Vasaros karštis

Kaip odą veikia vasara?

Vasara – aktyvios saulės, šiltų vėjų, maudynių jūroje metas, bet šie malonumai, kurių taip laukiame, kenkia odai. Alina ją ir karštis, ir dulkėtas miesto oras, ir oro kondicionieriai, be kurių tiesiog neįmanoma ištverti automobilyje, biure ar namuose. Miesto dulkės nusėda ant suprakaitavusios veido odos, o tokia oda nėra sudrėkinta, kaip galėtų atrodyti. Karštis sausina odą, o jam dar padeda ultravioletiniai saulės spinduliai. Jie dar skatina susidaryti laisvuosius radikalus, kurie yra dideli odos jaunystės ir grožio priešai. Besimarkstydamos prieš saulę pačios skatiname raukšleles aplink akis. Todėl nepamirškite akinių, kurie apsaugos ne tik akis, bet ir odą aplink jas – nuo mimikos raukšlių. Vasarą kenčia visų tipų oda – ir sausa, ir mišri, ir riebi.

Gindamasi nuo pernelyg ryškios saulės, oda sustorėja, tampa šiurkštesnė, išskiria daugiau riebalų, o dėl jų pertekliaus netenka dar daugiau vandens. Karštis ir dulkės skatina greičiau daugintis bakterijas – tai idealios sąlygos atsirasti spuogams ar odos uždegimui. Kaip padėti odai, kad vasaros gamtos reiškiniai jos nesugadintų?

Pirmiausia – veido valymas

Vasarą prakaituojanti oda labiau užsiteršia, todėl pirmiausia ją turime kruopščiai valyti. Persistengti nereikia – užteks du kartus per dieną nusiprausti su specialiomis putomis arba geliu. Įpratusios odą valyti pieneliu ir toniku gali šias priemones naudoti ir vasarą. Tik nenaudokite daug cheminių komponentų ir alkoholio turinčių valiklių, nes sudirginsite odą ir užkimšite poras. Puikiai tonizuoja odą ledukai. Užšaldykite žolelių arbatos kubelių ir atgaivinkite bei sustiprinkite odą. Atlikę procedūrą, neskubėkite jos nusausinti – tegu drėgmė gerai įsigeria.

Saulei suaktyvinus riebalines liaukas, veidas atrodo lipnus ir grįžus namo norisi greičiau atsikratyti tokio pojūčio – nusiprausti su paprasčiausiu muilu. Taip geriau nesielkite, nes muilas dar labiau išsausins ir taip nuo saulės ir karščio drėgmės netekusią odą. Susikaupusį negyvą raginį epidermio sluoksnį lengvai nuvalysite šveitikliu, kurio šiuo sezonu nederėtų naudoti dažniau kaip kartą per savaitę. Labai jautriai odai švelnesnis gelinis prausiklis su abrazyvinėmis dalelėmis.

Vasarinė odos priežiūra

Odos būklė keičiasi kiekvieną naują sezoną, todėl turime keisti ir kosmetiką. Žiemą naudojame riebesnius tirštesnės konsistencijos kremus, kuriais saugomės nuo šalčio ir vėjo. Jeigu tais pačiais kremais tepsimės ir vasarą, užkimšime odos poras. Todėl atėjus šiltajam sezonui juos keičiame į lengvesnę, intensyviai drėkinančią kosmetiką, geriau renkamės ne kremą, o emulsiją.

Mišri oda – populiarus jos tipas. Žiemą ji linkusi sausėti, o vasarą pasidaro riebesnė. Pagrindinė vasaros kosmetikos priemonė tokiai odai – lengva drėkinamoji emulsija, turinti nuo saulės saugantį filtrą. Atostogaujant kurorte prie jūros, nusiprausus užtenka pasitepti specialiu apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių skirtu kremu. Kokybiški tokie kremai turi ir drėkinamųjų komponentų. Mieste užteks 8-12 apsaugos nuo saulės faktorių (SPF) turinčio kremo, o paplūdimyje prireiks daug stipresnio filtro.

