Nuo ko pradėti?

„Kūdikiams iki vienerių metų pats sveikiausias yra mamos pienas. Griežtų rekomendacijų, kada galima pradėti vartoti karvės pieno produktus, nėra. Visgi, bendrai sutariama, kad artėjant pirmajam gimtadieniui į vaiko dienos racioną verta pradėti įtraukinėti ir įvairius pieno gaminius, nes jie padeda aprūpinti augantį mažylio organizmą reikalingomis medžiagomis“, – teigia V. Urbonas.

Anot gydytojo, pratinant vaiką prie karvės pieno, geriausia pradėti nuo sviesto, kurį galima dėti į košes, kai kūdikiui sukanka 8–9 mėnesiai. Tuomet – eilė fermentuotiems pieno produktams: kefyrui, jogurtui ir rūgpieniui.

V. Urbonas atkreipia dėmesį, kad perkant pieno produktus vaikams, reikia atsižvelgti į jų riebumą. „Svarbu nepamiršti, kad mažiems vaikams reikėtų vengti liesų pieno produktų. Juose trūksta riebalų, kurie yra būtini tinkamai medžiagų apykaitai, kai kurių vitaminų įsisavinimui bei nervų sistemos vystymuisi“, – įspėja medikas.

Vaikui augant, siūloma didinti pieno kiekį. Pavyzdžiui, 4–8 metų vaikams rekomenduojama suvartoti nuo 1,5 iki 2 pieno produktų porcijų, 9–11 metų – nuo 2 iki 3 (viena pieno produktų porcija prilyginama 250 mililitrų pieno arba 200 gramų jogurto).

Išrūgų baltymai – itin vertingi

Piene aptinkama įvairių naudingų medžiagų, vaikams šis maisto produktas ypatingai svarbus kaip baltymų šaltinis.

„Baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Sparčiai augančiam vaikui būtina gauti pakankamai baltymų, užtikrinančių greitą ląstelių augimą ir vystymąsi. Baltymų sudėtinės dalys – aminorūgštys yra svarbios smegenų veiklai, tad jų trūkstant darosi sunkiau išlaikyti dėmesį. Vienas pagrindinių aminorūgščių šaltinių – išrūgų baltymai, todėl vaikams geriausia pirkti kokybišką, lietuvišką pieną, kuriame gausu šių medžiagų“, – komentuoja V. Urbonas.

Išrūgų baltymai – vienas iš karvių pieno baltymų komponentų. Jie yra ypač naudingi, tačiau jautrūs aukštai temperatūrai. Kai pienas kaitinamas aukštesnėje nei 74 laipsnių temperatūroje, prasideda denatūracijos procesas, kurio metu išrūgų baltymai ima keisti savo struktūrą ir praranda biologinę vertę. Todėl, anot V. Urbono, tėvai turėtų pasirūpinti, kad jų vaikai vartotų žemoje temperatūroje pasterizuotą, neperkaitintą pieną.

Siūlo atkreipti dėmesį į kilmės šalį

Kaip teigia gydytojas, rekomenduojama atsižvelgti ir į tai, kur pieno produktai pagaminti.

„Koks kiekis piene aptinkamų naudingųjų maisto medžiagų pasiekia mus ir mūsų vaikus priklauso nuo daugybės veiksnių – nuo  sąlygų, kuriomis auginamos melžiamos karvės, iki technologijų, naudojamų perdirbant pieną. Ypač svarbu, kuo gyvuliai maitinami – juk tai, ką suėda karvės, galiausiai pieno produktų forma pasiekia ir mus. Todėl geriausia rinktis vietinį, lietuviškose pievose besiganančių karvių pieną ir iš jo pagamintus produktus“, – sako V. Urbonas.

Anot jo, mūsų šalis gali didžiuotis ne tik giliomis pieno produktų gaminimo tradicijomis, tačiau ir itin aukštais standartais, užtikrinančiais saugumą bei gamyboje naudojamomis inovacijomis, kurios padeda išsaugoti vertingą pieno sudėtį.

Gydytojo nuomonę patvirtina ir „Pieno tyrimai“, nustatę, kad lietuviškame piene aptinkama daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių nei importuotame iš užsienio. Tam įtaką daro karvių pašaras – jis ne tik nulemia gyvulio sveikatą, bet ir keičia piene aptinkamų riebalų ir baltymų santykį.  

