Populiariausios vasaros traumos: sąnarių, sausgyslių ir raumenų patempimai, išnirimai, pjautinės žaizdos, nudegimai, vabzdžių įkandimai, apsinuodijimai. Dažniausiai nukenčia keliai, pėdos ir kulkšnys, taip pat nugara ir pečių sritis.

„Daugiau judant didesnė ir įvairių traumų tikimybė. Šiltuoju periodu sulaukiame trečdaliu daugiau žmonių nei pavasarį ar rudenį. Vasarą žmonės susižeidžia dirbdami lauko darbus, ilsėdamiesi gamtoje. Daugelis dirba darže ar sode, stovyklauja, sportuoja. “, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė Jūratė Švarcaitė.

Pagalba pasitempus sausgysles arba raumenis

Sąnarius, sausgysles ir raumenis galima pasitempti ištikus traumai arba staiga stipriai įtempus raumenis. Tuomet kyla ūmus skausmas, pažeistos galūnės neįmanoma ištiesti ar sulenkti, negalima priminti pažeistos kojos. Sužalota vieta dažnai patinsta. Sausgyslės ar raiščiai sugyja maždaug per tris savaites. Šiuo periodu nedera per daug apkrauti galūnės.

„Nuo patempimų pirmąją parą labai padeda šaldomieji kompresai: skausmas ir patinimas sumažėja. Nedera pamiršti, kad pirmąsias tris dienas po traumos jokiu būdu negalima naudoti šildančių priemonių, netinka ir masažas. Skausmą ir uždegimą numalšinti padeda įvairūs tepalai, tabletės, pleistrai. Labai svarbi pirmoji pagalba, nes nuo jos priklauso, kaip gis pažeista vieta, nukentėjusiojo savijauta.

Nudegimai saulėje

Saulėje nudegusią vietą vaistininkė pataria atvėsinti vėsiu vandeniu, dėti šaltus kompresus, taip pat tepti drėkinamuoju kremu. Stipriai nudegusias vietas derėtų tepti medikamentais nudegimams gydyti, skausmui malšinti. Tik nenaudokite skysčių, kurių sudėtyje yra spirito.

Pjautinės žaizdos

„Dažnai vasarą pasitaikančių pjautinių žaizdų gydymą pradedame nuo kraujavimo stabdymo. Taip pat žaizdą išplauname antiseptiniais tirpalais, o kraštus patepame antiseptiku. Pažeistą galūnę geriausia laikyti pakeltą. Jei žaizda gilesnė ir kraujavimas nesiliauja – būtina važiuoti į artimiausią medicinos įstaigą. Gydytojai sutvarkys žaizdą, paskiepys nuo stabligės“, – pataria J. Švarcaitė.

Apsinuodijimas maistu

„Labai svarbu į išvykas neimti greitai gendančių produktų. Pajutę pirmuosius apsinuodijimo požymius, gerkite kuo daugiau negazuoto vandens, atskiestų sulčių, juodosios arbatos. Mat apnuodytas organizmas netenka daug skysčių, todėl gali ištikti rimtesni negalavimai: inkstų nepakankamumas arba sutrikti nervų sistemos, kepenų ir širdies veikla. Paprastai apsinuodijimo simptomai praeina per parą, tačiau jei sutriko kvėpavimas, jaučiate raumenų silpnumą, smarkiai viduriuojate, pakilo kūno temperatūra, jei apsinuodijo vaikas arba nėščioji – būtina skubiai kviesti gydytoją“, – patarė vaistininkė.

Vaikų tykantys pavojai

Dažniausiai vaikas susižeidžia šiltu oru, nes tuomet daugiau atvirų kūno vietų, o ir ploni drabužėliai silpnai teapsaugo. Pavojai, ypač be priežiūros palikto mažojo išdykėlio, tyko ir namuose. Bene paprasčiausia traumos pasekmė – patinimas ir mėlynė. Nedidelės hematomos (mėlynės) odos nepažeidžia, bet po ja trūksta kraujagyslės. Ant sumuštos vietos pakanka uždėti šaltą kompresą ir, jeigu labai skauda, išgerti nuskausminamųjų vaistų. Dauguma nedidelių žaizdų taip pat pavojaus gyvybei nekelia ir greitai sugyja nepalikdamos žymių, bet dėl jų gali išsivystyti uždegimas bei išlikti randai. Lengvai susižeisti, kai pažeidžiami tik odos paviršiaus sluoksniai ir kapiliarai, vaikas gali ir namuose, žaisdamas su gyvūnais, vaikų darželyje ir sportuodamas. Mažojo padaužos palydovai – minkštųjų audinių sužalojimai: odos nubrozdinimai, įbrėžimai, įpjovimai, nedidelės žaizdelės.

