Ar tikrai nepavojinga?

Yra išskiriami du veiksniai, kurie svarstomi kaip galintys sietis su žindymo rizika nėštumo metu. Tai pavojai susiję su hormonų poveikiu ir su moters mityba – energiniais organizmo resursais. Toliau aptarsime juos abu.

Kai mama žindo kūdikį, dirginami krūtų spenelių nerviniai receptoriai ir tada posmegeninė endokrininė liauka hipofizis į kraują išskiria hormoną oksitociną, kuris, skatindamas susitraukti aplink alveoles esančias lygiąsias raumenines ląsteles, priverčia pieną tekėti iš krūtų. Iš panašių lygiųjų raumeninių ląstelių sudarytas ir gimdos sienelės raumeninis sluoksnis. Todėl oksitocinas taip pat yra svarbus gimdymo metu. Apie tai girdėjusios mamos nerimauja: ar žindymo metu išsiskiriantis oksitocinas neišprovokuos gimdos susitraukimų ir nesukels persileidimo ar priešlaikinio gimdymo?

Laimei, per visą pirmąją nėštumo pusę, iki maždaug 24 savaičių, gimdos raumenys dar būna oksitocinui visai nejautrūs. Paskui, kai gimda savo raumenų pajėgumą pradės palaipsniui didinti ir treniruoti būsimoms „varžyboms“ – gimdymui, labai pamažu didės ir tų raumeninių ląstelių jautrumas oksitocinui. Todėl labai nestiprūs gimdos sienelės raumenų susitraukinėjimai, toli gražu negalintys išprovokuoti priešlaikinio gimdymo, antrajame ir ypač trečiajame nėštumo trimestruose yra įprastas reiškinys. Tai daug kartų atsitinka ir meilės glamonių bei lytinių santykių ar net fizinės mankštos pratimų metu.

Iki pat normalaus natūralaus gimdymo pradžios, žindant (dirginant spenelį) išsiskiriantis nedidelis (vis mažėjantis, nes retėja ir trumpėja žindymai) oksitocino kiekis ne tik pirmiausia bus panaudojamas būtent pieno varymui iš krūtų, bet ir to kiekio neužtektų per tą laiką daugelį kartų padidėjusios gimdos stipriems susitraukimams sukelti. Nedidelė jo prisidėjimo tikimybė teoriškai galbūt (bet nebūtinai, nes įrodančių faktų nėra) rastųsi tik dėl kitų priežasčių atsiradusios priešlaikinio gimdymo grėsmės.

Į ką vis dėlto reikėtų atsižvelgti?

Vertinant persileidimo rizikas būtina svarstyti ne tik žindymo įtaką nėštumui, tačiau atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kurios didina riziką, kad įvyks persileidimas. O esant joms reiktų pasisaugoti ir vis tik, pasitarus su gydytoju, priimti sprendimą žindymą nuosekliai mažinti arba ir nutraukti:

– prieš tai buvęs nėštumas baigėsi persileidimu;
– jei esate 35 metų ir vyresnio amžiaus, ypač, jei jums 40 metų arba daugiau;
– trumpas laikas tarp nėštumų. Jeigu laikotarpio tarp gimdymų trukmė yra mažesnė nei dveji metai, padidėja įvairios rizikos tiek mamai, tiek vaisiui nėštumo metu;
– laukiatės dvynukų ir daugiau vaikų;
– nėštumo metu patyrėte kraujavimą;
– jums rekomenduojama vengti lytinių santykių nėštumo metu.

Dar viena aplinkybė

Remiantis daugelio tyrimų rezultatais, žindymas nėštumo metu, kai nėra kitų rizikų, nekelia grėsmės patirti persileidimą, tačiau kai kurie tyrimai vis tik atrado ryšį tarp žindymo nėštumo metu ir persileidimo rizikos. Šie tyrimai atskleidė, jog persileidimo riziką gali padidinti žindymas, kai esamas vaikelis yra tik žindomas ir dar neprimaitinamas jokiu kitu maistu. O jei vaikas gauna ir kitokio maisto, tokiu atveju žindymas persileidimo tikimybės nepadidina.

