Pasiutligė – mirtina liga

Pasiutusiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus pažeistą odą, žmogus gali užsikrėsti labai sunkia infekcine liga – pasiutlige (rabies). XIX a. pabaigoje sukūrus vakciną nuo šios ligos, atsirado galimybė ja nesusirgti. Pasiutlige serga ir ją platina tiek laukiniai, tiek ir naminiai gyvūnai. Ypač pavojingi plėšrieji šuninių šeimos gyvūnai – usūriniai šunys, vilkai, lapės. Užsikrėsti galima ne tik miške. Pasiutęs žvėris užklysta pas žmones į sodybas, sodus, gali priklysti ir į miestą.

Tuo atveju, jei gyvūnas įkando arba žmogus jį lietė ir dėl to neramu ar jis nesusirgs pasiutlige, patariama kreiptis medicininės pagalbos, nes tik įvertinus paciento skundus bei jo sveikatos būklę, bus nuspręsta ar skirti profilaktinį gydymą nuo pasiutligės. Tačiau, jei medicinos pagalbos kreipsimės per vėlai, ji bus bejėgė.

Kaip apsisaugoti nuo pasiutligės?

Kiekvienas suaugęs žmogus turi žinoti pats ir nuolat aiškinti savo vaikams, kad negalima artintis ir glostyti svetimų šunų ar kačių bei kitų gyvūnų. Reikia vengti ir laukinių gyvūnų, atklydusių į gyvenvietes, ypač, jei sutiktas laukinis gyvūnas yra praradęs savisaugos instinktą ir nebijo nei šunų, nei žmonių. Tinkamas elgesys su savo augintiniais taip pat padeda išvengti sužalojimų.

Ką daryti, jei apkandžiojo gyvūnas?

1. Jeigu jus apkandžiojo naminis gyvūnas, būtina išsiaiškinti gyvūno savininko adresą, pavardę, telefoną, ar gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės ir kada. Šie duomenys bus reikalingi gydytojui, vertinančiam žaizdos pobūdį bei kontakto su gyvūnu aplinkybes ir sprendžiančiam apie jums skiriamos vakcinacijos nuo pasiutligės būtinumą bei vakcinos dozių skaičiaus ar imunoglobulino tikslingumą.

2. Tuoj pat po įvykio žaizdą ir odą aplink ją būtina apiplauti šiltu vandeniu ir ūkiniu muilu ir viską nusausinti.

3. Neskubėkite stabdyti kraujavimo, jeigu jis nėra pavojingas gyvybei. Su tekančiu krauju iš žaizdos išplaunami virusai ir bakterijos, kurios gali sukelti ligas.

4. Ant žaizdos reikia uždėti tvarstį ir kreiptis į medikus, kurie suteiks kvalifikuotą pagalbą ir, reikalui esant, nukreips pas specialistą, kuris paskirs skiepų nuo pasiutligės kursą.

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad visais atvejais kai neaišku, kaip elgtis su rastu ar priklydusiu gyvūnu, prašome jo neliesti, o kreiptis į Gyvūnų globos asociaciją tel. (8 37) 32-23-33 arba skambinti visą parą veikiančiu mob. tel. 8686 44828.

Įgėlus gyvatei, stenkitės nejudėti

„Lietuvoje gyvena vienintelė nuodingųjų gyvačių rūšis − paprastoji angis, kuri nėra labai pavojinga. Tad įkirtus gyvatei patariu nepanikuoti, – sako Utenos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos skyriaus vedėja Alytė Žilienė. − Svarbiausia yra nedaryti staigių judesių, nes judant nuodai greičiau išsivaikšto organizme. Jei yra galimybė, žaizdą kuo greičiau nuplaukite ir uždėkite ant jos šaltą kompresą, nuo įkastos galūnės nuimkite veržiančius daiktus (pavyzdžiui, žiedus, apyrankes). Gyvatės įgeltas žmogus kiek įmanoma skubiau turi kreiptis pagalbos į medikus.“

Gyvatės nuodai organizme pradeda veikti maždaug po 20 minučių nuo įkandimo. Žmogų ima pykinti, jam darosi silpna, skauda galvą, kankina troškulys.

Ko negalima daryti įkandus gyvatei? Negalima pakelti pažeistos galūnės aukščiau širdies lygio. Tai tik padės nuodams greičiau išplisti organizme. Nerekomenduojama įgeltos galūnės užveržti, nes tai gali sukelti gangreną. Nebandykite iš žaizdos čiulpti nuodų, nes per pažeistą burnos gleivinę jie gali patekti į kraują.

Kaip išvengti susidūrimo su gyvate? Susitikę ją neerzinkite, nedarykite staigių judesių, nemosuokite lazda. Geriau ramiai pasitraukite į šalį arba palaukite, kol gyvatė pati atsitrauks. Nekiškite rankų į dreves ir olas, o prieš kišdami jas į samanas ar žolę, sėsdamiesi miške ant kelmo atidžiai apsidairykite. Eidami į mišką būtinai apsiaukite aukštus guminius batus, apsirenkite standžios austinės medžiagos drabužiais.

Per metus Lietuvoje nuo gyvačių nukenčia 65–70 žmonių. Daugiausia gyvatės įkandimų užregistruojama Dzūkijoje. Ypač pavojingi gyvačių nuodai vaikams. Vaikai sveria nedaug, todėl didelė nuodų koncentracija jų organizme kelia didelį pavojų sveikatai.

Elvyra Sabalytė
Utenos visuomenės sveikatos centro
Vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene)