Šešių mėnesių kūdikis jau pasiruošęs paragauti suaugusiųjų maisto. Iki šio amžiaus visus mažylio maistinių medžiagų poreikius patenkinančio mamos pieno jau per mažai. Tiesa, ir toliau motinos pienas kūdikiui – vienas svarbiausių maisto produktų. Jeigu mamai pieno pritrūksta, primaitinti tirštu maistu galima pradėti anksčiau – tik ne mažesnį kaip 4 mėnesių kūdikį. Geriausia dėl mitybos pasitarti su kūdikį stebinčiu gydytoju.

Pirmieji kūdikio patiekalai primaitinimui – košės, daržovių ir vaisių tyrelės – iš pradžių gaminami skystesni. Daržovės gerai išverdamos, kol suminkštės. Vėliau pamažu šias tyreles tirštinsite.

Grūdų košės

Grūdai – vienas pagrindinių angliavandenių ir maistinių skaidulų šaltinių, jie turi augalinių baltymų ir riebalų, geležies, kalcio, magnio, vitaminų B1, B2 ir PP, kitų mikroelementų. Mažiausiai naudingųjų medžiagų manų kruopose, jose gausu tik angliavandenių, panaši ir kukurūzų maistinė vertė. Šių grūdų košes kūdikiui derėtų duoti tik nuo 10 mėnesio. Pirmajai košei puikiai tinka ryžių kruopos, kurias verdame su vandeniu ir jau pagamintas praskiedžiame  mamos pienu. Nepratiname vaiko nuo mažumės prie saldaus skonio, todėl į košę nepridedame cukraus, druskos galima įberti labai nedaug. Vėliau supažindiname mažylį su grikių, avižų, miežių koše. Kelių grūdų košes pradedame duoti, kai kūdikis jau įpratęs prie jų atskirai.

Daržovės

Naudingas patiekalas primaitinimo pradžioje – daržovių tyrės, iš kurių kūdikis gauna vitaminų, mineralų, maistinių skaidulų ir kitų naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, morkos ir moliūgai, turi karotino, kuris organizme virsta vaiko augimui būtinu vitaminu A, kuris būtinas vaiko augimui.

Iš pradžių kūdikiui bandome pasiūlyti vienos rūšies daržovių košės, pradedame nuo bulvių arba morkų. Jeigu  gerai sekasi, mažylis puikiai jaučiasi, neviduriuoja, pridedame kitą, po to – dar vieną daržovę. Kūdikiui tinkamiausios Lietuvoje užaugintos daržovės: bulvės, morkos, kopūstai, brokoliai, cukinijos, moliūgai.

Šešių mėnesių kūdikiui į grūdų ir daržovių košes galima įpilti šalto spaudimo nerafinuoto aliejaus ar įdėti sviesto.

Sultys ir vaisių tyrės, vanduo

Vaisių sultys turi natūralaus cukraus ir organinių rūgščių, kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Primaitinimo pradžioje kūdikiui galima duoti obuolių sulčių, paskui jas galėsite sumaišyti su morkų sultimis. Naudingiausios ką tik išspaustos sultys, jų siūlykite po valgio.

Kai kūdikis įpras prie sulčių, galėsite jam duoti vaisių tyrės, kuri turi daugiau virškinimui padedančių  maistinių skaidulų, taip pat – organinių rūgščių. Pirmiausia vaikui galite sutarkuoti obuolio, kuris ypatingai naudingas žarnynui.

Geriausias kūdikio gėrimas – vanduo, kurio siūlykite mažyliui pusvalandį prieš arba po valgio. Gėrimui, košėms bei tyrėms naudokite vaikams skirtą  pirktinį vandenį. Būsite tikra, kad jame nėra bakterijų, cheminių medžiagų, nereikės jo virinti.