Vakare odą reikėtų ne tik drėkinti, bet ir raminti bei maitinti, todėl tepame ją lengvu naktiniu kremu, kurį renkamės pagal odos tipą. Dermatologai pataria pirkti kremus su antioksidantais, vitaminais C ir E bei izoflavonais. Šios medžiagos sušvelnina ultravioletinių spindulių poveikį odai. Sausą ir jautrią odą siūloma pamaitinti kosmetiniu aliejumi.

Sudėtingiau veido priežiūros kosmetiką išrinkti riebiai odai, nes ją reikia ne tik drėkinti, bet ir mažinti riebalų išsiskyrimą. Riebalų perteklius ir nepuošia, ir trukdo išsilaikyti makiažui. Ką daryti? Tikrai nereikia tepti veido trimis sluoksniais – drėkinamuoju, apsauginiu ir matinį efektą suteikiančiu kremu, sutraukiančiu išsiplėtusias poras. Rasite kremą, kuris atliks visas šias funkcijas. Riebią odą vasarą patariama prausti sutraukiančiu poras geliu bei naudoti toniką.

Ypatingai rūpintis reikia aknės pažeista oda. Saulė spuogų negydo, tiesa, dezinfekuoja, bet tai trumpalaikis poveikis, o oda sustorėja ir todėl užsikemša poros. Vasaros pabaigoje saulės nualintoje odoje spuogai dar labiau išryškėja ir liga paaštrėja. Todėl saulėje bet kurio tipo odai būtinas neriebus apsauginis kremas.

Plaukai saulėje

Saulė išdžiovina plaukus ir jie tampa šiurkštūs, veliasi, dingsta blizgesys. Vasarą nublunka ir natūralūs, ir dažyti plaukai. Spinduliai ir jūros vanduo naikina plaukuose esantį keratiną, o susilpnėjęs plaukas greitai iškrenta – nuo mažiausio timptelėjimo. Baisu ir pagalvoti! Bet išvengti šių vasaros nemalonumų padės apsauganti plaukus kosmetika ir tinkama priežiūra. Nuo karščio galvos oda prakaituoja, tampa riebesnė, ima niežėti, todėl vasarą plaukus turime plauti dažniau. Medžiagos, esančios šampūnuose ir balzamuose, kuriuos naudojate prieš eidama į paplūdimį, gerai neapsaugos. Prireiks specialių paplūdimiui skirtų priemonių. Tai gali būti, pavyzdžiui, purškiamieji losjonai, neleidžiantys pažeisti plaukų jūros vandeniui ir ultravioletiniams saulės spinduliams.

Parėjusi iš paplūdimio arba baseino plaukus būtinai išskalaukite, kad pasišalintų druskos, smėlis ir chloras. Tada vėl papurkškite apsaugine priemone. Galvą plaukite švelniu šampūnu ir atgaivinkite atkuriamąja ir maitinamąja kauke, aliejumi arba serumu, naudokite specialias ampules, padedančias išsaugoti drėgmę ir atnaujinančias pažeistą plauką.

Stenkitės trumpiau sausinti plaukus džiovintuvu, nes karštas oras juos dar labiau pažeis. Dažniau leiskite jiems išdžiūti natūraliai, tik ne saulėje. Šukuokite plaukus atsargiai retomis šukomis, pradėdamos nuo galiukų, po to kildamos aukščiau. Ilgi plaukai lengviau išsišukuoja šepečiu su natūraliais šereliais.

Nuo karštos saulės būtinai apsaugokite galvą apdangalu, maudykitės su kepuraite, užsidėkite apsauginius akinius ir nepamirškite, kad odą bei plaukus reikia drėkinti ir iš vidaus – todėl gerkite daug vandens. Tegu vasaros saulė teikia tik malonumus ir nenublukina jūsų grožio.

