių ląstelių donorystę nevaisingų porų gydymui.

 Įprasto pagalbinio apvaisinimo metu kai kuriais atvejais laboratorijoje būna sukuriama kiek daugiau embrionų, nei reiktų vienai porai susilaukti kūdikio. Po procedūrų likę embrionai būna užšaldomi ir saugomi neribotą laiką. Jei pora nusprendžia daugiau nebeturėti vaikų, gali leisti embrionus donuoti – perleisti porai, kuri dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių negali sukurti savo embrionų. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga – nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai. Statistiškai, maždaug pusės porų po pagalbinio apvaisinimo likę embrionai yra šaldomi, tad lytinių ląstelių bankuose jų yra sukaupta nemažai.

 Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, vien 2019 metais pagalbinis apvaisinimas kaip gydymo priemonė buvo pritaikytas beveik 2200 Lietuvos porų, o daugiau nei 1000 embrionų buvo užšaldyti. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, po dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų. Taip pat, pagal LR Vyriausybės patvirtintą embrionų donorystės programą, kasmet jai skiriama po 70-80 tūkst. eurų, kurie panaudojami embrionų pervežimui ir saugojimui skirtai įrangai įsigyti bei specialistų mokymams.

 Embrionų donorystės programą Lietuvoje koordinuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Įgyvendina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių bankas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centras.

Europos reprodukcinės medicinos specialistai įspėja

Reprodukcinės medicinos specialistus visame pasaulyje vienijanti organizacija Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija (ESHRE) labai susirūpinusi, kad Lietuva – tokia išsivysčiusi šalis, priėmė nerimą keliantį ir žalingą pacientams įstatymą. Lietuva – bene vienintelė šalis pasaulyje, priėmusi tokias nuostatas.

Rugsėjo 6 d. Vilniuje lankėsi ESHRE atstovai – prezidentas, Helsinkio universiteto centrinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos centro vadovas prof. Juha Tapanainen ir buvęs draugijos prezidentas, Italijos reprodukcinės medicinos tyrimų asociacijos (S.I.S.M.e.R.) bei Pažangios reprodukcijos bei genetikos institutų tarptautinio tinklo (IIARG) mokslinis direktorius dr. Luca Gianaroli.

„Toks pat konservatyvus pagalbinio apvaisinimo įstatymas 2004 metais buvo priimtas ir Italijoje, po dešimtmečio šį įstatymą panaikino Italijos konstitucinis teismas – dėl žalos motinai, naujagimiui, visuomenei. Todėl drąsiai galiu pasakyti, jog Lietuvoje priimtas ir Prezidentės vetuotas įstatymas sukeltų daugybę problemų. Padaugėtų sveikatos sutrikimų moterims, kurioms taikomas pagalbinis apvaisinimas; naujagimių sveikatos sutrikimų ir mirčių; dažniau pasitaikytų daugiavaisių nėštumų; didėtų gydymo išlaidos. Neabejoju, jog ateityje įstatymą privalėsite keisti, tik labai liūdna, jog aukštam gydymo efektyvumui pasiekti jums prireiks dešimtmečių“, – taip LR Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą vertina Italijos reprodukcinės medicinos tyrimų asociacijos (S.I.S.M.e.R.) bei Pažangios reprodukcijos ir genetikos institutų tarptautinio tinklo (IIARG) mokslinis direktorius dr. Luca Gianaroli.

Ar norime atimti dar daugiau galimybių iš nevaisingų porų?

„Šis pagalbinio apvaisinimo įstatymas kertasi su motinų ir vaikų interesais, nesuteikia gydytojams galimybės atlikti savo pareigas ir kokybiškai gydyti šią ligą bei efektyviai panaudoti valstybės lėšas gydymo išlaidoms kompensuoti. Tai antikonstitucinis įstatymas, pažeidžiantis žmogaus teises, nes diskriminuoja skirtingas pajamas gaunančias poras, neleidžia joms gauti pažangias nevaisingumo gydymo paslaugas bei didina socialinę atskirtį Lietuvoje“, – kolegai antrino doc. E. Drejerienė.

