<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>pavojinga vaikams | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/pavojinga-vaikams/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Sat, 07 Dec 2013 10:39:18 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/pirmoji-pagalba-viduriuojanciam-vaikui?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=pirmoji-pagalba-viduriuojanciam-vaikui</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/pirmoji-pagalba-viduriuojanciam-vaikui#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 03 Dec 2013 14:22:48 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Pirmoji pagalba]]></category>
		<category><![CDATA[absorbentai]]></category>
		<category><![CDATA[Antibiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcinis viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[kaip sustabdyti viduriavimą]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikiai]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[laisvi viduriai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[maži vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[pavojinga vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo skausmams gydyti]]></category>
		<category><![CDATA[rotavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[suteikti pagalbą]]></category>
		<category><![CDATA[suviduriavus]]></category>
		<category><![CDATA[užsikrečia darželyje]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vemiant ir viduriuojant]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[viduriuojančiam vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[viduriuojantis mažylis]]></category>
		<category><![CDATA[viduriuojantis vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[virusiniai viduriavimai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10989</guid>

					<description><![CDATA[<p>Suviduriuoti gali bet kurio amžiaus vaikas ir suaugęs žmogus. Derėtų susirūpinti, jeigu tuštinamasi daugiau negu 3 kartus per parą skystesnėmis išmatomis. Išimtis – tik kūdikiai, kurie įprastai tuštinasi 5–6 kartus per parą. Kūdikiai dažnai viduriuoja sirgdami virusinėmis ligomis, pavyzdžiui, bronchitu ar gripu. Laisvi viduriai – nebūtinai ligos požymis. Gali viduriuoti dirbtiniu maistu permaitintas kūdikis, per&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/pirmoji-pagalba-viduriuojanciam-vaikui">Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/pirmoji-pagalba-viduriuojanciam-vaikui/opt-gemak" rel="attachment wp-att-10990"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-10990" alt="Op't gemak" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/12/Ką-daryti-jei-vaikas-viduriuoja-250x217.jpg" width="250" height="217" /></a>Suviduriuoti gali bet kurio amžiaus <em>vaikas</em> ir suaugęs žmogus. Derėtų susirūpinti, jeigu tuštinamasi daugiau negu 3 kartus per parą skystesnėmis išmatomis. Išimtis – tik <em>kūdikiai</em>, kurie įprastai tuštinasi 5–6 kartus per parą. <em>Kūdikiai</em> dažnai viduriuoja sirgdami virusinėmis ligomis, pavyzdžiui, bronchitu ar gripu. <em>Laisvi viduriai</em> – nebūtinai ligos požymis. Gali viduriuoti dirbtiniu maistu permaitintas <em>kūdikis</em>, per daug prisivalgęs <em>vaikas</em>. Viduriavimą gali sukelti vaistai, pavyzdžiui, <em>antibiotikai</em>.</p>
<p><strong>Infekcinis viduriavimas</strong></p>
<p>Infekcinį viduriavimą gali sukelti virusai ( <em>rotavirusas, noravirusas</em>) ir bakterijos. Kaip tik  žiemą dažni <em>virusiniai viduriavimai</em>.</p>
<p><em>Infekcinis viduriavimas</em> paprastai prasideda staiga: pradeda skaudėti pilvą, mažylis verkia, neramus, trypia kojytėmis. Išmatos gali būti su kraujo, gleivių priemaišomis, žalsvos spalvos. <em>Viduriuojantis vaikas</em> kartais vemia, netenka apetito, gali pakilti temperatūra. Jeigu pastebėjote šiuos pavojingus simptomus, būtinai kvieskite gydytoją.</p>