Baltyminiai maisto produktai

Prie daržovių košės įpratusiam mažyliui nuo septinto mėnesio galima duoti liesos mėsos. Mėsoje yra baltymų, gerai pasisavinamos geležies, magnio, cinko, vitaminų B1, B2, B6 ir kraujodarai būtino B12. Pirmiesiems patiekalams rinkitės veršieną ir triušieną, tokią mėsą lengvai susmulkinsite ir sutrinsite, nes ji yra minkšta. Be to, ji nealergizuoja. Paukštiena – mažiau vertinga. Jeigu norite duoti pastarosios, rinkitės kalakutieną.

Pirmiausia mėsos kūdikiui įmaišykite į daržovių košę, pradėkite nuo arbatinio šaukštelio ir šį kiekį pamažu didinkite. Per parą kūdikis gali suvalgyti 40-50 gramų mėsos.

Žuvis – vertingas baltymų ir Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Kūdikiui galite pasiūlyti lydekos arba menkės, nedera duoti lašišos. Paragauti žuvies mažylis gali nuo 10 mėnesio, 2-3 kartus per savaitę ja galima pakeisti mėsą.

10 mėnesį pratiname valgyti vertingų baltymų, riebalų, kalcio turinčią varškę, pagamintą  specialiai kūdikiams, kiaušinio trynio siūlome paragauti tik nuo vienerių metų.

Primaitinimo taisyklės

Kiekvieno naujo maisto produkto duokite mažą kiekį ir pamažu jį didinkite. Naują produktą geriausia duoti pirmoje dienos pusėje, kad galėtumėte pastebėti jo poveikį.

Košes, daržovių ir vaisių tyres iš pradžių gaminkite iš vieno ingrediento – lengvai išsiaiškinsite, kaip į produktą reaguoja vaiko organizmas. Vaikas primaitinamas prieš žindymą, o blogai besijaučiančiam mažyliui naujų produktų nesiūloma.

Visi patiekalai kūdikiui gaminami prieš pat maitinimą – jokių jų atsargų šaldytuve nekaupkite.

Vaikui iki vienerių metų neduokite karvės pieno, kurio sudėtis labai skiriasi nuo kūdikiui įprastinio motinos pieno. Karvės piene yra gerokai daugiau baltymų, tokio kiekio kūdikiui nereikia, o dėl jų pertekliaus gali sutrikti virškinimas. Todėl ir kefyro bei jogurto į vaiko meniu negalima įtraukti anksčiau kaip nuo 10 mėnesių.

Parengė Undinė Gilė

Kaip tik nuo šio gyvenimo mėnesio prasideda naujas kūdikio mitybos etapas. 6 mėnesių kūdikiui jau per mažai naudingųjų medžiagų, kurias jam suteikia mamos pienas ir jam reikia įvairesnio maisto. Kokius maisto produktus ir kokiomis porcijomis mažyliui duoti papildomai?

Šešių mėnesių kūdikis pasiruošęs paragauti kitokio maisto

Normaliai augančiam ir besivystančiam mamos pienu maitinamam kūdikiui iki 6 mėnesių nereikia jokio papildomo maisto, taip pat ir vaisių sulčių bei tyrių. Šešių mėnesių kūdikį mama tęsia žindyti, bet tuo metu jau laikas primaitinti tirštu maistu. Papildomai maitinamas vaikas pamažu pripranta prie šeimos maisto, kuriuo paprastai antrųjų gyvenimo metų pabaigoje pakeičiamas motinos pienas.

Tokio amžiaus kūdikio burnytės raumenys gana išsivystę ir jis gali kąsti bei kramtyti. Mažesnis vaikas nesugeba kontroliuoti liežuvio judesių, maistą jis gali tik nuryti, o išstumti jam nepatikusio kąsnio nesugeba. Be to, 6 mėnesių kūdikio burnoje gaminasi daugiau seilių ir virškinimui reikalingų fermentų. Taigi ir virškinimo sistema jau subrendusi susitvarkyti su kitokiu maistu negu motinos pienas. Dažniausiai šiuo periodu pasirodo pirmieji dantukai.

