<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>produktų derinimas | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/produktu-derinimas/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 21 Jan 2020 19:50:17 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 13 Oct 2014 08:23:35 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[apsauginiai varteliai]]></category>
		<category><![CDATA[avitaminozė]]></category>
		<category><![CDATA[celiulitas]]></category>
		<category><![CDATA[darželis]]></category>
		<category><![CDATA[dirbtinis maitinimas]]></category>
		<category><![CDATA[Disbakteriozė]]></category>
		<category><![CDATA[disbiozė kūdikiui]]></category>
		<category><![CDATA[drabužėlių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[ekologiškos sauskelnės]]></category>
		<category><![CDATA[eukaliptas]]></category>
		<category><![CDATA[Ežiuolė]]></category>
		<category><![CDATA[figūra]]></category>
		<category><![CDATA[gerosios bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[grožio procedūros]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[jūros vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[kambario pertvaros]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūnas]]></category>
		<category><![CDATA[Laringitas]]></category>
		<category><![CDATA[laringito simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[maisto papildai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mama ir tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[masažai]]></category>
		<category><![CDATA[meteorizmas]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nuo peršalimo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo traumų namuose]]></category>
		<category><![CDATA[nuo viduriavimo]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[peršalo vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[produktų derinimas]]></category>
		<category><![CDATA[REER]]></category>
		<category><![CDATA[rotavirusai]]></category>
		<category><![CDATA[rudeniniai drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[skalbikliai]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[slogos profilaktikai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[treniruotės]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko adaptacija]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko rega]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko stresas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[vaistiniai augalai]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[vilnonės sauskelnės]]></category>
		<category><![CDATA[vilnoniai drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[virusas]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminų trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[Žarnyno infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12926</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mamų istorijos: Svajonės pildosi tyliai&#8230; Mityba ir vitaminai: Kodėl vaikas neapsieina be maisto papildų? Rudens ligos: Pažįstamas, bet nekviestas svečias – peršalimas. Šeimų mokyklėlėje. Peršalusiam vaikui greičiau pasveikti padės augalai. Laringitas – pavojus mažam vaikui. Kaip padėti užsikimšusiai nosytei? Vaistinėlė: Kodėl vaikas viduriuoja? Kaip gelbėtis nuo dujų pilve? Šiuolaikinė homeopatija. Neįsileiskime rudens virusų. Vaiko aplinka:&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="500" height="425" class="alignleft size-full wp-image-12954" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/10/urnalas-Mama-ir-vaikas-2014_3-e1579635680698.jpg"></p>
<p><strong>Mamų istorijos:</strong><br />
Svajonės pildosi tyliai&#8230;</p>
<p><strong>Mityba ir vitaminai:</strong><br />
Kodėl vaikas neapsieina be maisto papildų?</p>
<p><strong>Rudens ligos:</strong><br />
Pažįstamas, bet nekviestas svečias – peršalimas.<br />
Šeimų mokyklėlėje.<br />
Peršalusiam vaikui greičiau pasveikti padės augalai.<br />
