Kalčiausia dėl vitamino D trūkumo – saulės stoka

Vitamino D trūkumą gali sukelti įvairios priežastys, o viena pagrindinių – saulės stoka. Su maistu gauname tik 10–15 proc. šio vitamino, likusią dalį organizmas turi pagaminti iš odoje esančio cholesterolio veikiant saulės spinduliams.

Vitaminas D yra dviejų formų: D3 ir D2. Veikiant saulės spinduliams gaminasi vitaminas D3, o su maistu gauname vitaminą D2. Geriau organizme įsisavinamas ir veiksmingesnis yra vitaminas D3.

Dėl vitamino D trūkumo sergančių rachitu vaikų daugėja visame pasaulyje, net ir saulėtuose kraštuose. Taip yra todėl, kad daug laiko praleidžiama patalpose, ypač – dieną, o lauke naudojamos apsaugos nuo saulės priemonės, be to, šio vitamino gamybą odoje slopina ir oro užterštumas. Lietuvoje saulės mažoka, taigi galimybės pasinaudoti jos spinduliais vitamino D gamybai ribotos, o ir būti atviroje saulėje kūdikiams nerekomenduojama.

Net ir vasarą vaikas negaus užtektinai šio vitamino, jeigu nebus tiesioginėje saulėje be apsauginių kremų. Be to, kad saulėje gamintųsi vitaminas D, reikia tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, vidurdienio saulės, ir ji turi būti gana aukštai. Saulės padėtį galima nustatyti pagal šešėlį: tinkamas metas, kai jis trumpesnis už žmogų. Tokioje saulėje nuo 11 iki 16 valandos, atidengus bent pusę kūno, reikėtų pabūti po 15 minučių keletą kartų per savaitę. Vitamino D atsargas organizme turime nuolat papildyti – Ilgam prisikaupti negalime.

Su maistu, papildais ar pagamintas veikiant saulei vitaminas D patenka į organizmą neaktyvios formos, o kepenyse ir inkstuose vykstančių procesų metu susidaro aktyvi forma – kalcitriolis. Sergantiesiems žarnyno ligomis šio vitamino trūkumas gali atsirasti ne tik todėl, kad per mažai jo pateko į organizmą, bet ir dėl netinkamos absorbcijos virškinimo trakte. Vitamino D trūkumas gali būti susijęs su fermentų, dalyvaujančių jį įsisavinant, aktyvumo sutrikimais.

Kokie vaikai linkę sirgti rachitu?

Rachitu dažniau serga neišnešioti kūdikiai arba atvirkščiai – gimę didelio svorio bei daug priaugę per pirmuosius mėnesius. Dažnesnis rachitas dvyniams, taip pat vaikams, anksti pradėtiems maitinti nevisaverčiais dirbtiniais mišiniais ar karvės pienu be pridėtinio vitamino D.

Ligai atsirasti turi įtakos mamos mityba ir gyvenimo būdas nėštumo metu. Rachitas dažniau užklumpa retai būnančius gryname ore ir saulėje, nemankštinamus vaikus. Rizikos grupėje yra vaikai, sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis, kepenų ir inkstų ligomis.

Gauti vitamino D prastesnės sąlygos kūdikiams, gimusiems rudens ir žiemos periodu, negu pavasario ir vasaros kūdikiams. Vasarą, kai gausu saulės spindulių ir vaikas ilgai būna lauke, odoje sintezuojama daugiau vitamino D.

Kada tėvams derėtų sunerimti dėl rachito?

Įtarti rachitą tėveliai galėtų iš kai kurių požymių, o pastebėjus bent vieną iš jų, reikia skubėti pas gydytoją.

• Vaikas tampa neramus, vangus, irzlus, dirglus, blogiau miega, krūpčioja nuo garso ar šviesos.
• Vienas iš pirmųjų prasidedančio rachito simptomų yra padidėjęs prakaitavimas ir pakaušio praplikimas. Atkreipkite dėmesį, jeigu ne tik aktyviai judant, verkiant ar valgant, bet ir normaliai aprengtam ką tik nubudusiam vaikui greitai sudrėksta veidukas ar pakaušis. Dėl jaučiamo diskomforto kūdikis pradeda trinti galvą į pagalvę, o dėl to nuplinka pakaušis.
• Vitamino D stoka paveikia raumenis: jie susilpnėja ir vėluoja motorinė kūdikio raida. Sumažėjus raumenų tonusui, paguldytam ant pilvuko mažyliui sunku pakelti ir išlaikyti galvą.
• Jei laiku nenustatoma diagnozė, suminkštėja kaulai, todėl suplokštėja pakaušis. Vaikas vėliau pradeda sėdėti, stovėti ir vaikščioti.