Paūgėjusio kūdikio meniu

Pirmoji košė gali būti kruopų, pavyzdžiui, ryžių, avižų, grikių, arba daržovių – kopūsto, morkos ir bulvės mišinys. Šie produktai – mineralų, krakmolo, ląstelienos bei antioksidantų šaltinis. Košę virkite nedideliame kiekyje vandens, o paskui praskieskite motinos pienu (jeigu pieno nebeturite, tiks adaptuotas mišinys), vėliau galėsite paskaninti sviestu. Net ir jokių alergijos požymių neturinčiam kūdikiui iki 9 mėnesių gaminti košes su karvės pienu nepatariama. Kai vaikas įpras prie daržovių košės, į ją galima įpilti augalinio aliejaus. Iš pradžių – 5 lašus, vėliau – iki 5 gramų.

Nuo 6,5 mėnesio kūdikiui galite duoti sulčių – juodųjų serbentų, obuolių, vyšnių, vėliau –morkų, slyvų, spanguolių. Morkų sulčių kūdikis per parą gali išgerti ne daugiau kaip 50 ml, mat dėl per didelio kiekio gali pagelsti odelė. Neduokite vynuogių sulčių, nes nuo jų pučia pilvą. Sulčių vaikas gali atsigerti valgydamas arba po valgio, nes kaip tik tuo metu jose esantis vitaminas C padės įsisavinti geležį. Šio gėrimo vaikui duokite ne daugiau kaip 2-3 kartus per dieną.

Kai vaikas įpranta gerti sultis, galite duoti jam paragauti šaukšteliu pagramdyto banano ir obuolio. Pradėkite nuo pusės šaukštelio kartą per dieną, o vėliau galite tarkuotu obuoliu arba sutrintu bananu pakeisti vieną-kitą sulčių porciją, kurią mažylis geria po valgio.

9-10 mėnesių kūdikis jau gali valgyti baltyminius produktus – varškę, pupas, žirnius, kiaušinius, paragauti nedaug jogurto ir kefyro.

Valgantis daržovių košę 9-10 mažylis gali būti pratinamas prie mėsos, kuri yra geležies šaltinis, taip pat joje yra visaverčių baltymų, vitamino A, cinko. Tinkamiausia jautiena, veršiena, neriebi kiauliena, paukštienoje geležies mažiau. Jeigu vaikas alergiškas, maitinkite jį triušiena ir kalakutiena. Iš pradžių 5 g mėsos įdėkite į daržovių tyrę, o vėliau jos kiekis gali būti 50 g. Žuvį galima duoti tik artėjant vienerių metų sukakčiai

Ir pirmaisiais, ir antraisiais vaiko gyvenimo metais labai svarbus maistas yra motinos pienas, kurio jam duodama 2-3 kartus per dieną.

Koks turi būti papildomas maistas?

• Pirmiausia – kaloringas, kuriame gausu vitaminų ir mikroelementų, ypač geležies, kalcio, cinko.
• Paruoštas iš kokybiškų Lietuvoje užaugintų maisto produktų, vaikui nereikia egzotinių patiekalų. Tinkamiausios kūdikiui – ekologiniuose ūkiuose be jokių cheminių medžiagų išaugintos daržovės ir vaisiai.
• Natūralus, saugus ir ne per karštas. Jame neturi būti jokių skonio stipriklių, konservantų, kietų dalelių.
• Lengvai kramtomas, nei per skystas, nei per tirštas.
• Gamindami kūdikio maistą nedėkite cukraus, druskos ir prieskonių. Kūdikiui užteks pačiuose produktuose esančio cukraus ir druskos.
• Paruoštą maistą, jeigu jis nelaikomas šaldytuve, vaikas turi suvalgyti per 2 valandas.

Kaip įpratinti prie naujo maisto?

Nesiūlykite mažyliui iš karto keleto naujų patiekalų. Leiskite jam priprasti prie vieno naujo skonio, vėliau bandykite pasiūlyti kitą. Jeigu paragavęs naujo patiekalo vaikas raukosi, nekiškite jam per prievartą. Vėl pasiūlysite po kurio laiko.