Laringitas – pavojus mažam vaikui.<br />
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?</p>
<p><strong>Vaistinėlė:</strong><br />
Kodėl vaikas viduriuoja?<br />
Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?<br />
Šiuolaikinė homeopatija.<br />
Neįsileiskime rudens virusų.</p>
<p><strong>Vaiko aplinka:</strong><br />
Kaip namus paversti saugiais kūdikiui.<br />
Kokie drabužėliai atlaiko rudens negandas.</p>
<p><strong>Būkime sveikučiai:</strong><br />
Kas padeda akytėms?<br />
Stresas – didžiausias vaiko imuniteto priešas.</p>
<p><strong>Kūdikis:</strong><br />
Kad nepritrūktų gerųjų bakterijų.<br />
Vilna kūdikiui – šiluma, švara ir komfortas.<br />
Sauskelnės – sveikai užpakaliuko odelei.<br />
Kada prireikia mišinuko.</p>
<p><strong>Mamytė:</strong><br />
Kūnas, kurio norėtum – padės malonios procedūros.<br />
Kaip atsigauti po gimdymo?</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/10/Mama-ir-vaikas-2014-ruduo.pdf" target="_blank" rel="noopener">„<span style="color: #000080;"><strong>Mama ir vaikas” 2014 metų ruduo</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 07 Oct 2014 05:16:29 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mityba]]></category>
		<category><![CDATA[dujos pilve]]></category>
		<category><![CDATA[dujos žarnyne]]></category>
		<category><![CDATA[kaupiasi dujos]]></category>
		<category><![CDATA[meteorizmas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[produktų derinimas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12781</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pilvas įkyriai gurgia ir atrodo tiek perpildytas oro, kad tuojau nebeištversi&#8230; Ko gero, pažįstamas jausmas? Pilvą pučia ir mažiems, ir dideliems. Dujų sankaupos žarnyne (meteorizmas) paprastai nėra pavojingos, bet vargina pilvo raižymas ir kiti nemalonūs pojūčiai. Be to, galime atsidurti keblioje situacijoje, kai dujos ims veržtis laukan itin netinkamu metu, pavyzdžiui, lifte, svečiuose, darbe. Kita&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve">Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve/nuo-kokio-maisto-pucia-pilva" rel="attachment wp-att-12783"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-12783" alt="Nuo kokio maisto pučia pilvą" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/10/Nuo-kokio-maisto-pučia-pilvą-250x211.jpg" width="250" height="211" /></a>Pilvas įkyriai gurgia ir atrodo tiek perpildytas oro, kad tuojau nebeištversi&#8230; Ko gero, pažįstamas jausmas? <i>Pilvą pučia</i> ir mažiems, ir dideliems. <i>Dujų sankaupos</i> žarnyne (<i>meteorizmas</i>) paprastai nėra pavojingos, bet vargina <i>pilvo raižymas</i> ir kiti nemalonūs pojūčiai. Be to, galime atsidurti keblioje situacijoje, kai dujos ims veržtis laukan itin netinkamu metu, pavyzdžiui, lifte, svečiuose, darbe. Kita vertus, tai signalas mums, kad <i>žarnynas </i>kažkuo nepatenkintas.</p>
<p><strong>Pagrindinis dujų pilve šaltinis &#8211; angliavandeniai</strong></p>
<p>Didžiausios įtakos <em>dujų kaupimuisi</em> turi <i>angliavandeniai</i>. Jei per pietus ar vakarienę prisivalgysite daug saldžių maisto produktų, būtinai išpūs pilvą. Mat juose gausu lengvai organizmo įsavinamų angliavandenių, kurie sukelia rūgimą ir dėl to padaugėja dujų.</p>
<p>Vienas iš tokių <i>angliavandenių </i>– <b>rafinozė</b>. Jo gausu ankštiniuose augaluose, taip pat brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, šparaginėse pupelėse ir kitose daržovėse. Populiarus <i>angliavandenis</i> <b>fruktozė</b>, kurio yra daugumoje vaisių ir daržovių.  Be to, jo dedama į įvairius nealkoholinius gėrimus, taip pat vaisių sultis.<br />
Kitas vaisiuose ir daržovėse esantis <i>angliavandenis</i> – <b>sorbitolis</b>. Juo saldinami daugelis dietinių maisto produktų, saldumynų bei becukrė kramtomoji guma.</p>
<p>Stokojantiems fermento laktazės žmonėms<em> pilvą pučia</em> nuo pieno produktų. Mat juose yra <i>angliavandenio</i> – <b>laktozės</b>, kurį ir skaido minėtas fermentas.</p>