Vitaminas D svarbus imunitetui, todėl jis susilpnėja šio vitamino negaunantiems užtektinai vaikams ir jie dažniau serga infekcinėmis ligomis.

Toliau ligai progresuojant, specifiniai rachito požymiai – kaulų audinio tankio pažeidimai – matomi rentgenogramose. Vitaminas D aktyviai dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje, pagerina kaulams svarbaus kalcio pasisavinimą, o jo trūkstant sumažėja ir kalcio. Tuomet sutrinka kaulų mineralizacijos procesai, suminkštėja kaulai, deformuojasi skeletas, sulėtėja dantų augimas.

Mažiems vaikams būdinga kojų deformacija (o formos kojos). Suminkštėja kaukolės kaulai, esantys pakaušio srityje, ar didžiojo momenėlio ir kaukolės siūlių kraštai, pasikeičia krūtinės forma.
Šonkaulių ir krūtinkaulio jungties vietose atsiranda sustorėjimai – vadinamieji rachitiniai karoliai,
deformuojasi stuburas.

Kaip gydomas rachitas?

Vitamino D kiekis nustatomas pagal kraujo tyrimą. Paprastai ir greitai tokį tyrimą galima atlikti, pavyzdžiui, vitaminų namuose GERVITUM. Tereikia kelių lašų kraujo iš piršto ir rezultatai gaunami per 15 min. Tai ypač patogu bijantiems dūrio į veną vaikams, taip pat – ir mamoms.

Rachitas gydomas kompleksiškai: vitamino D, esančio vaistuose ir maisto papilduose, gydytojo nurodytomis dozėmis, kurios priklauso nuo ligos sunkumo, vaiko amžiaus ir svorio, rizikos veiksnių, laboratorinių tyrimų. Taip pat vaikas turi kasdien kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, saulėtą vasaros dieną bent keliolika minučių pabūti lauke išrengtas. Gydymas trunka 1–3 mėnesius.

Rachitu sergantį kūdikį reikia dažniau vartyti, kad nesideformuotų kaulai, neskubėti sodinti, gydytojas gali skirti masažą ir mankštą.

Rachito prevencija

Rachito prevencija turėtų prasidėti dar nėštumo metu, nes vitamino D kiekis po gimimo priklauso nuo to, kiek jo buvo mamos organizme. Moteriai rekomenduojama vartoti vitaminą D planuojant nėštumą ir nėštumo metu, stebėti jo kiekį kraujo serume ir laikytis dozės, kurią paskyrė gydytojas. Būsimai mamai reikia subalansuotai maitintis, ji turėtų užtektinai laiko praleisti saulėje.

Visiems kūdikiams: ir žindomiems motinos pienu, ir maitinamiems adaptuotu mišiniu, vitaminą D būtina vartoti jo trūkumo prevencijai. Profilaktinę vitamino D dozę gydytojas parenka kiekvienam vaikui individualiai – pagal jo kūno masę, augimo tempą, sveikatos būklę, mitybą, buvimą lauke ir sezoną.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai atskleidė, kad šis vitaminas svarbus ne tik kaulams ir dantims formuotis, bet dalyvauja daugelyje kitų svarbių medžiagų apykaitos procesų. Jis apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių, taip pat autoimuninių ir onkologinių ligų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Visos mamos žino, koks svarbus vitaminas D vaikui ir neabejoja, kad šio vitamino būtina duoti papildomai nuo gimimo. Tačiau rūpintis, kad vitamino D netrūktų gimusiam vaikučiui, būsima mama turi pradėti dar besilaukdama.

90 proc. vitamino D gaminasi organizme veikiant saulei. Mūsų platumoje vasaros vidurdienį, būnant saulėje apnuogintomis rankomis, kojomis ir veidu 15 min., vitamino D pasigamina apie 1000 TV. Tačiau būti saulėje tokiu metu besilaukiančiai moteriai nerekomenduojama. Todėl tikimybė pakankamai gauti vitamino D per odą yra nedidelė. Dar viena problema, kad rudenį ir kitu šaltuoju metų laiku saulė Lietuvoje retai pradžiugina. Todėl nėštumo metu vartoti vitaminą D yra itin svarbu.

Vitamino D vartojimas lemia vaiko sveikatą ateityje

Vitaminas D nėštumo metu būtinas ir pačiai moteriai, ir vaisiui vystytis. Jis padeda pasisavinti kalcį, fosforą ir kitas į organizmą patenkančias medžiagas. Vitaminas D reikalingas mamos kaulams ir dantims, nuo jo kiekio visu nėštumo periodu tiesiogiai priklauso būsimo kūdikio kaulų mineralinis tankis. Nustatyta, kad ankstyvas vaiko kaulų audinių formavimasis labai svarbus kaulų tvirtumui vyresniame amžiuje, – kad neišsivystytų osteoporozė.

Vitaminas D svarbus ne tik pasisavinti kalcį ir fosforą. Jis taip pat stiprina imuninę sistemą. Vitamino D stoka vaikui gali lemti dažnas viršutinių kvėpavimo takų ligas, astmą, alergijas. Taip pat vitaminas D reikalingas ląstelėms daugintis, turi reikšmės kraujagyslių sienelių tvirtumui, normaliam kraujo spaudimui ir širdžiai. Tyrimais įrodyta, kad pakankamas vitamino D kiekis nėštumo metu padeda ateityje apsaugoti vaiką nuo kitų rimtų ligų: diabeto, išsėtinės sklerozės, reumatoidinio artrito, vėžio.

Kiek vitamino D reikia nėščiajai?

Vitamino D gauname dviem būdais: jis gaminasi poodyje, veikiant ultravioletiniams spinduliams, ir patenka su maistu. Kaip ir su saule, taip ir su maistu vitamino D negauname užtektinai, nes šio vitamino yra nedaugelyje produktų. Daugiausia vitamino D turi žuvys (lašiša, skumbrė, tunas), kiaušinio trynys, natūralioje gamtoje užaugę grybai. Deja, moters mityba ir nėštumo metu ne visuomet yra tobula.

Kalcio nėštumo metu reikia daugiau, nes jo turi užtekti ir mamai, ir vaiko skeletui bei kitiems organams formuotis. Todėl vitamino D poreikis išauga, o ypač – trečiąjį trimestrą rachito profilaktikai.

Jeigu vitamino D trūksta

Jeigu nėščiosios kraujyje pritrūksta vitamino D, jis vaisiui paimamas iš mamos organizmo. Todėl būsimai mamai gali išsivystyti venų varikozė, taip pat gali nukentėti plaukai, nagai, dantys ir kaulai. Didelė tikimybė, kad vaisiui vis tiek šio elemento neužteks ir naujagimis gali turėti polinkį susirgti rachitu.

Jeigu kūdikis gimsta turėdamas mažai vitamino D, tai šio vitamino, esančio motinos piene, jam taip pat nepakaks.

Nustatyta, kad didelis vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti naujagimio traukulius, o vėliau dažnus kaulų lūžius. Ilgai trūkstant vitamino D galima susirgti kaulų osteomaliacija (suminkštėja kaulinis audinys).

Pastebėjus suprastėjusią plaukų, nagų ir odos būklę, jeigu kamuoja nemiga, kojų mėšlungis, genda dantys, būsimai mamai būtina kreiptis į gydytoją, kuris pagal tyrimus nustatys, kiek ir kokių vitaminų, mikroelementų jai trūksta.

Didžiausia bėda trūkstant vitamino D nėščiai moteriai, kad gimęs kūdikis gali susirgti rachitu. Ši vaikų liga dažniausiai pastebima antrąjį gyvenimo pusmetį. Dėl kalcio ir fosforo stokos, kuri susijusi su vitamino D trūkumu, pakrinka vaiko nervų sistema – jis tampa neramus, irzlus ir labai dirglus – krūpčioja įjungus šviesą arba prisilietus. Jeigu kūdikis dar ir daug prakaituoja, užkietėja viduriai, galite įtarti besivystantį rachitą. Vienas ligos požymių – suminkštėję pakaušio kaulai. Šešių mėnesių kūdikis bando sėstis, vėliau atsistoti, bet kaulai neišlaiko kūno svorio ir ima linkti. Tokio kūdikio stuburas ir kojos deformuojasi, sutrinka dantų augimas. Rachitas išsivysto ne tik dėl vitamino D stokos – nėštumo periodu neturi trūkti ir kitų mikroelementų.

Per daug irgi negerai

Kad išvengtume minėtų ligų, jokiu būdu negalima vitamino D vartoti nekontroliuojamą kiekį, – perteklius gali taip pat padaryti didelę žalą ir moteriai, ir būsimam kūdikiui. Jeigu vitamino D per daug, padidėja kalcio koncentracija organizme. Tuomet jis patenka į kraujagysles, kuriose formuoja aterosklerozines plokšteles, o jeigu tuo metu trūksta ir magnio, šis neigiamas reiškinys sustiprėja, po to vystosi aterosklerozė, kuri priklauso ne vien nuo amžiaus.

Riebaluose tirpus vitaminas D sunkiai pasišalina iš organizmo, o per didelis jo kiekis gali turėti įtakos vaiko fiziniam bei protiniam vystymuisi. Šį vitaminą nuolat vartojant didelėmis dozėmis gali sutrikti nervų, širdies bei kraujagyslių sistemos, susilpnėti kaulai ir raumenys. Esant hipervitaminozei, kalcis ir fosforas kaupiasi įvairiuose audiniuose, taip pat ir placentoje.

Vartojant per daug vitamino D galima apsinuodyti, todėl būtina jo gauti ne savo nuožiūra, o tiksliai, kiek reikia. Apsinuodijus šiuo vitaminu pakyla arterinis kraujo spaudimas, sulėtėja pulsas, krečia šaltis, dingsta apetitas, pykina, kamuoja silpnumas, skauda galvą, raumenis ir sąnarius, sunku kvėpuoti, atsiranda traukuliai ir viduriavimas.

Nėščiosioms skirti maisto papildai, į kurių sudėtį kaip vienas iš komponentų įeina vitaminas D, perdozavimo sukelti negali, nes jo kiekis yra saugus.

Vitamino D stoka pavojinga gimdymo metu

Vitamino D stoka turi įtakos įvairioms nėštumo patologijoms. Nustatyta, kad, esant mažesniam nei 20 ng/ml vitamino D kiekiui kraujyje, preeklampsijos tikimybė nėščiajai padidėja dvigubai. Tai pradinis nėščiųjų ligos eklampsijos etapas, kai pakyla arterinis kraujospūdis, atsiranda pabrinkimų, šlapime randama baltymo. Vėliau gali ištikti eklampsija – viso kūno traukuliai, kurie gali atsirasti nėštumo metu arba po gimdymo. Gestaciniu diabetu sergančių nėščiųjų tyrimai parodė, kad daugeliui jų taip pat trūksta šio vitamino.

Bostono universiteto medikai nustatė, kad vitaminas D turi įtakos gimdymui, o jo trūkstant moteris gali pati nepajėgti pagimdyti natūraliai. Dvejus metus specialistai tyrė šio elemento sąsajas su cezario pjūvio operacija. Tyrime dalyvavo 253 moterys, iš kurių 17 proc. prireikė šios operacijos. Tyrimų rezultatai parodė, kad kuo daugiau trūksta šio vitamino nėščiajai, tuo didesnė cezario pjūvio operacijos tikimybė. Taip atsitinka dar ir dėl to, jog stokojant šio vitamino, nusilpsta raumenys, kurie nebegali tinkamai atlikti gimdymui reikalingų funkcijų.

Undinė Gilė

89,5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų trūksta vitamino D

Iš viso buvo analizuoti 500 mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų) pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose besimokančių vaikų bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimų rezultatai. Kraujo mėginiai iš 80 Lietuvos gydymo įstaigų 2014 m. buvo ištirti akredituotose medicininių tyrimų laboratorijose “Sosdiagnostika” ir „Antėja“.