Pratindami vaiką prie kitokio maisto pirmiausia duokite jo, kol mažylis išalkęs, o po to siūlykite krūtį. Po mėnesio, kai jau vaikas įprato prie vienos košės, duokite kitos. Pratindami prie daržovių košės, iš pradžių siūlykite paragauti vienos daržovės. Pradėkite, pavyzdžiui, nuo 1-3 šaukštelių sutrintos virtos morkos, po kelių dienų į morkos masę įmaišykite bulvės, o vėliau kitų daržovių. Iš pradžių virkite skystesnę daržovių tyrę – prie skysto maisto įpratusiam kūdikiui ją bus lengviau valgyti. Pradėkite nuo vieno šaukšto ir kas kelias dienas pridėkite vis daugiau.

Jeigu pasirinkote pramoniniu būdu pagamintas vaisių, daržovių ar uogų tyreles, iš pradžių duokite po 1-2 arbatinius šaukštelius po valgio, vėliau porciją galite padidinti iki 120 ml 2-3 kartus per dieną. Po vieno maitinimo siūlykite sulčių, po kito – tyrelės. Atsiminkite, kad atidarytą tyrelės indelį šaldytuve galima laikyti ne ilgiau kaip parą, o išimtą iš šaldytuvo tyrelę reikia pašildyti iki 30 laipsnių.

Tirštas maistas vaikui duodamas šaukšteliu. Kad vaikas išmoktų valgyti tokiu nauju būdu, pradėkite maitinti atsargiai ir kantriai, neskubinkite. Pirmasis vaiko šaukštelis neturi būti metalinis, geriausiai tinka plastikinis, nedidelis ir su negiliu įdubimu. Neužpildykite šaukštelio su kaupu, nes vaikas gali užspringti.

Tirštą maistą kūdikiui duokite 3 kartus per dieną, o nuo 12 mėnesių pereikite prie 5 kartų. Vienerių metų vaikas jau gali valgyti visos šeimos patiekalus. Jam nereikia gaminti atskirai, tačiau maistas neturi būti sūrus ir tinka tik natūralūs žoliniai prieskoniai.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Silpno imuniteto požymiai

– Virusinėmis ligomis vaikas serga daugiau kaip 4–5 kartus per metus.

– Vaiko sveikata po ligos labai lėtai taisosi.

– Vaiką dažnai apninka grybelinės infekcijos, kurias tenka ilgai gydyti.

– Alergijos įvairiems produktams arba vaistams byloja apie pernelyg jautrią imuninės sistemos reakciją.

– Vaikas greitai pavargsta, kaprizingas, nuolat mieguistas, bet miega neramiai, dažnai nubunda.

– Dažnai sutrinka žarnynas ir vidurių užkietėjimai kaitaliojasi su viduriavimu.

Jeigu tėvai pastebėjo bent vieną šių silpno imuniteto požymių, reiškia, kad imuninę sistemą būtina stiprinti. Tai daryti reikia ne tik atėjus darganai ar paspaudus šaltukui, o nuolat. Ypatingai derėtų susirūpinti tėvams, kurie patys negali pasigirti puikia sveikata.

Kodėl nusilpsta vaiko imunitetas?

Dažniausios silpno imuniteto priežastys:

– gimdymo trauma, nėštumo komplikacijos (ypač 20–28 savaitę),

– paveldimumas,

– vitaminų trūkumas,

– trumpas žindymo periodas (mažesnis kaip 6 mėnesių),

– netinkamas kūdikio primaitinimas, jeigu trūksta ar per daug maistingųjų medžiagų,

– žarnyno sistemos sutrikimai,

– gausus ir dažnas vaistinių preparatų vartojimas,

– stipri psichologinė trauma,

– prasta ekologija.

Maistas stipriam imunitetui

Žinoma, pakeisti ekologinės aplinkos arba paveldimumo negalėsime. Vis dėlto, gydytojų nuomone, galime paveikti daugelį imunitetą silpninančių priežasčių.