<p>Dar vienas <em>meteorizmo</em> kaltininkas – <b>krakmolas. </b>Dauguma produktų, kurių sudėtyje yra krakmolo, pavyzdžiui, bulvės, kukurūzai, žirniai, kviečiai padidina <i>pilvo pūtimą</i>. Vienintelis šios grupės produktas, kuris nesukelia dujų – ryžiai.</p>
<p><em>Dujos pilve</em> gali atsirasti dėl <b>skaidulų</b>. Šių medžiagų gausu ruginėje duonoje, ankštiniuose produktuose, bulvėse, kopūstuose. Nemažai skaidulų yra avižose, pupelėse, žirniuose, įvairiuose vaisiuose. Tirpiosios <i>skaidulinės medžiagos</i> į storąjį žarnyną patenka nepakitusios, o joms skaidantis susidaro dujos.</p>
<p><i>Dujas žarnyne</i> gali sukelti soda, kuria gelbėjamės nuo rėmens. Kiekvienas esame individualus, todėl ne visiems tas pats maisto produktas sukelia <i>meteorizmą</i>. Kuris maisto produktas ir koks jo kiekis priverčia Jūsų žarnyną protestuoti, išsiaiškinsite bandydami. Stenkitės apsiriboti mažesniu tokio maisto produkto kiekiu ir valgykite jį atskirai.</p>
<p><strong>Prarytas oras skrandyje</strong></p>
<p>Viena iš <i>pilvo pūtimo</i> priežasčių – oras, o patenka jis į žarnyną valgant. Kiekvienas mūsų šiek tiek nuryjame oro drauge su maistu. Jeigu valgome ir geriame skubėdami, oro prisivalgome žymiai daugiau. Per daug oro prisigeriame drauge su gazuotais gėrimais, taip pat kramtydami gumą.  Daugiausia oro iš skrandžio pašaliname atsirūgdami, o kita jo dalis – patenka į plonąjį žarnyną, kažkiek atsiduria kraujyje. Likęs oras keliauja į storąjį žarnyną ir iš ten pašalinamas.</p>
<p><strong>Riebus maistas</strong></p>
<p><i>Riebalai</i> ir <i>baltymai</i> nesukelia dujų sankaupų, bet prisivalgę daug riebaus maisto iš karto pasijuntame išpūstu pilvu. Tai natūralu, nes <i>maistas</i> iš skrandžio į žarnyną slenka labai lėtai. Be to, žarnyne susidaro <em>dujos</em> – normalios mikrofloros veiklos produktas. Riebus ir baltymingas <i>maistas</i> ilgai virškinamas, todėl <i>žarnyno mikroorganizmai</i> turi kada prigaminti daugiau dujų.<b></b></p>
<p><b></b><strong>Padės produktų derinimas</strong></p>
<p>Sutrikdyti virškinimo sistemą gali kai kurių maisto produktų deriniai:</p>
<ul>
<li>pieno ir rūgštaus pieno produktai drauge su kitais;</li>
<li>vaisiai po pagrindinio valgio;</li>
<li>saldi arbata arba kava po valgio;</li>
<li>ankštinių derinys su kitais maisto produktais;</li>
<li>įvairių daržovių salotos (kuo daugiau ingredientų, tuo daugiau dujų);</li>
<li>sūrus maistas (silkė, konservai) su kitais maisto produktais;</li>
<li>daržovės drauge su vaisiais, taip pat daržovės su kruopomis;</li>
<li>riešutai su kitais produktais;</li>
<li>bulvės ir kitos krakmolingos daržovės su mėsa ir kitu baltyminiu maistu.</li>
</ul>
<p>Todėl <i>pieno produktus</i> stenkitės valgyti atskirai, ypač nemaišykite jų su vaisiais. <i>Rūgštaus pieno produktus </i>galite derinti tik su košėmis ir nedideliu vaisių kiekiu. Bet tik tuo atveju, jeigu šis mišinys Jums nesukelia nemalonių požymių. <i>Vaisius </i>valgykite tarp valgymų ir ne vėliau kaip dvi valandas po valgio arba valandą – prieš valgį. <i>Ankštinių</i> nederinkite su jokiais kitais maisto produktais, taip pat ir padažais.</p>
<p>Visas <i>daržoves</i> valgykite atskirai ir tik vienos rūšies tuo pačiu metu. Venkite labai sūraus maisto. Nederinkite daržovių su vaisiais, salotų negardinkite citrusinių sultimis. <i>Riešutus</i> valgykite atskirai, geriausia – dvi valandas po vakarienės. Per naktį jie bus visiškai suvirškinti ir nesusimaišys su kitais maisto produktais. Rinkitės kiek pakepintus (be riebalų) riešutus.</p>
<p><i>Bulvių</i> nevalgykite su baltymingu maistu (mėsa, kiaušiniais, žuvimi, krevetėmis). Venkite daržovių ir įvairių kruopų košių vienu metu.</p>
<p>Šie <i>produktų derinimo principai</i> nėra universalūs, bet padės išsiaiškinti, kurių maisto produktų draugystė nepatinka Jūsų žarnynui.</p>
<p><i>Parengė Undinė Gilė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve">Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