<p>Vyresni <em>vaikai</em> ir suaugusieji užsikrečia per maisto produktus, <em>kūdikiai</em> ir <em>maži vaikai</em> – per nešvarias rankas. Žaidžiantys <em>vaikai</em> liečia nešvarius daiktus, glosto gyvūnus, kūdikis įsikiša į burną nuo žemės pakeltą čiulptuką ar žaislą, ant kurių gali tūnoti <em>virusai</em> ar <em>bakterijos</em>. Galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus, nes <em>vemiant ir viduriuojant</em> į aplinką patenka daug virusų. Todėl dažnai viduriuoja keli šeimos nariai, vaikai vieni nuo kitų <em>užsikrečia darželyje</em>.</p>
<p><strong>Kai virškinimas sutrinka nuo maisto</strong></p>
<p>Kūdikiui virškinimas gali sutrikti nuo pirmą kartą paragauto maisto produkto: pakeisto mišinuko arba per riebaus karvės pieno. Naujo maisto paskanavęs <em>vaikas</em> gali vemti ir viduriuoti.</p>
<p>Viduriavimą sukelia ir alergija maisto produktams. Žindomam <em>kūdikiui</em> tai gali būti produktas, kurį suvalgė<em> mama</em>. Alergiją gali sukelti adaptuoti mišinukai, karvės pienas, citrusiniai vaisiai, šokoladas, žuvis.</p>
<p>Jeigu vaiko organizme trūksta piene esančius angliavandenius skaidančio fermento – <em>laktazės</em>, jis taip pat suviduriuos. <em>Laktazės</em> gali pritrūkti persirgus <em>infekciniu viduriavimu</em>. Tuomet problemos tęsiasi keletą savaičių.</p>
<p><strong>Kaip sustabdyti viduriavimą?</strong></p>
<p>Kol vaiką apžiūrės gydytojas, nedelsiant reikia <em>suteikti pagalbą</em>, nes <em>viduriuojantis mažylis</em> netenka daug skysčių ir kyla dehidratacijos pavojus. <em>Dehidratacija</em> ypač <em>pavojinga vaikams</em> ir  ypač– mažiems: jų organizmas labai greitai netenka skysčių. Išsekusiam vaikui gali padėti tik gydymas ligoninėje.</p>
<p><em>Viduriuojančiam vaikui</em>, taip pat ir suaugusiajam, padeda <em>absorbentai</em>. Jie kaip kempinė sugeria žarnyne susidariusius toksinus ir drauge su infekcijos sukėlėjais pašalina juos iš organizmo. <em>Absorbentai</em> gelbsti viduriuojantį kūdikį, vaiką ir suaugusįjį, tinka ir <em>pilvo skausmams gydyti</em>.</p>
<p>Tokį preparatą pravartu turėti namų vaistinėlėje, nes <em>viduriavimas</em> gali užklupti bet kuriuo paros metu. Juo labiau kad svarbu kuo greičiau padėti žarnynui, kol šis negalavimas nesukėlė didesnių problemų. Taigi, lėkti į vaistinę <em>suviduriavus</em> – nebus geriausia išeitis.</p>
<p><strong>Kuo maitinti viduriuojantį vaiką</strong></p>
<p>Žindomas viduriuojantis<em> kūdikis</em> kaip įprastai maitinamas mamos pienu. Dirbtinai maitinamam kūdikiui duodami adaptuoti  mišinukai pagal jo amžių. Įprastinį maistą valgančiam vaikui neduokite keptų ir riebių produktų, sulčių, saldumynų ir vaisių. Ligoniuką gausiai girdykite arbatėlėmis: tinka juodoji, ramunėlių, kmynų arbatos. Vaikas gali valgyti košes, daržovių sriubas, džiūvėsius. <em>Trūkstant</em> <em>laktazės</em> reikėtų vienu metu vartoti mažiau pieno produktų. Vietoj pieno mažyliui duoti mažiau laktozės turinčius fermentinius pieno produktus:  tiks sūris, jogurtas, kefyras.</p>
<p><i>Parengė Dalia Petrutytė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/pirmoji-pagalba-viduriuojanciam-vaikui">Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/pirmoji-pagalba-viduriuojanciam-vaikui/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vaikiški daiktai sukelia traumas, kurių galima išvengti</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vaikiski-daiktai-sukelia-traumas-kuriu-galima-isvengti?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vaikiski-daiktai-sukelia-traumas-kuriu-galima-isvengti</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vaikiski-daiktai-sukelia-traumas-kuriu-galima-isvengti#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 07 Oct 2013 09:14:27 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Knygos tėvams]]></category>
