Nors miokarditas yra viena dažniausių staigios suaugusiųjų mirties priežasčių, jis gali būti diagnozuotas bet kokiame amžiuje – serga net kūdikiai ir vaikai. Pastariesiems ši liga netgi pražūtingesnė nei suaugusiems – dėl dar nevisiškai susiformavusios imuninės sistemos (dažniau pasitaiko ūminės ligos formos). Moterims miokarditas statistiškai diagnozuojamas pusantro karto dažniau nei vyrams. Dažniau šia liga suserga prastai besimaitinantys, didelius fizinius krūvius patiriantys asmenys, taip pat nėščiosios ar neseniai pagimdžiusios mamos.

Apie miokarditą ir būdus apsisaugoti nuo šios ligos kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologe Greta Radauskaite.

– Kodėl žmonės suserga miokarditu – kokios dažniausios priežastys?

– Šios ligos priežastys įvairios. Pagal tipą miokarditas skirstomas į infekcinį ir neinfekcinį. Infekcinį miokarditą sukelia bakterijos, virusai, pirmuonys. Dažniausi ligos sukėlėjai yra gripo, herpeso virusai, ŽIV, adenovirusai, borelijos (sukelia Laimo ligą), mikoplazmos ir kt. Miokarditu dažniau serga tie asmenys, kurie serga sisteminėmis ligomis – sarkoidoze, reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige, tirotoksikoze, kitomis autoimuninėmis ligomis, kurių metu organizme susidaro antikūnai prieš savus organus. Dar viena ligos sukėlėjų grupė – įvairios toksinės medžiagos: švinas, smalkės, kai kurie antibiotikai, chemoterapiniai preparatai, kokainas, amfetaminas, kai kurių gyvačių, vabzdžių nuodai. Širdies raumens pažeidimą taip pat gali sukelti šilumos smūgis, hipotermija ar radiacija.

– Kokie simptomai signalizuoja apie miokarditą?

– Miokarditas gali būti švelnios formos ir besimptomis, tad žmogus kartais net nežino, kad juo serga – tai nustatoma tik atlikus tyrimus (tarp visų miokardito atvejų kliniškai nepasireiškusi liga praeina iki trečdaliui susirgusiųjų). Vis dėlto dažniausiai liga pasireiškia nespecifiniais simptomais: bendru silpnumu, nuovargiu, pakilusia temperatūra, sąnarių skausmais bei širdies nepakankamumą rodančiais požymiais – širdies ritmo sutrikimais, dusuliu, blauzdų tinimu, kritusiu kraujospūdžiu, skausmu krūtinėje. Žaibinio miokardito pirmoji išraiška gali būti kardiogeninis šokas ar net staigi mirtis. Miokardito negydant, gali plėstis širdies ertmės ir vystytis lėtinis širdies nepakankamumas. Tokiems vaikams ar suaugusiesiems laikui bėgant gali prireikti širdies transplantacijos.

Miokarditą reikėtų įtarti atsiradus minėtiems simptomams, jei prieš 1–2 savaites vaikas ar jūs sirgote virusine ar bakterine infekcija, jei jums nustatyta autoimuninė liga, neseniai buvo įsisiurbusi erkė, dirbate su cheminėmis medžiagomis, vartojote širdį pažeidžiančius medikamentus.

Diagnozuoti miokarditą labai sunku net ir patyrusiems gydytojams. Įtarus šią ligą, galima atlikti elektrokardiogramą, širdies echoskopiją, krūtinės ląstos rentgenogramą (kuri gali rodyti širdies išsiplėtimą), kraujo tyrimą (ieškoma uždegimo požymių, širdies raumens pažeidimo rodiklių). Taip pat kartais tenka atlikti širdies biopsiją – įdūrus specialia adata, tyrimui paimamas mažas širdies raumens gabalėlis.

– Ar yra kokių nors profilaktinių priemonių, apsaugančių nuo miokardito ar bent jau sumažinančių ligos riziką?

– Pirmiausia miokardito profilaktikai būtų galima priskirti savalaikį infekcijų gydymą. Todėl susirgus visuomet reikėtų kreiptis į medikus, kad, esant reikalui, būtų paskirtas tinkamas gydymas antibakteriniais ar antivirusiniais vaistais, neiti į darbą ir kuo daugiau ilsėtis. Taip pat reikėtų vengti kontakto su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, nevartoti narkotinių medžiagų ir nepersikaitinti saulėje. Asmenims, kuriems jau nustatyta autoimuninė liga, bei tiems, kurie gydomi širdį pažeidžiančiais medikamentais, kartą per metus (esant reikalui, ir dažniau) turėtų būti atliekama elektrokardiograma bei širdies echoskopija. Vasarą padidėja pavojus gamtos mylėtojams, nes ypač suaktyvėja įvairūs vabzdžiai, erkės. Einant į mišką, derėtų vilkėti šviesių spalvų drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėti tinkamą avalynę, naudoti vabzdžius atbaidančius repelentus.