Parengė Dalia Petrutytė

Atostogų planas

Psichologai pataria atostogų pramogas numatyti iš anksto. Juk nenorite, kad vaikas didžiąją laisvo laiko dalį praleistų prie kompiuterio ar televizoriaus. Mokinuką galite porai savaičių išleisti į vaikų stovyklą, o drauge su darželinuke sesute juos galima palydėti viešnagėn pas senelius. Kai ateis jūsų atostogų metas, mėnesį galėsite ilsėtis visi drauge, pavyzdžiui, keletą savaičių prie jūros, o dar vieną savaitę leisitės į turistinį žygį. Visas išvykas aptarkite drauge su vaikais. Laukdamas įdomios kelionės, vaikas bus užsiėmęs pasiruošimu: dėsis reikalingus daiktus, tyrinės turistinę įrangą arba, pavyzdžiui, mokysis fotografuoti. Kai kurie tėveliai vaikų atostogas planuoja kartu su draugų šeimomis – jūsų vaikai praleidžia kelias savaites, pavyzdžiui, kitoje šeimoje sodyboje, o vėliau visą mažųjų draugiją prižiūrite jūs.

Deja, dalį atostogų greičiausiai vaikui teks praleisti namuose – ypač, jei gyvenate didesniame mieste. Tuomet pasirūpinkite, kad lauke jis žaistų daugiau judrių žaidimų, sportuotų. Labiausiai išsekina vaikus kompiuteriniai žaidimai. Jeigu nepasiseka sukontroliuoti vaiko dieną, vakare stenkitės kuo daugiau laiko praleisti su juo lauke – žaiskite futbolą, važinėkitės dviračiu ar riedučiais, važiuokite maudytis prie ežero. Nesikrimskite dėl laukiančių namų ruošos darbų – vaiko sveikata svarbiau.

Savaitgalį galite drauge praleisti laiką ilgesnėje išvykoje – prie ežero, į sodybą arba paviešėti su vaikais vandens pramogų parke, zoologijos sode.

Miegoti ilgiau, bet ne iki pat pietų

Sunkiai išsprendžiama atostogų problema – dienos režimas. Anksti keltis ryte vaikui jau atsibodo per ištisus metus, todėl daugelis išmiega vos ne iki pat pietų, o vakare ilgai negali užmigti. Vaikų psichologai pataria išlaikyti dienos režimą – žinoma, skirtingą nuo darbų sezono. Svarbiausia, kad pradinių klasių mokinukas išmiegotų 11 valandų, o ikimokyklinukui reikia net 12-kos per dieną, 12-13 metų vaikui tebereikia10 valandų.

Saugios pramogos

Ypatingai reikėtų pasirūpinti vaiko saugumu, jeigu jis lieka vienas namuose. Savarankiškas laisvalaikis labai padidina ne tik pavojus kieme, bet ir namuose. Jeigu vaikas išsiruošia pas kitoje miesto dalyje gyvenančius senelius, aptarkite, kuriuo keliu geriau juos pasiekti ir kokiu transportu važiuoti. Įsitikinkite, kad vaikas sėkmingai pas juos nuvyko.

Patikrinkite vaiko sporto inventorių: paspirtuką, dviratį, riedučius, badmintono reikmenis. Bus ramiau, jei žinosite, kad šie daiktai tvarkingi ir saugūs.

Nuosava lysvė vietoj traškučių

Vasarą tėvams sunkiau kontroliuoti vaiko mitybą. Nematysite, kaip mažasis smaližius kišenpinigius išleis traškučiams, gazuotiems gėrimams ir gausybei porcijų ledų arba pasistiprins greito maisto kavinėje. Jis negalvoja apie maisto naudą, tėvų žodžiai taip pat vargu ar padarys įspūdį, bet galite pagudrauti – patraukite vaiką savo kulinarinėmis idėjomis. Drauge paruoškite skanias daržovių salotas arba uogų desertą, iškepkite pyragą arba pasigaminkite sulčių kokteilį. Kai kuriuos patiekalus vaikas išmoks pagaminti be jūsų pagalbos, o juos drauge galėsite apsilaižydami pirštus degustuoti.