		<category><![CDATA[Leidiniai]]></category>
		<category><![CDATA[iškristi iš automobilio]]></category>
		<category><![CDATA[kaip išvengti sužalojimų]]></category>
		<category><![CDATA[pavojinga vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[pavojingi produktai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai susižaloja]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko apsaugos sistema automobilyje]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko saugos vadovas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų priežiūrai]]></category>
		<category><![CDATA[žaislai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=11057</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kiekvieną dieną vaikai susižaloja kasdienėje aplinkoje esančiais daiktais, net ir jiems specialiai skirtais. Remiantis Europos Sąjungos sužalojimų duomenų baze, 28 ES valstybėse kiekvienais metais 19 000 vaikų iki 14 metų patiria sužalojimus dėl dviaukščių lovyčių, 51 000 susižaloja dėl batutų ir daugiau nei 52 000 vaikų sužalojimus sukelia žaislai. Visi šie sužalojimai pakankamai rimti ir&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vaikiski-daiktai-sukelia-traumas-kuriu-galima-isvengti">Vaikiški daiktai sukelia traumas, kurių galima išvengti</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/vaikiski-daiktai-sukelia-traumas-kuriu-galima-isvengti/vaiko-saugos-vadovas" rel="attachment wp-att-11058"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-11058" alt="Vaiko saugos vadovas" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/12/Vaiko-saugos-vadovas-250x212.jpg" width="250" height="212" /></a>Kiekvieną dieną <i>vaikai susižaloja</i> kasdienėje aplinkoje esančiais daiktais, net ir jiems specialiai skirtais. Remiantis Europos Sąjungos sužalojimų duomenų baze, 28 ES valstybėse kiekvienais metais 19 000 vaikų iki 14 metų patiria sužalojimus dėl dviaukščių lovyčių, 51 000 susižaloja dėl batutų ir daugiau nei 52 000 vaikų sužalojimus sukelia <i>žaislai</i>. Visi šie sužalojimai pakankamai rimti ir vaikui prireikia greitosios medicinos pagalbos.</p>
<p>Europos Komisijos skubių pranešimų sistemos (Rapid alert system) RAPEX duomenimis, 2011 m. tarp nustatytų didžiausią pavojų <i>vaikams</i> keliančių daiktų antroje vietoje buvo <b>žaislai</b>, o šeštoje – <b><em>vaikų priežiūrai</em> skirti daiktai</b> ar priemonės. Visi gaminiai specialiai sukurti <em>vaikams</em>!</p>
<p>Per pastaruosius 5 metus RAPEX gavo 43 įspėjimus iš 13 ES šalių narių vien tik dėl aukštų <em><b>vaikiškų kėdučių</b></em>. Įspėjimuose nurodyta rizika buvo susijusi su užspringimo pavojumi dėl nuimamų ar lengvai lūžtančių vaikiškų kėdučių dalių; su kritimo pavojumi dėl aukštų<em> vaikiškų kėdučių</em> nestabilumo ir nesaugių sudedamųjų dalių, netinkamo užrakto mechanizmo ir veiksmingos apsaugos sistemos trūkumo.</p>
<p><em>Vaikas</em> gali susižeisti dėl netinkamos gaminio konstrukcijos: lūžta sudedamosios dalys arba gaminys netinkamai sukomplektuotas. Traumos įvyksta, kai daiktas naudojamas ne pagal paskirtį, ne pagal amžių ar netinkamai prižiūrimas. <em>Vaikai</em> dažnai susižaloja iš kitų vartotojų perpirktu gaminiu, jeigu nežinoma, kaip jis pagamintas, kas jį pagamino, jeigu jis apgadintas ar nėra saugaus naudojimo instrukcijos.</p>
<p><i>Europos vaiko saugos aljansas</i> (toliau – EVSA) kartu su šalimis partnerėmis ir 3 pagrindiniais rėmėjais – bendrovėmis <i>„Underwriters Laboratories“</i> (UL), <i>„Kid Rapt Ltd.“</i> ir <i>Prancūzijos vartotojų saugos komisija</i> pristatė leidinį <i>„Vaiko saugos vadovas: potencialiai pavojingi produktai“</i> (toliau – <i>Vaiko saugos vadovas</i>). Šis vadovas sukurtas siekiant gerinti žinias, kurios padėtų sumažinti vaikų sužalojimų, susijusių su <em>vaikams</em> skirtais gaminiais ir gaminiais, kuriuos naudoja jais besirūpinantys asmenys, skaičių.</p>