Esant miokardito ūminei stadijai, griežtai draudžiama sportuoti – įrodyta, kad fizinis aktyvumas didina širdies pažeidžiamumą ir staigios mirties tikimybę. Aktyvi fizinė veikla nerekomenduojama bent jau pirmuosius du ligos mėnesius.

Įgimtos širdies ligos

Širdies formavimąsi embriono vystymosi metu neigiamai gali veikti:
• ūmūs moters infekciniai susirgimai per pirmus tris nėštumo mėnesius;
• lėtiniai moters susirgimai, tokie kaip cukrinis diabetas;
• žalingi aplinkos veiksniai (radiacija, aplinkos tarša);
• moters rūkymas nėštumo metu, be to, ne tik aktyvus, bet ir pasyvus;
• alkoholio, įvairių medikamentų vartojimas nėštumo metu;
• vyresnis nei 35 metai nėščios moters amžius.

Tačiau dažnai įgimtų širdies ydų priežastys lieka nežinomos. Apie tai, kad vaikas gali sirgti širdies liga, galima įtarti iš tokių išorinių požymių kaip netikėti išblyškimo priepuoliai, odos mėlynavimas, alpimas ir sąmonės praradimas, skausmai krūtinėje. Tokie vaikai greitai pavargsta lipdami laiptais, sparčiai eidami. Kūdikiams prastai auga svoris, kamuoja dusulys, sutankėjęs kvėpavimas.

Kritiškiausias periodas, kai išryškėja gyvybei grėsmingos ydos – pirmieji mėnesiai. Tais atvejais, kai yda sunki, pavojinga gyvybei, konsultuotis su vaikų kardiologu būtina kuo greičiau po gimimo, nes būtina iš karto imtis visų reikalingų priemonių.

Dalis širdies ligų nuo vaiko gimimo gali būti nepastebimos ir išryškėja vėliau, jam augant. Dažnai mažiesiems pacientams diagnozuojami širdies ūžesiai. Jie skirstomi į dvi klases: funkcinius ir organinius. Organiniai ūžesiai gali atsirasti dėl širdies struktūrinių pakitimų, o funkciniai – dėl pagreitėjusios kraujotakos, karščiuojant, susijaudinus ar esant mažakraujystei.

Kai vaikas intensyviai auga, specialistai turėtų įvertinti vaiko širdies būklę, prieš parenkant jam fizinį krūvį.

Kas skatina širdies ligas

Prie vaikų Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių priskiriami tokie veiksniai kaip mityba, kai vaiko maiste per mažai kalorijų ar per daug „blogųjų“ riebalų ir cukrų, kompiuteriniai žaidimai, kurie stabdo fizinį aktyvumą, tabako dūmų prisotinta aplinka, kai kuriose šalyse – tabako reklama, kuri skatina tabako vartojimą.

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search vaikų ligos]

Medikė teigia, jog per daugiau nei 30 darbo metų vaikų kardiologijos srityje, darbo padaugėjo 3-4 kartus. Ir dėl to, kad gausėja vaikų, sergančių širdies ligomis, gretos. Ypač jaunėja suaugusiesiems būdingos širdies ligos.

Kas turi įtakos vaikų širdies ligoms atsirasti, jaunėti?

Vaikų širdies ligas N. Rožnova skiria į dvi dalis: tai įgimtos širdies raumens ligos, taip pat ligos, įgytos po tam tikrų susirgimų bei vaikų širdies ligos, būdingos suaugusiems žmonėms. „Įgimtų širdies ydų ir širdies raumens ligų skaičius ilgą laiką nei didėja, nei mažėja. Tiek prieš kelias dešimtis metų, tiek dabar gimsta panašus skaičius vaikų su tokiomis bėdomis – maždaug 8-10 iš 1000.

Įgimtoms širdies negalioms įtakos turi daugybė dalykų: paveldimumas, gyvenimo sąlygos, kaip moteris jautėsi nėštumo metu, kokia abiejų tėvų sveikata. Įtakos turi net profesija. Kai kurias vaikų širdies ligas galima pastebėti dar motinai besilaukiant, tik gimus kūdikiui – imtis jų gydymo“, – teigia medikė. Anot pašnekovės, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog per pastarąsias kelias dešimtis metų medicina labai pažengė į priekį – daugybė ydų ir širdies sutrikimų efektyviai gydomi, koreguojami, tad vaikai gali gyventi visavertį gyvenimą.