Pirmiausia, rečiau persišaldo pakankamai ilgai žindyti vaikai, juos rečiau puola alergijos, kankina viduriavimas ir ausų uždegimas. Be to, mamos piene yra visų kūdikiui reikalingų maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mikroelementų tiek, kiek jam reikia. Dirbtinai maitinamo kūdikio maiste neįmanoma subalansuoti būtent tavo mažyliui būtino medžiagų kiekio. Kuo ilgiau žindysi vaiką, tuo jo organizmas bus atsparesnis visiems virusams.

Svarbus veiksnys, lemiantis vaiko sveikatą – primaitinimas. Papildomai maitinti mažylį nedera padėti per anksti. Jeigu organizmas dar nepasirengęs virškinti įprastinių maisto produktų, sutriks virškinimo sistema. Jeigu vėluosime primaitinti kūdikį, jam pritrūks maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų. Todėl geriausia, jei gydytojas parinks individualų primaitinimo planą tavo kūdikiui, specialistas atsižvelgs ne tik į vaiko amžių, bet ir į jo augimo, vystymosi ypatumus, persirgtas ligas, taip pat – alergijas.

Deja, vien tik iš maisto produktų, nors ir kruopščiausiai parinktų, neįmanoma apsirūpinti būtinais vitaminais ir mineralais. Rafinuotas, konservuotas, ilgai laikomas maistas, kurio neišvengiame, nėra toks vertingas, kaip šviežias. Be to, vitaminus iš organizmo išvaro kasdien patiriamos fizinės ir emocinės vaiko apkrovos. Todėl nedera pamiršti maisto papildų. Juk vitaminų trūkumas lėtina vaiko vystymąsi, skatina lėtines ligas, mažina aktyvumą ir, žinoma, imunitetą.

Antra vertus, per didelis kiekis vitaminų taip pat negerai. Todėl vaikui duokite specialius vitaminų ir mineralų kompleksus pagal jo amžių.

Geras virškinimas

Nemažos reikšmės imunitetui turi žarnynas. Juk dauguma naudingųjų medžiagų įsisavinamos būtent čia. Sutrikus žarnyno veiklai, naudingosios maisto medžiagos negalės patekti į organizmą. Todėl žarnyno būklė tiesiogiai susijusi su sveikata. Žarnyno darbą pagerina mineralinis vanduo be burbuliukų ir rūgštaus pieno produktai : kefyras ir jogurtas, maistas, kuriame gausu ląstelienos. Jokiu būdu nepirkite mažyliui kokakolos ir kitų saldžių gėrimų.

Vaistai

Imunitetą gali susilpninti neatsakingai vartojami vaistai. Daugelis tėvų, užuot kreipęsi į gydytoją, susirgusiam vaikui duoda vaistų savo nuožiūra. Tokia savigyda gali turėti prastų pasekmių. Skirti vaistus tinkamais kiekiais turi gydytojas.

Mama ir tėtis neturėtų pamiršti, kad nedera bet kuriuo atveju griebtis temperatūrą malšinančių vaistų. Mažesnės negu 38 laipsnių temperatūros nereikia malšinti vaistais. Juk ji byloja, kad organizmas pats pradėjo kovą su infekcija – gamina specialius antigenus. Jeigu kaskart nedidelę temperatūrą malšinsite vaistais, vaiko organizmas liausis pats priešintis infekcijai. Kam gi jam dirbti, jeigu tuojau pat gaus vaistų? Visiškai nekreipti dėmesio į pakilusią temperatūrą taip pat neverta – galima pasitelkti liaudiškas priemones.

Padeda tėvų meilė ir dėmesys

Mažyliai labai jautrūs, o imunitetą silpnina dar ir psichologinės traumos. Suaugusiajam nereikšmingas įvykis vaiką gali labai sujaudinti. Todėl tėvai turėtų būti dėmesingi vaikiškoms problemos, nors ir suaugusiojo akimis žiūrint, jos atrodytų menkniekis. Vaikui svarbi šeimos atmosfera. Jeigu tėvai nuolat pykstasi ir barasi, vaikas taip pat nervinasi ir labai išgyvena. Psichologai įsitikinę, kad mylimi ir saugiai besijaučiantys vaikai daug rečiau serga.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė