MAMŲ ISTORIJOS /

VASAROS VAISTINĖLĖ / Mažojo atostogautojo vaistinėlė. Pirmoji pagalba susižalojusiam vaikui. Švarios rankytės saugo nuo ligų. Kad akytės nebijotų saulės. Kas turi būti kūdikio kelionių vaistinėlėje.

BŪKIME SVEIKUČIAI / Kai pykinimas – ne ligos požymis. Vaiko aklimatizacija kurorte. Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? 7 vasaros pramogų su vaikais idėjos.

MAMA IR KŪDIKIS / Neišnešiotuko maitinimas. Maitinkitės sveikai!

KĄ VALGOME? / Vasaros skonis su makaronais. UGDYMAS /  Koks būrelis vaikui geriausias?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų vasara

Mažų smalsuolių nelaimės

Susižeidžia įvairaus amžiaus vaikai. Dėl to kaltas smalsumas. Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiai besivystančiam vaikui reikia ištyrinėti aplinką. 1 – 3 metų vaikai dažniausiai susižeidžia griūdami – nelengva išmokti vaikščioti, bėgioti ir šokinėti. Vyresnieji nukenčia dėl to, kad nesugeba įvertinti pavojaus. Toks vaikas gali įsipjauti žirklėmis, peiliu, stiklo šuke ar kitu aštriu daiktu. Vaikų traumoms įtakos turi jų fiziologinės ypatybės. Vaikų kauluose organinių medžiagų yra daugiau nei neorganinių, todėl jų kaulai yra lankstesni, turi stiprų antkaulį, taigi rečiau lūžta ir greičiau sugyja.

Vaiko oda labai gležna ir lengvai pažeidžiama. Dažniausiai mama ir tėtis nesibaimina dėl nedidelio nubrozdinimo ar įpjovos ir net nesusimąsto, kokias komplikacijas gali sukelti per nedidelį odos pažeidimą patekę mikrobai. Susižaloti vaikas gali ir lauke, ir namuose, todėl namų vaistinėlėje turi būti priemonių žaizdai sutvarkyti: sterilus tvarstis, švarios servetėlės, antiseptikas.

Pirmoji pagalba atsiradus mėlynei – šaltis

Sumušimus paprastai lydi mėlynės. Tai kraujosruvos, kurios atsiranda dėl to, kad trūksta kraujagyslė. Iš pradžių sumušta vieta patinsta, vėliau pamėlynuoja. Mėlynės keičia spalvą – nuo mėlynos iki geltonos. Jeigu sumušimas didelis, mėlynė gali pajuoduoti. Jei oda aplink mėlynę paraudo, karšta, atsirado pulsuojantis skausmas, gali būti prasidėjęs uždegimas. Tinimą ir skausmą sumažina šaltis. Todėl mėlynę reikia šaldyti ledo gabalėliais, tiks ir šaldytų daržovių pakelis. Ledukus geriausia sudėti į polietileno maišelį, o jį apvynioti rankšluosčiu. Po paros sumuštą vietą galima pradėti tepti specialiais tepalais, kurių vaistinėje jums pasiūlys ne vieną.

Jeigu vaikas pasitempė raumenis arba lūžo kaulas

Raumenų patempimai ir kaulų lūžiai – dažnos mažųjų nelaimės. Nesėkmingai pašokinėjęs arba nukritęs iš nedidelio aukščio vaikas gali pasitempti sausgysles. Tuomet fiksuokite sužeistą koją arba ranką, kad nejudėtų, uždėkite ledo ir kvieskite gydytoją.

Jeigu įtariate kaulo lūžį, taip pat užfiksuokite ir šaldykite sužeistą galūnę bei kvieskite greitąją pagalbą. Pavyzdžiui, jei įtariate, kad lūžo dilbis, ranką imobilizuokite ant kaklo parišta skarele. Jei lūžo žasto ar peties kaulas, po pažastimi pakiškite tvarsčio ritinėlį ir pririškite žastą prie krūtinės ląstos. Lūžusį kaulą reikia imobilizuoti tarp dviejų sąnarių, po kietais įtvarais reikia dėti ką nors minkšta.

Jeigu lūžis atviras, žaizdą uždenkite švaria servetėle, uždėkite ledo ir kvieskite greitąją pagalbą arba vežkite vaiką į gydymo įstaigą.

Jeigu vaikas griūdamas susitrenkė galvą, paguldykite jį, uždėkite ledo ir būtinai kreipkitės į gydytoją. Net nestipriai susitrenkęs galvą vaikas gali vemti, būti mieguistas. Jokiu būdu nekelkite galvą susižalojusio pargriuvusio vaiko ir nesukiokite jo galvos. Kad jis vemdamas neužspringtų, paverskite jį ant šono visu kūnu (galvos padėtis kūno atžvilgiu neturi keistis).