Manoma, kad kai kurioms moterims maitinimas tik žindant ir nėštumas vienu metu gali būti per didelis iššūkis organizmo pajėgumams. Taigi, jei moteris pastoja vis dar tik žindydama, vaikui patartina pradėti primaitinimą kitu maistu (priklausomai nuo vaiko amžiaus ir rekomenduojamų produktų tokiam amžiui) tam, kad būtų sumažinta persileidimo tikimybė.

Jei nerimaujate, ar auginant naująjį vaikelį pilvelyje ir žindant jau turimą, jums pakanka organizmo resursų, prisiminkite, kad gimdoje augantis vaikas jo vystymosi pirmaisiais mėnesiais dar būna santykinai labai mažas. Taigi ir maisto medžiagų jo energijos bei kūno augimo poreikiams patenkinti dar nereikės labai daug. Aišku, su laiku, jam augant, atitinkamai didės poreikis medžiagų, reikalingų kūno statybai ir energijai. Tačiau tuo pat metu lygiagrečiai mažės motinos pieno poreikis žindomam vaikui, nes jis gaus vis daugiau kitokio – papildomo – maisto, kuris pradedamas valgyti nuo šešių mėnesių amžiaus.

Tiek nėštumas, tiek žindymas reikalauja papildomų energinių resursų

Nėštumo metu moters mityba turėtų padidėti apie 5 % pirmojo trimestro metu, 10 % antrąjį trimestrą ir 25 % trečiąjį. Žindymo metu kūnui reikia daugiau papildomų energinių resursų. Nuo kūdikio gimimo iki šešių mėnesių amžiaus rekomenduojama, kad žindanti moteris suvartotų papildomai po 500 kalorijų kasdien. Toms, kurios žindo vaikelį nuo šešių mėnesių amžiaus, rekomenduojama papildomai gauti 400 kalorijų per dieną.

Reikia prisiminti, kad besilaukiant ir tuo pačiu žindant daugiau reikia ne tik kalorijų, bet ir įvairių vertingų maisto medžiagų, mikroelementų, vitaminų. Tad neužtenka tiesiog pavalgyti daugiau ledų, sausainių ar išgerti saldžių gėrimų – tai bevertis maistas. Turite rinktis tai, kas jūsų kūnui, o per jį ir jūsų vaikų kūneliams, suteiks tai, kas naudingiausia jums visiems. Kol pati mama su maistu gauna pakankamai kalorijų ir visų reikalingų medžiagų, kol jos pačios svoris didėja atitikdamas sveikus parametrus, yra pakankamai priežasčių tikėti, kad ji gerai aprūpins save, gimdos gyventoją ir žindomą vaiką.

Taigi, besilaukianti moteris turėtų prisitaikyti prie padidėjusių mitybos poreikių valgydama daugiau ir vyresniojo vaiko žindymas neturėtų daryti įtaką jos dar negimusio kūdikio augimui. Leiskite jūsų apetitui diktuoti: valgykite gerą ir įvairų maistą, kada esate alkana ir gerkite, kada esate ištroškusi.

Linkime ramybės

Prisiminkite, kai jaučiatės gerai, jūsų nėštumas nėra rizikos grupėje, jei jūsų kraujo tyrimo rodikliai normalūs, jei žindymas yra tik kaip papildomas vaikelio mitybos šaltinis, o dar labiau – ritualas, padedantis pajusti artumą – žindymas išprovokuoti persileidimo neturėtų. Kadangi gamta mūsų organizmą sukūrė taip, jog visi geriausi jo ištekliai keliauja naujai gyvybei. Todėl, jei motinos organizmas turės rinktis tarp naujos gyvybės ir pienuko kokybės, jis rinksis naują gyvybę.