Paaiškėjo, kad 89,5 proc. iš visų tirtųjų mokyklinio amžiaus vaikų yra nepakankamas vitamino D kiekis. Lyginant su lytimi susijusius vitamino D kiekio rodiklius, jie skiriasi, bet labai nežymiai. Kritinis vitamino D deficitas nustatytas 11 proc. mergaičių ir 7 proc. berniukų, deficitas – 46 proc. mergaičių ir 52 proc. berniukų, stoka – 32 proc. mergaičių ir 31 proc. berniukų. Optimalų vitamino D kiekį turėjo tik 11 proc. tirtųjų mergaičių ir 10 proc. berniukų.

“Laboratorijose labai daug atliekame šio vitamino tyrimų kūdikiams. Pastebėjome, kad rezultatai kur kas geresni nei mokyklinio amžiaus vaikų. Mamytės puikiai žino, kad kūdikių vystymuisi vitaminas D yra tiesiog būtinas. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai kūdikiai yra nuodijami vitaminu D – per didelėmis dozėmis, nes kai kurios mamytės neatlieka vaikučiams tyrimų ir lašina šio vitamino lašiukus neatsakingai. Vartojant šį maisto papildą reikia kraujo tyrimą atlikti kas tris mėnesius.

„Deja, Lietuvoje reta mama taip kruopščiai kontroliuoja vitamino D koncentraciją kraujyje. Kai jau kūdikiai pradeda rimtai sirgti, atlikę kraujo tyrimą, konstatuojame vitamino D perdozavimą. O iš kūdikystės išaugusiems vaikams tėveliai nebeduoda nei vitamino D lašiukų ar papildų, nei rūpinasi, kad vaikai gautų daugiau maisto, turinčio šio vitamino. Dėl netinkamos mitybos, per mažo fizinio aktyvumo lauke šviečiant saulei bei vitamino D papildų nevartojimo gana daug vaikų kenčia nuo kritinioš io vitamino deficito sukeltų ligų”, – komentuoja gydytoja E. Marciuškienė.

Vitamino D daugiau turi jaunesni berniukai ir vyresnės mergaitės

Išanalizavus moksleivių vitamino D rodiklių skirtumus pagal amžiaus grupes, matyti, kad pagrindinėje mokykloje besimokantys 11-14 metų berniukai turi daugiau šio vitamino nei mergaitės, o vidurinėje mokykloje (15-18 m.) – atvirkščiai.

Vitamino D tyrimų rezultatų lentelė

Gydytoja E. Marciuškienė pažymi, kad tokiems vitamino D koncentracijos pokyčiams įtakos turi skirtingų amžiaus grupių vaikų besikeičiantys įpročiai. “Pagrindinėje mokykloje besimokantys berniukai turi daugiau šio vitamino nei mergaitės, matyt, todėl, kad daugiau juda ir būna lauke šviečiant saulei. Be to, įtakos turi ir maitinimosi įpročiai – berniukai labiau linkę valgyti riebesnį maistą, galbūt daugiau vitamino D turinčią žuvį, o mergaitės, besivaikydamos lieknėjimo madų, vengia visaverčio maisto. Vyresnės merginos daugiau turi šio vitamino, nes pradeda labiau rūpintis išvaizda, naudotis soliariumų paslaugomis arba tampa sąmoningesnės ir pradeda vartoti maisto papildų ar daugiau produktų, papildytų vitaminu D.

Vis tik noriu akcentuoti, kad Lietuvoje mes nei dėl saulės poveikio, nei su maistu pakankamai vitamino D negauname. Lietuviai nevartoja daug žuvies, kitų šio vitamino turinčių maisto produktų, o saulės, dėl kurios poveikio odai gaminamas vitaminas D, net vasarą neturime pakankamai. Dėl šių priežasčių stebime šio vitamino deficito pandemiją”, – apibendrina E. Marciuškienė.

Vitamino D stygiaus pasekmė – dažnesnės ligos

Paprastai vitamino D stygius siejamas su kūdikių rachitu ir pagyvenusius žmones kamuojančia osteoporoze. Pastaraisiais metais įvairių šalių mokslininkai itin plačiai tyrinėja šio vitamino sąsajas su daugeliu ligų. Nustatyta, kad vitamino D stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis.