Konservatyvusis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas pasmerkia nevaisingas poras dar didesniam skausmui ir kančiai, neleidžia joms pasinaudoti medicinos ir technologijų pažanga. Įstatymu uždraudžiami pažangūs ir mokslu pagrįsti nevaisingumo gydymo metodai – lytinių ląstelių ne iš sutuoktinio ar registruoto partnerio. Tai atima vienintelę galimybę onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ir radioterapija pažeidė reprodukcinę sistemą, susilaukti vaikų. Lietuvoje kasmet vėžiu suserga apie 500 vaisingo amžiaus žmonių.

„Įvairių pavojų kelia Jūsų šalyje priimto įstatymo nuostata, jog vienu metu gali būti sukuriami ne daugiau kaip 3 embrionai – tiek, kiek jų bus perkelta į moters organizmą. Tai rizikinga moters ir naujagimio sveikatai, nes neabejotinai didės daugiavaisių nėštumų, išaugs priešlaikinio gimdymo , apsigimimų rizika, medikai negalės laikytis pasaulyje galiojančio auksinio gydymo standarto – perkelti vieno embriono į moters organizmą. Be to, toks draudimas diskriminuoja šeimas – procedūra tampa daug brangesnė, už ją išgalės susimokėti dar mažiau šeimų, taip skatinsite sveikatos turizmą“, – pastebi Helsinkio universiteto centrinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos centro vadovas prof. Juha Tapanainen.

VUL Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas med. dr. Arūno Liubšys įspėja, kad kai nėštumas daugiavaisis, naujagimiai gimsta daug mažesnio svorio. Kai moteris laukiasi vieno vaiko, kūdikis gimsta 3-4 kilogramų. Dvynukai sveria vos po 2–2,5 kilogramų, o vieno trynuko svoris tik 1-1,5 kg. Svarbiausia, jog kūdikiai gimsta daug prastesnės sveikatos – jų ne visai subrendusios kepenys, smegenys bei kiti organai.

Ar siekiame dar daugiau pagalbinio apvaisinimo komplikacijų?

„Liūdna, kad neturintys medicininio išsilavinimo žmonės priima strategiškai svarbius medicininius sprendimus. Medicinos mokslas rekomenduoja neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus ir apvaisinti visas procedūros metu gautas kiaušialąstes. Pagalbinio apvaisinimo sėkmė priklauso nuo galimybės atrinkti geriausius embrionus ir tik tokius perkelti moteriai. Reikalavimas perkelti į gimdą visus embrionus padidina sveikatai rizikingo daugiavaisio nėštumo tikimybę. Tokioms nėščiosioms gresia savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, hipertenzija, nėščiųjų diabetas, gali sulėtėti vaisiaus augimas, jis gali žūti, o vaikas apsigimti, dar viena pasekmė – sunki depresija po gimdymo, – aiškina LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos doc. Eglė Drejerienė. – Šiuo metu Lietuva pagal daugiavaisį nėštumą taikant pagalbinį apvaisinimą yra viena pirmaujančių Europoje, t. y. maždaug trečdalis nėščiųjų nešioja dvynukus ar trynukus. Daugiavaisių nėštumų sumažėtų, ribojant perkeliamų embrionų skaičių. Pavyzdžiui, gerais nevaisingumo gydymo rezultatais galinčiose pasigirti Švedijoje ir Suomijoje net 80 procentų moterų perkeliamas tik vienas atrinktas embrionas. Daugiavaisių nėštumų dažnis ten tik vienas procentas. Pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra būtent daugiavaisis nėštumas. O priimtas įstatymo variantas pagausins daugiavaisių nėštumų ir sveikatos problemas“.

„Šis įstatymas neleidžia atlikti ir preimplantacinės diagnostikos, kuri nustato sunkias genetines ligas. Taigi įstatymas labai padidins apsigimimų rizika“, ­– apgailestauja VU Medicinos fakulteto dekanas, VUL Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro vadovas prof. Algirdas Utkus.

Embrionų šaldymas, preimplantacinė genetinė diagnostika bei lytinių ląstelių donorystė yra įteisinta visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

Vienintelė Malta yra priėmusi konservatyvų pagalbinio apvaisinimo įstatymą, o šio apvaisinimo rezultatai čia bent du kartus blogesni nei pažangiose Europos Sąjungos valstybėse.

Pažangiose šiaurės ES valstybėse (Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, o taip pat Estijoje) po pagalbinio apvaisinimo gimsta 4-5% vaikų.