Per karščius galima nusideginti, greitai ištinka šilumos arba saulės smūgis, hipoksija (deguonies badas). Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kaip per karščius pasirūpinti savo ir vaiko sveikata.

Koks karštis pavojingas suaugusiojo ir vaiko sveikatai?

Kiekvienas pakeliame skirtingą karštį. Taigi neįmanoma tiksliai apibrėžti, koks karštis kelia pavojų sveikatai. Tą pačią oro temperatūrą jaučiame nevienodai: mūsų savijauta priklauso ir nuo santykinės oro drėgmės.

• Iki 27 laipsnių temperatūra paprastai nepatogumų nesukelia.
• 27-34 laipsnių – šiek tiek turi įtakos savijautai.
• 35-39 laipsnių temperatūroje jaučiamės negerai ir derėtų vengti didelio fizinio aktyvumo.
• 40-45 laipsnių karštis jau kelia pavojų sveikatai: tokiame karštyje nedera eiti į lauką.
• 46-54 ir daugiau laipsnių karštis gali sukelti didelį pavojų sveikatai.

Ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas – kada pavojinga?

Ultravioletinės spinduliuotės intensyvumą parodo šios spinduliuotės indeksas. Pagal šio indekso kategorijas (nuo 1 iki 11) galime sužinoti, kokia apsauga nuo saulės reikalinga. Ultravioletinės spinduliuotės indeksas ir būtina apsauga kasdien skelbiama svetainėje http://www.meteo.lt/uvi_prognoze.php.

– Jei ultravioletinės spinduliuotės indeksas žemas -1 arba 2, saugotis saulės nereikia ir drąsiai galite būti lauke, kiek norite ir patys, ir vaikas.

– Esant vidutiniam indeksui 3-5, jau reikia saugotis. Vidurdienį (11-15 val.) geriau būkite šešėlyje, būtinai vilkėkite marškinėlius, galvą saugokite skrybėle ir nepamirškite saulės akinių su UVA ir UVB filtrais. Ypač būkite atidūs, jeigu šeimoje auga kūdikis ar mažas vaikas.

– Kai indeksas didelis – 6-7, reikia panašios apsaugos, kaip esant 3-5 indeksui.

– Kai indeksas 8-10, vidurdienį geriau likti patalpoje ir vengti atviros saulės.

– Ekstremali situacija, kai indeksas 11. Tuomet reikia saugotis ir kiekvienam suaugusiajam, ir ypatingai rūpintis kūdikiais ir vaikais.

Kaip ištverti karštą dieną? Ypatingas rūpestis – vaikas.

– Per karščius reikia gerti daug skysčių. Karštyje prakaituodami netenkame ne tik skysčių, bet ir mineralinių medžiagų, todėl ypač naudingas mineralizuotas vanduo. Vandenį po truputį gurkšnokite visą dieną – nelaukite, kol užpuls troškulys. Atsisakykite alkoholio, gėrimų su kofeinu, saldikliais, nes jie ne tik nesuteiks skysčių – jų dar ir neteksite.

– Nevalgykite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Rinkitės skystus maisto produktus, neriebaus pieno produktus, vaisius ir daržoves.

– Pasirūpinkite tinkama savo ir vaiko apranga. Vilkėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio drabužius, su kuriais mažiau prakaituosite. Galvą užsidenkite skrybėle arba kepure, gali praversti ir skėtis. Prieš išeidami į lauką tepkitės apsauginiu kremu. Kontroliuokite, kad vaikas neišbėgtų į lauką be galvos apdangalo, nepamirškite mažylio patepti apsauginiu kremu.

– Mažiau dirbkite lauke, geriausias metas lauko darbams – ankstus rytas ir vakaras. Dažniau gaivinkitės pavėsyje. Pavojingiausia per karščius lauke – nuo 11 iki 17 valandos. Stenkitės ilgai nebūti karštoje aplinkoje, venkite tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

– Jeigu įmanoma, būkite patalpose su ventiliatoriais ar oro kondicionieriais. Per daug šaldytis taip pat nesveika – patalpų temperatūra neturi būti žemesnė kaip 18 laipsnių.

– Jokiu būdu nepalikite vaikų vienų automobilyje. Įkaitusiame automobilyje vaiką gali ištikti šilumos smūgis. Atkreipkite dėmesį, kad vaikiškų automobilinių kėdučių sėdynės paviršius bei saugos diržai gali įkaisti ir vaikas nusidegins.

– Pasirūpinkite, kad būtų vėsu namuose:

uždarykite langus, pro kuriuos patenka saulės spinduliai. Atverkite juos tik vėsesniu oru vakare;

šilumą geriau sugeria tamsios užuolaidos arba metalinės žaliuzės;

dieną stenkitės naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes dar labiau prišildysite patalpą;

kambarį atvėsinsite garindami, vėsos suteiks kambarinės gėlės;

stenkitės miegoti vėsesniame kambaryje.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos Aplinkos sveikatos skyrius