Pienas – naudingų mineralų ir vitaminų šaltinis

„Pieno produktus reikia vartoti dar ir todėl, kad juose gausu įvairių mineralų, visų pirma – kalcio. Jis yra itin reikalingas vaikui greitai augant, nes padeda formuotis tvirtiems kaulams ir dantims. Kalcio koncentracija pieno produktuose yra išties didelė ir jis lengvai patenka į organizmą. Stiklinėje pieno yra 300 miligramų kalcio, o 9–18 m. vaikams per parą reikia suvartoti 1300 miligramų. Augaliniuose produktuose kalcio taip pat yra, tačiau kur kas mažiau ir jis sunkiau patenka į organizmą. Pavyzdžiui, špinatuose šios medžiagos yra 20 procentų mažiau, o ir pasisavinimas prastesnis“, – sako V. Urbonas.

Pieno sudėtyje yra ir kitų mineralų, tokių kaip kalis ar fosforas. Kalis yra svarbus daugeliui gyvybinių organizmo funkcijų, o fosforas palaiko kaulų ir dantų struktūrą bei formuoja raumeninį audinį.

Kaip teigia vaikų gydytojas, pieno produktuose taip pat yra daugybė organizmui reikalingų vitaminų. „Pienas ir jo gaminiai turtingi vitaminų, ypač A, B2, B5, B12, kurie labai gerai patenka į organizmą. Šie vitaminai svarbūs sklandžiam vaiko organizmo sistemų darbui. Visgi, tai yra tik maža dalis piene aptinkamų naudingų medžiagų – iš viso jų apie 200“, – pasakoja V. Urbonas.

Kiek naudingas mūsų sveikatai pienas? Kada jo vengti? Kaip derinti su vaistais? Kuo pakeisti, jei esame jam alergiški ar netoleruojame laktozės? Tai daugeliui aktualūs klausimai.

Ką prarandame atsisakę stiklinės pieno?

„Pieno produktai neretai yra nuvertinami dėl juose esančios laktozės. Žmonės neretai patys sau diagnozuoja laktozės netoleravimą ar alergiją. Manydami, kad pienas yra sutrikusios savijautos priežastis arba norėdami apsidrausti, kai kurie visiškai atsisako pieno produktų, tačiau tuomet gali kilti kitų sutrikimų“, – perspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė. Pasak jos, viena opiausių jaunų žmonių problemų ir šiuolaikinė mada – pieno produktų atsisakymas.

„Pieno sudėtyje yra daugiau kaip 100 įvairiausių naudingų medžiagų. Laktozė ir riebalai suteikia energijos, baltymai, vitaminai A, B1, B2, B12, fermentai, kalcis, fosforas reikalingi augimui, vystymuisi, gyvybinėms organizmo funkcijoms, imuninei sistemai, hormonai padeda medžiagų apykaitai, piene yra natūralių antibakterinių medžiagų. Pavyzdžiui, išgėrus 250 g. pieno, suaugęs žmogus gauna trečdalį kalcio ir fosforo paros kiekio. Piene esantis vitaminas D ir fosforas padeda organizmui įsisavinti kalcį, kuris svarbus kaulams, dantims bei raumenims. O prieš sau nustatant laktozės netoleravimą, pirmiausia reikėtų atlikti tyrimus“, – teigia vaistininkė.

Pienas ypač svarbus vaikams. „Jeigu vaikams neduodama pieno ir jo produktų, gali sulėtėti jų augimas, fizinė ir psichinė raida, atsiranda rachito grėsmė. Nežindomiems kūdikiams gydytojai skiria specialius mišinukus, didina vitamino D, kalcio paros dozę. Žinoma, pienas neturėtų tapti vieninteliu maistu. Todėl mamoms, kurios sako, kad jų vaikas nieko nevalgo, bet per dieną išgeria daug pieno, šio produkto neužtenka, vis tiek reikia po truputį pratinti vaiką ir prie kitokio maisto – daržovių, žuvies, mėsos ar košių“, – įspėja ji.

Laktozės netoleravimas

Pagal statistiką, laktozės Lietuvoje netoleruoja kas trečias žmogus. Laktozė – pieno cukrus, kurį plonajame žarnyne suskaido fermentas laktazė. Trūkstant šio fermento, laktozė yra neskaidoma ir dėl to, išgėrus pieno, praėjus 2–3 val., prasideda pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas.