<p>Europos vaikų saugos ekspertai, vadovaudamiesi moksliniais tyrimais, pateikė išsamią informaciją apie 26 gaminius ir nustatė akivaizdžius kriterijus, kurie kelia traumų pavojų: gaminiai, kuriuos daugiausia naudoja <em>tėvai</em> ar globėjai; gaminiai, kurie sukelia dažnus ar/ir sunkius sužalojimus; gaminiai, kurie priskiriami „saugiems“ ir tinkamiems <em>vaikams</em> naudoti, tačiau vartotojai jais netinkamai naudojasi.</p>
<p>„<i>Saugių produktų vaikams vadovas</i> – potencialiai <em>pavojingi produktai</em>“ (angl. <i>Child Safety Product Guide – potentially dangerous products</i>) sukurtas siekiant šviesti visuomenę ir didinti vartotojų, specialistų sąmoningumą, mokyti atpažinti pavojingus gaminius kasdieniame gyvenime ir ieškoti būdų, kaip išvengti sužalojimų. <i>Vaiko saugos vadove</i> aprašytų gaminių sąrašas: suaugusiųjų lovos, kūdikių vaikštynės, vonios sėdynės ar žiedai, dviračiai, dviaukštės lovos, staltiesės, vaikų automobilinės kėdutės, varteliai vaikams/apsaugos, vaikų pižamos, vaikiškos lovytės, fejerverkai, futbolo ir rankinio kamuoliai, aukštos vaikiškos kėdutės, žiebtuvėliai (neatidaromi vaikams), žindukai/čiulptukai ir barškučiai, plastikiniai maišeliai, žaidimų aikštelių inventorius, aptvarėliai, mažos dalys (pvz., balionai, baterijos, magnetai, stiklo rutuliukai), dūmų ir anglies monoksido detektoriai, virvutės, špagatai, vaikų bižuterija, vežimėliai, žaislų dėžės, žaislai, batutai, dieninės ir naktinės sunkios užuolaidos</p>
<p><strong>Vaiko saugos vadove pateikiama tokia informacija apie gaminius:</strong></p>
<p>• kodėl gaminys gali sukelti saugos problemų;</p>
<p>• kodėl tai <em>pavojinga vaikams</em>;</p>
<p>• į ką reiktų atkreipti dėmesį prieš perkant gaminį ar jį naudojant;</p>
<p>• patarimai, kaip saugiai naudoti gaminį.</p>
<p>Vienas iš pavyzdžių yra tinkamai naudojama <strong>vaiko apsaugos sistema automobilyje</strong>, kuri žymiai sumažina vaiko iškritimo iš automobilio tikimybę:</p>
<p>• avarijos metu neprisegtas saugos diržais vaikas turi 49 proc. didesnę tikimybę <em>iškristi iš automobilio</em> nei tas, kuris prisegtas;</p>
<p>• netinkamai pritvirtintas vaikas turi 35 proc. didesnę tikimybę <em>iškristi iš automobilio</em>;</p>
<p>• ne pagal amžių naudojama vaiko apsaugos sistema sukelia 10 proc. didesnę tikimybę iškristi iš automobilio;</p>
<p>• vaiko, kuris tinkamai ir teisingai apsaugotas pagal amžių, <em>iškristi iš automobilio</em> galimybė – tik 3 proc.</p>
<p>„Daugybė gyvybių gali būti išsaugota, traumų ir sužalojimų išvengta, išlaidų, skirtų sveikatos apsaugai, sumažinta, jeigu būtų laikomasi siūlomų patarimų, – teigia <i>EVSA direktorė Joanne Vincenten</i>. – <em>Vaiko saugos vadovas</em> pateikia paprastą ir aiškią informacija tėvams, globėjams, specialistams apie tai, <em>kaip išvengti sužalojimų</em>, pasirinkti saugius ir protingus sprendimus, taip pat, kaip saugumą įdiegti į kasdienę savo veiklą.“</p>
<p>Europos vaiko saugos aljanso ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija</p>
<p><strong><i>Atsisiųskite leidinį &#8222;Vaiko saugos vadovas&#8221;:</i></strong> <a href="http://www.childsafetyeurope.org/publications/info/product-safety-guide.pdf">Child Safety Product Guide &#8211; potentially dangerous products</a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vaikiski-daiktai-sukelia-traumas-kuriu-galima-isvengti">Vaikiški daiktai sukelia traumas, kurių galima išvengti</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vaikiski-daiktai-sukelia-traumas-kuriu-galima-isvengti/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