Pagalba nedidelėms žaizdoms – antiseptikas ir žaizdų gelis

Griūdamas kieme vaikas dažniausiai nusibrozdina kelius ir alkūnes. Nors tai atrodo menka nelaimė ir nė vienas neišaugome be tokių traumų, visiškai nekreipti į jas dėmesio nedera. Net ir mažyčius nubrozdinimus ir įpjovas reikia kruopščiai apdoroti, nes pro jas patenka mikrobai. Jei žaizdelė nedidelė, pirmiausia pašalinkite purvą ir paviršiuje esančius svetimkūnius. Nestipriai pažeistą odą užtenka nuplauti vandeniu iš čiaupo, nusausinus apdoroti antiseptiku ir apsaugoti, kad ji vėl neužsiterštų. Todėl žaizdą būtina sutvarstyti steriliu tvarsčiu arba užklijuoti pleistru. Nedidelei žaizdelei šių procedūrų užteks.

Nubrozdinimui ar žaizdai dezinfekuoti nenaudokite spiritinių tirpalų (jodo, briliantinės žalumos ar vandenilio peroksido) – tai jau praeitis. Spiritiniai preparatai dirgina odą, žaloja audinius, sukelia skausmą. Geriausia tai daryti antiseptiku be alkoholio. Jis veiksmingai naikina bakterijas, bet negraužia ir nedegina odos. Yra antiseptikų, kurie veikia iki 24 valandų.

Kad žaizda greičiau sugytų, patariama tepti specialiu tepalu, kurio sudėtyje dar yra dezinfekuojamųjų, drėkinamųjų ir uždegimą slopinančių komponentų. Specialus žaizdų gelis ne tik sudrėkina žaizdą, bet ir sudaro apsauginį sluoksnį, per kurį į ją neprasiskverbia mikrobai. Apsaugota nuo infekcijų ir uždegimų žaizda natūraliai greičiau gyja. Patepus žaizdą galima aprišti tvarsčiu.

Kodėl vaikui pavojingos įpjovos?

Įsipjovus galima pažeisti stambią kraujagyslę, arteriją arba nervą. Jeigu žaizdos nedezinfekuosime, į ją pateks pavojingų mikrobų ir pasekmės gali būti labai liūdnos – dėl gangrenos galima net netekti pažeistos galūnės. Į žaizdą patekę mikrobai gali sukelti uždegimą. Tuomet žaizdos kraštai pabrinksta ir kamuoja skausmas.

Išsivysčius uždegimui žaizdoje prisikaups pūlių, kurie gali išplisti į aplinkinius audinius. Jeigu susižeidusio vaiko būklė pablogėja, jis nusilpsta, pakyla temperatūra, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Ką daryti, jeigu žaizda nemaža?

Juo gilesnė ir didesnė žaizda, tuo didesnis pavojus. Jeigu pažeistas didesnis odos plotas arba žaizda gili, būtina kreiptis į gydytoją. Aptikę žaizdoje įstrigusį svetimkūnį, pavyzdžiui, stiklo šukę, nebandykite patys jo ištraukti, nes kraujavimas sustiprės. Uždėkite sterilios marlės skiautę, apriškite žaizdą ir kreipkitės į gydytoją.

Negydomos didesnės kaip pusantro – dviejų centimetrų pločio žaizdos gis labai ilgai, skaudės ir gali įsimesti komplikacijos. Pjautinę arba durtinę žaizdą pirmiausia nuplaukite vėsiu tekančiu vandeniu, apdorokite antiseptiku. Jei žaizda kraujuoja, suspauskite jos kraštus. Tai galima padaryti ir steriliu tvarsčiu. Galima vaikui duoti išgerti vaistų nuo skausmo.

Jeigu žaizda gili ir kraujuoja, spausdami tvarstį sustabdykite kraujavimą ir būtinai kreipkitės į gydytoją. Specialisto pagalbos reikėtų kreiptis ir visais kitais atvejais, kai sužeistą vietą labai skauda – gali būti pažeistas nervas. Didesnę žaizdą gali prireikti susiūti – tuomet ji greičiau sugyja. Jeigu žaizda didelė ir nešvari, svarbu žinoti, ar vaikas skiepytas nuo stabligės. Nepamirškite, kad vaiką paskiepyti nuo stabligės reikia kas penkerius metus.

Taigi pirmas svarbus žingsnis, siekiant išvengti komplikacijų,– tinkama pirmoji pagalba susižeidusiam vaikui.

Parengė Undinė Gilė