Akių alergijos priežastys

Akys gali pernelyg jautriai reaguoti į visiškai nekenksmingas medžiagas. Pavyzdžiui, elementarios dulkės, kurios daugeliui nekenkia, kitiems gali sukelti didelį ašarojimą ir gleivinės išskyras. Tai – akių alergija.

Daugelis negalavimą sukeliančių alergenų susikaupę ore, taigi, jie lengvai gali patekti į akis ir nosį. Alergiją gali sukelti gėlių ir medžių žiedadulkės, dulkės, kvapai. Alergijų sezonas Lietuvoje prasideda jau nuo kovo vidurio ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Pavyzdžiui, alksnis žydi kovo – balandžio mėnesiais, o alksnio ir lazdyno žiedadulkės – vienos pirmųjų nelaukiamų pavasario svečių. Beržai žydi balandžio – gegužės mėnesiais. Daugelis žolių Lietuvoje žydi gegužės ir birželio mėnesiais, piktžolių – rugpjūčio mėnesį. Kai kurių rūšių žolės dar kartą žydi rugsėjo ir spalio mėnesiais. Intensyviausias žydėjimo laikotarpis, kai ore skraido daug žiedadulkių, būna gegužės– rugpjūčio mėnesiais.

Akių alergiją gali sukelti ne tik augalų alergenai, bet ir kai kurie į akis lašinami antibiotikai, į akis patekusios buitinės cheminės medžiagos, namų grybelis, kosmetika, naminių gyvūnų plaukai, namų ir knygų dulkės.

Alerginis akių uždegimas dar vadinamas raudonų akių sindromu. Dažniausiai ši sindromą sukelia alerginis konjunktyvitas. Alerginį konjunktyvitą gali sukelti ir kontaktiniai lęšiai, tuomet reikia jų atsisakyti arba įsigyti kitokius. Alerginis konjunktyvitas dažnai prisideda sergant kita alergine liga, pavyzdžiui, alergine sloga (dar vadinama alerginiu rinitu arba šienlige).

Pavasarinės akių alergijos

Konjunktyvitas – akies junginės uždegimas. Akių junginė – skaidri plėvelė ant viršutinio ir apatinio akies vokų vidinių paviršių, jungianti vokus su akies obuoliu. Viena iš junginės uždegimo rūšių – pavasarinis (vasaros) konjunktyvitas. Pavasariniu konjunktyvitu dažniau serga vaikai. Iki 10 metų suserga maždaug 82 proc. vaikų.

Pavasarinio alerginio konjunktyvito simptomai: akių perštėjimas, ašarojimas, šviesos baimė, junginės ir vokų paraudimas ir paburkimas, vandeningos bei gleivingos akių išskyros. Išblyškusioje viršutinio voko junginėje atsiranda mazgeliai. Gali sutrikti rega ir vaikas mato neryškius kontūrus. Mažieji ligoniukai stipriai trina akis. Šiuo konjunktyvitu sergančiam vaikui ypač sunku ryte – tąsios gleivės ir šviesos baimė jam neleidžia atmerkti akių. Gali būti pažeista ne tik akių junginė, bet ir ragena. Negydant ragena gali išopėti, atsirasti apakimą lemiančių randų.

Pusė alergiškų tėvų vaikų paveldi polinkį alergijoms. Jautraus kuriam nors alergenui vaiko akytės parausta, ašaroja, jis gali dar ir čiaudėti, kartais atsiranda bėrimų. Nuolat stebėkite vaiko būklę. Jeigu šie nemalonūs negalavimai dažni, reikia išsiaiškinti priežastį ir stengtis, kad vaiko aplinkoje nebūtų alergeno. Tai padaryti dažnai sunku, nes ne visada pavyksta nustatyti, kas būtent sukėlė alerginę reakciją.

Negaluojantį vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją. Akių alergijos požymiams palengvinti galima naudoti akių lašus, kuriuos, žinoma, turi skirti gydytojas pagal vaiko amžių. Kai kurie jų lašinami ir profilaktiškai – 2–3 savaites prieš žydėjimo sezoną. Sergančiam pavasariniu konjunktyvitu vaikui patariama nešioti akinius nuo saulės.

Kaip mama turėtų prižiūrėti alergišką vaiką?

Alergiškas vaikas neturėtų žaisti žydinčiose pievose, nenupjautose vejose, ypač – saulėtą pavasario vidudienį. Šiuo paros metu vaikui geriausia būti namuose. Taigi, augalų žydėjimo metu venkite iškylų į gamtą, o veždami vaiką automobiliu, uždarykite langus.

Kambarius stenkitės vėdinti po lietaus, kai žiedadulkės nusėda. Ant langų galima kabinti drėgnas užuolaidas. Dažnai plaukite grindis, valykite dulkes drėgnu skudurėliu ir nelaikykite vaiko kambaryje dulkes kaupiančių daiktų.

Parengė Undinė Gilė