Net kas antras mokinys pamokas praleidžia dėl kvėpavimo sistemos ligų, t. y. gripo, gerklės, sinusų, kvėpavimo takų ar plaučių infekcijų. Mokslininkai yra įrodę, kad vitaminas D veikia žmogaus imuninę sistemą ir peršalimo arba virusinės infekcijos „puola“ rečiau, kai šio vitamino kiekis yra normalus. Gydytojos E. Marciuškienės teigimu, šio vitamino stygius Lietuvoje iš dalies lemia dažnesnes vaikų kvėpavimo takų infekcijas. Be to, Lietuvoje apie 100 vaikų per metus suserga tuberkulioze, kuri siejama ir su nusilpusiu imunitetu.

Labai dažnas vaikų sveikatos sutrikimas – netaisyklinga laikysena ir iškrypęs stuburas. Tam, kad kaulai būtų tvirti ir skeleto raumenys tinkamai funkcionuotų, negrėstų rachitas, vaikas privalo gauti užtektinai vitamino D. Šis vitaminas svarbus kalcio apykaitai, o kalcis – reikalingas kaulams.

Medikų teigimu, išpopuliarėję kompiuteriniai žaidimai ir dažnas televizoriaus žiūrėjimas vargina vaikų regėjimą. Vaikų regos sutrikimų skaičius Lietuvoje išlieka gana didelis. Tyrinėdami šio vitamino ir regos funkcijos sąsajas, mokslininkai nustatė, kad vitaminas D gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą.

Bendrojo vitamino D 25 (OH) koncentracijos kraujyje normos

• Kritinis deficitas (didelis trūkumas) ≤ 10 ng/ml
• Deficitas (trūkumas) < 20 ng/ml
• Stoka (nepakankamumas) 21-29 ng/ml
• Pakankamas kiekis > 30 ng/ml
• Toksiškumas (apsinuodijimas) > 150 ng/ml

Šaltinis: Vitamin D Deficiency, Journal of the American College of Cardiology, 2008 Dec 9;52(24):1949-56. doi: 10.1016/j.jacc.2008.08.050.

Tokia kreivakojystė nepavojinga ir praeina savaime.

Tik pradėjusių vaikščioti vaikų pėdos dažnai pakreiptos į vidinę pusę, dažnai dar ir išlenktos kojos per kelius. Pasistūmėjęs ir blauzdikaulis, todėl pėdos priekis pasisukęs vidun. Taigi, ketindamas bėgti vaikas viena kojyte užlipa sau ant kitos ir pargriūna. Kojytės išsitaiso 3–4 gyvenimo metais.

Rečiau pasitaiko kitos kreivų kojyčių priežastys.

Rachitas

Sergant šia liga sutrinka medžiagų apykaita ir pažeidžiama dauguma organizmo sistemų. Rachito požymis –  kaulų suminkštėjimas, kuriam turi įtakos vitamino D trūkumas maiste, taip pat –  sutrinkus jo pasisavinimui. Kūdikis tampa dirglus, nuolat prakaituoja ir trina pakaušį į pagalvę. Todėl pakaušis nuplinka.

Šią ligą reikia laiku pradėti gydyti, nes vaikui gali suminkštėti pakaušio kaulas, deformuotis krūtinkaulis, iškrypti stuburas. Rachitu sergančio vaiko raumenys nusilpsta ir  padidėja pilvas, sutrinka virškinimas, prisideda mažakraujystė.

Nuolatinę deformaciją gali sukelti kaulo pažeidimai dėl traumos ar infekcijos. Dažniausiai pažeidžiama viena kojytė. Jeigu pastebėjote neatitikimą, būtinai kreipkitės į gydytoją, nes priežastis gali būti ir kitos retos kaulų ligos.

Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu:

– trejų metų vaiko kojytės vis dar išlenktos į išorę,

– vaiko pėdos labai pasisukę į vidų, tuomet gydytojas nustatys, ar nėra kitų pažeidimų, pavyzdžiui, ar nedeformuoti pėdų kaulai (šiuo atveju gali prireikti operacijos).,

– viena koja labai skiriasi nuo kitos.