„Šio fermento trūkumas gali būti genetiškai paveldėtas ir didėti su amžiumi arba įgytas dėl plonosios žarnos gleivinės pažeidimo, pavyzdžiui, dėl celiakijos, žarnyno infekcijų, tam tikrų vaistų ar alkoholio. Ignoruojant laktozės netoleravimą, viduriavimas tampa lėtiniu, prastėja maisto įsisavinimas, mažėja svoris, netenkama daug skysčių ir mineralų, kamuoja nuolatiniai pilvo skausmai. Ši problema nustatoma atlikus laktozės toleravimo testą“, – aiškina vaistininkė.

Laktozė, pasak jos, kaip pagalbinė medžiaga plačiai naudojama vaistų bei maisto papildų gamyboje, todėl visiškai jos netoleruojantys, apie tai turėtų įspėti vaistininką.

Alergija pienui

Pasak vaistininkės, kartais sunku atskirti laktozės netoleravimą ir alergiją karvės pieno baltymams. Abiejų negalavimų požymiai panašūs – viduriavimas, dirglumas, pilvo skausmai arba pūtimas. Diagnozė patvirtinama atlikus kraujo tyrimą bei odos mėginių testą.

„Esant alergijai, gali atsirasti atopinis dermatitas arba dilgėlinis bėrimas, kvėpavimo sistemos organų pažeidimai. Ši alergija labiau paplitusi tarp kūdikių ir vaikų iki 3 m., o laktozės netoleravimas dažniausiai yra vyresniųjų liga, įgyjama dėl žarnyną pažeidžiančių ligų. Gerai tai, kad alergiją karvės pienui vaikai dažniausiai tiesiog išauga“, – sako ji.

Anot vaistininkės, jei ligonis netoleruoja tik vieno iš karvės pieno baltymo – kazeino, puiki alternatyva yra ožkos pienas, kuris šio alergizuojančio baltymo neturi. Ožkos pienas sudėtimi labai artimas karvės pienui, tik yra riebesnis, todėl netinka vaikams iki 1 m. amžiaus.

Maisto papildai pieno nepakeičia

Žmonės, kurie netoleruoja laktozės ar alergiški pienui, į turi valgyti kitų maisto produktų, turinčių kalcio ir vitamino B12.
„Karvės pieną galima pakeisti sojų, kokosų, migdolų, ryžių ar avižų pienu. Artimiausias karvės pienui sojų pienas, tačiau ir jis gali alergizuoti. Prieš perkant, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jis nepagamintas iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių. Ypač alergiškiems žmonėms tinka kokosų pienas, bet jis neturi baltymų. Ryžių pienas malonaus, saldaus skonio, bet menkavertis. Pieno produktai, kuriuos duodate vaikui, turėtų būti papildyti kalciu ir vitaminu B12“, – pataria K. Šnirpūnienė.

Kalcis iš maisto papildų nėra taip gerai pasisavinamas kaip iš maisto, todėl negalintiems vartoti pieno, nereiktų didinti sintetinio kalcio dozės, o daugiau vartoti kalcio turinčių produktų: žuvies, pupelių, brokolių ir kitų kopūstų, avižinių košių.

Ar pienas padeda sergant?

K. Šnirpūnienė teigia, kad užsikrėtus roto ar norovirusu bei kitomis žarnyno virusinėmis infekcijomis pieno bei jo produktų derėtų atsisakyti, nes liga gali paūmėti.

„Daug diskutuojama, ar galima vartoti pieną ir jo produktus sergant kvėpavimo takų virusinėmis ligomis, o gal karštas pienas su medumi yra pats geriausias vaistas? Manau, kad duonos riekė su varške nepablogins savijautos, bet jei slogą ir kosulį gydysite pora litrų karšto pieno su medumi, tai savijauta gali ir pablogėti, nes visa energija bus eikvojama ne kovai su virusu, o pienui suvirškinti“, – sako vaistininkė.
Taip pat vaistininkė atkreipia dėmesį į pieno ir kai kurių vaistų suderinamumą. „Išgėrus tam tikrų grupių antibiotiką, taip pat kai kurį kitą vaistą ir geležies preparatą, pieno produktą reikia vartoti po 2–3 val. pertraukos, nes pienas gali pabloginti vaistų įsisavinimą.