Kalbant apie suaugusiesiems būdingas širdies ligas, kuriomis vis dažniau serga ir vaikai, tai – hipertenzija, nervų sistemos disfunkcija, širdies ritmo sutrikimai. „Verta atminti, jog šioje srityje diagnostika taip pat labai patobulėjo, tad dauguma ligų pastebimos laiku, neleidžiama joms progresuoti“, – atkreipia dėmesį N. Rožnova. Didžiausią įtaką širdies ir kraujagyslių ligų jaunėjimui, gydytojos teigimu, turi pasikeitusios gyvenimo sąlygos.

Vaikai patiria daug didesnį psichologinį krūvį bei stresą nei jų tėvai ar seneliai. Dauguma jaunosios kartos atstovų per mažai juda, per daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Daug vaikų turi antsvorio. „Hipertonikų gretas tarp paauglių didina ir XXI a. problema – kūno kultas. Berniukai užsiima kultūrizmu, sunkiąją atletika, merginos itin intensyviai sportuoja, kad turėtų išsvajotas kūno formas. Perdėti fiziniai krūviai augančią širdį veikia neigiamai. Tai jokiu būdu nereiškia, kad nereikia sportuoti, tačiau sporto šakas reikėtų rinktis apdairiai, nepamiršti sveiko proto ir saiko. Padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai vaikams paprastai nustatomi per profilaktines sveikatos patikras“ – apibendrina N. Rožnova.

Kad plaktų vaiko širdis…

Faktą, kad pasitarti dėl įvairių širdies ritmo sutrikimų, padidėjusio kraujospūdžio ar cholesterolio kiekio kraujyje ateina vis daugiau jaunų pacientų, patvirtina ir tinklo „Camelia“ vaistinėse nemokamai žmones konsultuojantys kardiologai. Pasak gydytojų, žmones domina patys įvairiausi klausimai. Dalis atėjusiųjų pasikonsultuoti domisi, kaip sumažinti padidėjusį kraujospūdį mokyklinio amžiaus vaikams, kaip stiprinti jų širdį, kraują. Konsultacijos vaistinėse galbūt ir neišgydo rimtų sveikatos sutrikimų, bet žmogui bent jau tampa aiškiau, kaip reaguoti į vienokius ar kitokius simptomus, kaip elgtis konkrečiu atveju.

Atsižvelgdami į sergančiųjų širdies ligomis skaičiaus didėjimą, pačių ligų jaunėjimą, vaistinių tinklas „Camelia“ jau antrus metus inicijuoja nemokamas kardiologų konsultacijas, taip pat aktyviai mini Pasaulinę širdies dieną, kuri kasmet švenčiama rugsėjo 29 d.

Šiemet tinklas kartu su Vaiko Širdies Asociacija kviečia prisijungti prie akcijos ,,Mums rūpi, kad plaktų VAIKO ŠIRDIS“, nebūti abejingais vaikams su širdies negalia, visokeriopai padėti jiems. Taip pat dalyvauti šventėje, kuri rugsėjo 30 dieną 13 val. prasidės Klaipėdos Teatro aikštėje. Joje susirinkę Vakarų Lietuvos baikeriai (klubai „West Coast“, „Hellions“ ir kt.) paskelbs akcijos pradžią ir važiuos per Klaipėdos senamiestį, prie Vaikų ligoninės sustos padėkoti medikams už neįkainojamą jų darbą. Toliau kolona vyks į ,,Palangos Gintaro“ vaikų sanatoriją, kur 14 val. į dangų bus paleista 300 vienetų širdies formos raudonų vilties balionų – kasmet Lietuvoje atliekama apie 250-300 širdies operacijų kūdikiams ir vaikams. Tada baikeriai pajudės į Kretingos Rotušės aikštėje vyksiantį koncertą (koncerto pradžia 15 val.). Renginio metu oro balionu į dangų nemokamai bus pakelti 30 vaikų po širdies operacijų, laukiantys širdies donoro, koncerto metu bus galima laimėti skrydžius. Vaiko Širdies Asociacija padovanos įspūdingą reginį – saldainių ir žaislų lietų iš dangaus. Tai – dovana. Prie akcijos jau prisijungė dainininkai Linas Adomaitis ir Laura Remeikienė.

Daugiau informacijos apie Vaiko Širdies Asociacijos veiklą, akciją ir šventės programa – svetainėje www.vaikosirdis.lt

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search vaikų ligos]