Linkime ramybės, pasitikėjimo savo kūnu ir gamtos suteiktomis jo galimybėmis. Prisiminkite, kad natūralu nėštumo metu išgyventi daugiau emocijų, nerimo, baimių. Ir tai sveikintina, nes tokiu atveju esate linkusi labiau pasaugoti save ir nėštumą. Tačiau kai kurios baimės būna nepagrįstos ir tokiu atveju naudinga susirinkti informacijos reikiama tema, pasikonsultuoti su kompetentingais tos srities specialistais. Dažnai to ir pakanka nusiraminimui.
Vis tik, jei psichologiniame lygmenyje jūsų baimė, kad gali įvykti persileidimas žindant, yra didelė, siūlytume žindymą nuosekliai retinti, trumpinti ir nutraukti, nes pati baimė gali padaryti kur kas daugiau žalos nei žindymas.

Parengė: gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė Karolina Tarnauskienė
www.psichologekarolina.eu
Feisbukas Išsipildymas Motinystėje
IG issipildymas.motinysteje

Daugiau skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 m. leidimas).

Ką reiškia rezus teigiamas arba rezus neigiamas?

Tai yra kraujo grupių rezus faktoriaus neatitikimas, kuris kelia pavojų tik tuomet, jei neigiamą kraujo grupę turinti moteris nešioja vaisių, kuris teigiamą kraujo grupę paveldėjo iš savo tėčio. Taip nutinka iki 50 proc. atvejų, bet tam tikros komplikacijos moteriai ir vaisiui iškyla antrojo nėštumo metu. Tačiau jeigu nėščioji yra tinkamai prižiūrima ir suteikiama visa reikiama pagalba, moterys sėkmingai susilaukia naujagimio ir papildomų iššūkių nekyla.

Esant rezus faktoriaus neatitikimui, moteriai turi būti laiku atlikta imunoprofilaktika – suleidžiamas imunoglobulinas 28-30 nėštumo savaitę ir po gimdymo.

Pavojus vaisiui iškyla, jeigu dėl įvairių priežasčių moters kraujyje atsiras antikūnai. Tai reiškia, kad vaisiaus kraujas, turintis rezus teigiamą faktorių, pateko į motinos kraują. Motinos imuninė sistema pagamina antikūnus prieš vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius. Antikūnai iš motinos kraujo, patekę į vaisiaus kraujotaką, suardo vaisiaus eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Vaisiui, dar esant gimdoje, pradeda vystytis mažakraujystė. Tačiau šiuolaikiniame medicinos pasaulyje tokios situacijos – retos, nes visi moterį prižiūrintys specialistai žino apie imunoprofilaktikos būtinybę.

Taip pat pavojus vaisiui gali kilti, jei prieš tai moteris jau buvo nutraukusi nėštumą arba patyrė persileidimą, nėštumas nesivystė arba nėštumas buvo įprastas, tačiau jai nebuvo atlikta imunoprofilaktika.

Jei vaisiaus kraujo rezus neigiamas, kaip ir mamos, pavojaus nėštumo metu nebus.

Kaip šiuolaikinė medicina gali suvaldyti Jūsų išvardintus pavojus ?

Jeigu moters, kuri turi neigiamą kraujo grupę, kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika neefektyvi, nes vaisius turi jau padidintą mažakraujystės išsivystymo riziką. Tuomet gydytojų užduotis – visą dėmesį skirti nėščiajai ir laiku diagnozuoti mažakraujystę vaisiui.

Ši priežiūra moteriai nesukelia papildomo diskomforto, nes atliekami tik neinvaziniai tyrimai. Moteriai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka. Matuojant jo smegenų kraujotaką, nustatoma, ar vaisiui neatsirado mažakraujystės požymiai.

Jei matome, kad mažakraujystė progresuoja ir nėštumo trukmė nėra didelė (vaisius dar neišnešiotas), tuomet perpilame kraują vaisiui dar jam esant gimdoje. Kraujo perpylimai vaisiui Lietuvoje atliekami dviejuose perinataliniuose centruose (Kaune ir Vilniuje). Džiaugiamės, kad ši procedūra Kauno klinikose atliekama sėkmingai ir pavyksta užauginti sveiką vaisių. 

