Ruošiantis mokyklai nepakanka pasirinkti ugdymo įstaigą ar parūpinti mokyklinių prekių. Būsimų mokinių tėvai arba globėjai dažnai susimąsto, ar vaikas pasirengęs lankyti mokyklą.

Mokymasis – nauja vaiko veikla, jam teks bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, prisitaikyti prie kitokio gyvenimo ritmo bei dienos režimo. Psichologų nuomone, vaiko gebėjimas rašyti, skaityti ar skaičiuoti dar negarantuoja, kad pirmokas greitai adaptuosis mokykloje. Labai svarbus vaiko savarankiškumas bei gebėjimas užmegzti naujus kontaktus su suaugusiaisiais ir kitais vaikais. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė pataria tėveliams, kaip padėti vaikams adaptuotis mokykloje:

• Kartu su vaiku užsukite į naują mokyklą gerokai prieš mokslo metų pradžią. Tai patogu padaryti, pavyzdžiui, prieš vasaros atostogas. Pavaikštinėkite koridoriais, susipažinkite su mokytoja. Per vasarą vaikas pripras prie minties, kad lankys mokyklą, ir žinos, kas jo laukia.
• Atkreipkite dėmesį, kokios nuotaikos vaikas išeina į ugdymo įstaigą ir kokios iš jos grįžta. Uždaresnis vaikas kartais nedrįsta pasipasakoti apie sunkumus. Stebėkite, ar nepasikeitė vaiko elgesys ar emocijos, ar neatsirado somatiniai simptomai (galvos skausmas, pykinimas ir panašiai).
• Pasiteiraukite vaiko, kaip sekėsi mokykloje, stenkitės jį išklausyti, paaiškinti. Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti suaugusiųjų patarimai, o tėvų supratimas, tiesiog pabandykite pajausti vaiko situaciją.
• Vaikui lengviau įveikti adaptacijos problemas, kai jaučia, kad tėvams rūpi, kaip jam sekasi, kai gali pasidalinti savo išgyvenimais.
• Pradinukas, ypač pirmokėlis, naujoje mokykloje gali jaustis nesaugus. Jei vaikas namiškiams sako, jog mokykla jam nepatinka ir nenori jos lankyti, dažniau bendraukite su mokytoja. Nevenkite paklausti, kodėl vaikas grįžta namo liūdnas, kaip jaučiasi klasėje, ar per pertraukas žaidžia su kitais vaikais.
• Nedera sakyti vaikui „tu nieko nesugebi gerai padaryti”, ar galima iš tavęs tikėtis ko nors daugiau?”. Šie žodžiai tik padidins vaiko nepasitikėjimą ir nusivylimą savimi, taigi pasistenkite nenuvertinti savo atžalos.
• Nestiprinkite vaiko baimės klausimu „ar labai bijai eiti į mokyklą?” ir kt. Jei vaikas bijo, pasakykite, kad jį suprantate ir daugelis vaikų tai patiria. Gal ir patys kadaise taip jautėtės – pasidalykite savo patirtimi su vaiku.
• Uždaresniam, drovesniam vaikui pasiūlykite nupiešti mokyklą, draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai. Piešdamas vaikas ne tik išlieja emocijas, bet iš naujo išgyvena tam tikras situacijas.
• Drąsesniam, judresniam, aktyvesniam vaikui sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, todėl po pamokų pasiūlykite aktyvių užsiėmimų. Padėsite jam atsikratyti įtampos ir per dieną susikaupusio nerimo.

Kiekvienas vaikas individualus, vieni greičiau prisitaiko prie naujos situacijos, kitiems reikia daugiau laiko. Būkite kantrūs, palaikykite savo vaiką ne vien žodžiais: jam reikia ir jūsų švelnumo bei apkabinimo. Tiesiog darykite tai nuoširdžiai.