Vaikas susižaloja krisdamas iš nedidelio aukščio, pavyzdžiui, nuo sofos ar kėdės, pargriuvęs ant žemės ar grindų. Kuo mažesnis vaikas, tuo dažniau jis griuvinėja. Mat jam sunkiau koordinuoti judesius ir išlaikyti pusiausvyrą dėl galvos svorio. Įsipjauti, susibraižyti arba nusibrozdinti odą vaikas gali žaisdamas su vinimis, žirklėmis, naudodamasis peiliu, kitais aštriais daiktais. Apibraižo gyvūnai, nors ir patys mylimiausi. Sužeisti gali sudužusios stiklinės šukė. Be to, vaikas gali pats nusikasyti niežtinčią odą.

Nedidelės žaizdos

Nubrozdinimai, įpjovos ir įbrėžimai sukelia nemalonius pojūčius, bet nėra labai skausmingi ir paprastai nereikia rimtos medicinos pagalbos, tačiau mama ir tėtis turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą.

Įbrėžimai atrodo kaip odoje nubrėžtos neilgos linijos, jie pažeidžia epidermį ir smulkius kapiliarus. Didesnis odos plotas pažeidžiamas nusibrozdinus, kai oda nubrūžinama į kietą paviršių. Nutrinamas viršutinis odos sluoksnis ir pasirodo kraujas. Pjautinės žaizdos padaromos aštriu daiktu – tai ne tik viršutinio odos sluoksnio, bet kartais ir gilesnių odos audinių pažeidimas. Įsipjovus sužalojamos kraujagyslės, pasirodo kraujas, o kraujavimo stiprumas priklauso nuo žaizdos gylio.

Pagalba nedidelėms žaizdoms

Pirmiausia žaizdą reikia nuplauti, po to sustabdyti kraujavimą ir uždėti sterilų tvarstį. Žaizdai dezinfekuoti naudojami įvairūs antiseptiniai skysčiai. Mama, žinoma, visada jų turi namų vaistinėlėje.

Pirmoji užduotis – išvalyti žaizdą, kad joje neliktų nešvarumų ir mikrobų. Paprasčiausias būdas – išplauti žaizdą su muilu ir tekančiu vandeniu. Išplauti žaizdą reikia labai gerai ir kruopščiai nuplauti muilą. Svarbiausias pirmosios pagalbos tikslas – kad į žaizdą nepatektų infekcija, todėl ją būtinai reikia apdoroti antiseptiniu tirpalu. Net ir negilūs įdrėskimai gali supūliuoti, patinti ir parausti, o tuomet be gydytojo mama ir tėtis neišsivers.

Švarios žaizdos kraštus nusausinkite steriliais vatos arba marlės tamponais, po to žaizdelę apipurkškite antiseptiniu tirpalu (1–2 kartus per dieną) ir uždėkite sterilų tvarstį. Nenaudokite spiritinių tirpalų: briliantinio žaliojo ar jodo, nes jie lėtina žaizdos gijimą, ją dirgina, žaloja audinius ir sukelia deginimo jausmą bei skausmą. Greitesniam žaizdos gijimui ir apsaugai nuo infekcijos ją dar patepkite specialiu geliu. Žaizdą galima užklijuoti pleistru, bet prieš klijuojant reikia suspausti jos kraštus. Smulkios žaizdelės greičiau gyja neaprištos ir neužklijuotos. Pakanka jas dezinfekuoti ir tepti geliu, kol nenukris ant žaizdos susidariusios plutelės. Tik neleiskite vaikui lupinėti šašų, nes žaizda lėčiau gis, be to, gali įsimesti infekcija, o vėliau liks randai. Jeigu susižeidęs ranką vaikas ketina žaisti smėlynėje arba aikštelėje, sužalotą galūnę apriškite tvarsčiu, o namuose žaizdą vėl laikykite atvirą.

Kraujuojančią žaizdą reikia taip pat pirmiausiai išplauti, po to sustabdyti kraujavimą. Jeigu kraujas sunkiasi po truputį, nestabdykite, nes kraujas valo žaizdą. Paprasčiausias būdas sustabdyti stipresnį kraujavimą – suspausti žaizdos kraštus. Ant jos dedame sterilų tvarstį ir stipriai iš viršaus prispaudžiame ranka. Taip galima laikyti 10 –15 minučių, bet jei kraujas nesiliauja tekėjęs, reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Kad į sužalotą galūnę pritekėtų mažiau kraujo, ją reikia laikyti pakeltą aukščiau.

Jei žaizda didelė ir nešvari, joje įstrigo svetimkūnis (jo negalima krapštyti iš žaizdos) arba atsirado infekcijos požymiai, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Parengė Undinė Gilė