Jei nėštumo pabaigoje atsiranda vaisiaus mažakraujystės požymiai, vaisiaus kraujo perpylimo gimdoje neatliekame. Paskatiname gimdymą ir kraujo perpylimo procedūrą atliekame gimus kūdikiui.

Ką turėtų žinoti moteris prieš planuojant nėštumą, jei jos kraujo grupė yra neigiama?

Jokio papildomo pasiruošimo planuojant nėštumą nėra. Kaip ir kiekvienai nėščiajai, reikia gerti folinę rūgštį, kontroliuoti savo lėtines ligas.

Jei ankstesniojo nėštumo metu moters kraujyje buvo nustatyti antikūnai, kiti jos nėštumai turi būti prižiūrimi perinataliniame centre.

Kokių mitų girdite iš pacienčių apie rezus faktoriaus neatitikimą?

Dabar mitų girdžiu labai retai. Moterys daug domisi, skaito ir daug dalykų jau žino pačios.

Vaisiaus kraujo grupę galima sužinoti dar negimus kūdikiui, todėl nemažai moterų pasinaudoja šiuo tyrimu.

Tačiau pasitaiko ir baimių: moterys galvoja, kad nors ir su pirmu nėštumu viskas buvo gerai, antrasis nėštumas tikrai bus su komplikacijomis. Tačiau jeigu moteriai laiku suteikiama pagalba ir atitinkama priežiūra, jokio pavojaus neturėtų kilti.

Dar vienas mitas – esant rezus faktoriaus neatitikimui, dažniau įvyksta persileidimai, bet mokslinių įrodymų nėra. Dar esu girdėjusi, kad gali atsirasti vaisiaus raidos anomalijų, tačiau tokių mokslinių įrodymų taip pat nėra.

Ar visos moterys, turinčios rezus neigiamą kraujo grupę, gali atvažiuoti į Kauno klinikas tyrimams ar gydymui? 

Lietuvoje yra puikiai sutvarkyta perinatalinė pagalba. Net ir mažiausioje poliklinikoje gydytojai akušeriai ginekologai žino, kad esant rizikingam nėštumui, moteris turi atvykti į perinatalinį centrą. Kiekvienai nėščiajai nustatoma kraujo grupė ir jos rezus faktorius. Remiantis nėščiųjų priežiūros protokolu, jei moters kraujo grupė yra rezus neigiama ir yra nustatomas antikūnų titras, rodantis, jog kraujyje jau yra antikūnų, moteris atsiunčiama į perinatologijos centrą, pavyzdžiui, Kauno klinikas. Po nėščiosios ištyrimo mes įvertiname jos būklę ir parengiame tolesnį nėščiosios priežiūros ir gimdymo planą.

Jei moters kraujyje antikūnai nenustatomi, tuomet moteris sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Gydytojai akušeriai ginekologai žino, jog 28-30 savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką – suleisti imunoglobuliną. Ši paslauga Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai. Taikant imunoprofilaktikos gydymą, labai rimtų rezus neatitikimo atvejų, kai  dar negimusiam vaisiui reikia perpilti kraują, šiandien pasitaiko labai retai.

Kauno klinikų informacija ir nuotrauka

Racionali mityba – būsimo kūdikio sveikatos pagrindas

Taigi, nėščioji turi kruopščiai sudaryti mitybos racioną. Gydytojai pataria pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais į kasdienį racioną įtraukti 110 gr. baltymų, 75 gr. riebalų ir 350 gr. angliavandenių. Antrą ir trečią nėštumo trimestrą vaisius dar greičiau auga, todėl mamos organizmas turi jam suteikti daugiau medžiagų. Šiuo nėštumo periodu nėščioji turi gauti 20–50 proc. daugiau folio rūgšties, kalcio, magnio, cinko ir kitų mikroelementų. Geležies, folio rūgšties ir vitamino D reikia net du kartus daugiau negu įprasta. Reikalingas maistinių medžiagų kiekis per parą šiuo nėštumo periodu nedaug didesnis: 120 gr. baltymų, 85 gr. riebalų ir 400-angliavandenių.

Nėščiosios kalorijų poreikis didesnis tik 300 kcal, o kai kurių vitaminų, makroelementų ir mikroelementų reikia dvigubai. Taigi valgyti už du – nėra tinkama išeitis: gali priaugti nereikalingo svorio. Geriausias būdas – papildyti mitybą mineralų ir mikroelementų kompleksais.

Vitaminai, mineralai ir jų trūkumo pasekmės

Geležies reikia vaisiaus kraujo kūneliams gaminti. Jeigu pritrūks geležies, gali išsivystyti anemija, kuri pavojinga nėštumo periodu ir gimdymo metu. Dėl anemijos didesnė priešlaikinio gimdymo rizika, naujagimis gali gimti mažesnio svorio, vėliau jis lėčiau vystysis. Blogų pasekmių gali turėti geležies trūkumas planuojant pastoti. Šis elementas apsaugo nuo kai kurių nėštumo komplikacijų, todėl pakankamas geležies atsargas moteris turėtų kaupti dar iki nėštumo, nes šiuo periodu organizmas naudos daugiau šio elemento. Antrame ir trečiame nėštumo trimestre nėščiajai reikia 30 mg geležies.

Kalcis būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, nėščiajai jo reikia 100 – 1200 mg per parą. Pakankamas magnio kiekis stiprina gimdos raumenis, apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Magnio dienos norma – 350 mg. Varis – svarbi kaulinio audinio sudedamoji dalis, jis dalyvauja medžiagų apykaitos, kraujodaros procesuose. Jeigu pritrūks seleno, nusilps imunitetas.

Embrionas įvairiais vystymosi periodais labai jautrus cinko trūkumui mamos organizme. Cinko reikia įvairiems organams ir sistemoms vystytis. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Cinko nėščiajai reikia 15 mg per dieną.

Vitaminas E padeda gimdos augimui ir vaisiaus vystymuisi, stiprina imunitetą. Per parą nėščiajai reikia 10 mg vitamino E.

Vitaminas D padeda naujagimiui išvengti su kalcio trūkumu susijusių problemų. Jeigu vitamino D nepakanka, netinkamai vystosi vaisiaus kaulai bei dantys. Nėščiajai vitamino D3 reikia 10 mikrogramų per parą.

Vitaminas C slopina uždegimą ir stiprina organizmo imuninę sistemą. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Per parą jo reikia 70 mg.

Daug pasaulyje atliktų tyrimų įrodė folio rūgšties reikšmę įvairių apsigimimų profilaktikai. Folio rūgštis – B grupės vitaminas – būtina naujų organizmo ląstelių gamybai. Trūkstant šio elemento, gali įvykti persileidimas arba prasidėti priešlaikinis gimdymas, naujagimis gali gimti mažo svorio. Nėščiajai šio vitamino reikia nuo 400 iki 800 mikrogramų per parą. Folio rūgštį patariama vartoti dar prieš pastojant.

Nėštumo metu padidėja ir kitų B grupės vitaminų poreikis. Šie vitaminai svarbūs nervų sistemai, kraujo gamybai. Vitaminai B1 ir B12 dalyvauja tose pačiose medžiagų apykaitos reakcijose, kaip ir folio rūgštis. Vitaminas A padeda vystytis placentai, jis svarbus mamos ir vaiko regėjimui. Paros dozė – 800 mikrogramų. Dar vienas vaisiaus vystymuisi ir sėkmingam nėštumui svarbus vitaminas – PP (nikotino rūgštis).

Praktika rodo, kad ir kokius įvairius ir kokybiškus produktus bevalgytų nėščia moteris, ji negaus pakankamo vitaminų ir mineralų kiekio. Todėl jau 1–3 mėnesius prieš planuojamą nėštumą gydytojai pataria vartoti specialius polivitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksus nėščiosioms.

Parengė Undinė Gilė