Jeigu atostogaujate sodyboje, pasiūlykite vaikui pasodinti nuosavą daržovių ar uogų lysvę, kurią jis pats ravės ir laistys, o vėliau drauge gaminsite skanius patiekalus.

Prie jūros su ikimokyklinuku

Ikimokyklinukų atostogos turi savų ypatumų. Mažo vaiko nepaliksi vieno namuose ir neišleisi į stovyklą. Važiuojant atostogauti toliau su mažamečiu, pediatrai pataria nepamiršti apie adaptacijos periodą, kuris gali trukti iki savaitės. Todėl atostogauti svečioje šalyje trumpiau negu dvi savaites –jokios naudos. Poilsis prie jūros ypač praverčia padidėjusius adenoidus turintiems vaikams, taip pat dažnai sergantiems peršalimo ligomis, bronchitu ir odos alergijomis. Tik saule mėgaukitės su saiku. Paplūdimyje vaikui geriausia būti iki 11 val. ir po 17 val. vakare. Net ir tuo laiku, kai saulė mažiau aktyvi, vaikui uždėkite kepurę, o atviras kūno dalis ištepkite kremu su maksimalia apsauga.

Kurorte nedera pamiršti ir dienotvarkės. Mažam vaikui būtinas dienos miegas, vakare migdyti vaiką taip pat reikia laiku. Todėl stenkitės, kad vakare, prieš eidamas į lovą, vaikas pernelyg neįsijaudrintų – ypač pirmosiomis dienomis kurorte.

Didžiausia vasaros poilsio bėda – apsinuodijimai, kuriuos dažnai sukelia virusai, esantys neįprastame vaikui vandenyje. Iš visų pakampių tyko žarnyno infekcijos – neplautų rankų, nešvarių vaisių ir nekokybiškų maisto produktų pasekmė. Vasarą vaikas lengvai gali pasigauti ir anginą ar kvėpavimo takų infekciją.

Basomis per žolę

Naudingas poilsis miestiečiui vaikui – pas kaime gyvenančius senelius arba sodyboje – toliau nuo civilizacijos. Ten, kur mažiau žmonių, daržovės ir vaisiai – tiesiai iš lysvės, jokios buitinės chemijos ir tik šiek tiek muilo. Pediatrų nuomone, vaikai, kurie dalį atostogų praleidžia kaime, rudenį ir žiemą rečiau serga peršalimo ligomis.

Natūralioje gamtoje vaikas gali prisibėgioti basas šilta žeme, pakvėpuoti grynu oru, atsigerti šaltinio vandens. Būtent bėgiojimas basomis žeme, žole arba šiltu smėliu natūraliai masažuoja pėdas. Kas gali būti sveikiau už žemės paviršiaus šilumos terapiją, kuri gerai sušildo kojas, todėl suaktyvėja ir visų organų darbas.

Atostogaujantis kaime vaikas ištisą dieną laksto lauke – ir saulėje, ir pavėsyje. Jis nebūna ištisai karštuose saulės spinduliuose. Nuolat aktyviai judant, gerėja visi apykaitos procesai organizme, jis gauna pakankamai deguonies. Saulėje organizme gaminasi vitaminas D, kuris gerina fosforo ir kalcio apykaitą.

Besimaudant vėsiame upelyje arba ežere treniruojama visa širdies ir kraujagyslių sistema. Mat vandenyje kraujagyslės susiaurėja, o saulėje išsiplečia.

Todėl galbūt neverta verstis per galvą – kad tik nuvežus vaiką prie jūros, juo labiau kad ten taip pat gausu žmonių, tas pats šurmulys ir kavinių maistas.

Parengė Undinė Gilė