Dehidratacija

Vaikų medžiagų apykaita spartesnė negu suaugusiųjų, be to, vanduo mažylių organizme sudaro didesnę kūno masės dalį, todėl jie ypatingai greitai netenka skysčių, o kartu su jais organizme mažėja ir būtinų mineralinių medžiagų kiekis. Skysčių netekimas ypač pavojingas kūdikiams ir vaikams iki 3 metų, nes jie dėl mažos kūno masės gali prarasti pernelyg daug vandens.

Esant dehidratacijai, netenkama daugiau vandens, negu gaunama geriant, todėl sutrinka organizmo skysčių ir elektrolitų pusiausvyra, o dėl ypatingai sunkios dehidratacijos gali kilti mirties pavojus.

Apie dehidrataciją įspėjantys simptomai:

• pirmieji dehidratacijos požymiai – išdžiūvusi burna ir troškulys;
• vaikas tampa vangus, suprastėja reakcija į aplinką;
• mažylis išblykšta ir mieguistas;
• oda pasidaro vėsi, pilkšvo atspalvio, įdumba akys;
• atšąla rankos ir kojos;
• kūdikiams įdumba momenėlis;
• vaikas mažai prakaituoja ir retai šlapinasi, verkia be ašarų;
• sunkus požymis – sąmonės pritemimas ar net apalpimas.

Karštą dieną vaikas nuolat turi gurkšnoti skysčius. Neverskite jo iš karto išgerti daug vandens. Troškulį vaikas greičiau numalšins gerdamas pamažu – nedideliais gurkšneliais, bet dažniau. Geriausiai troškulį numalšins negazuotas mineralinis kambario temperatūros vanduo. Vasarą nedera duoti šalto vandens, nes dėl didelio temperatūrų skirtumo vaikas gali susirgti peršalimo liga.

Pastebėję dehidratacijos požymius, mažyliui padėsite nunešę jį į vėsią patalpą, duokite atsigerti vandens. Rekomenduojama gerti specialų rehidracijos tirpalą, kuris padeda atkurti netektus mikroelementus ir skysčius. Jeigu tokio tirpalo neturite, galite duoti mineralinio vandens, įmaišę į jį druskos ir cukraus.

Kad vaikas išvengtų dehidratacijos, esant karštam orui, laikykitės šių patarimų:

• Renkite mažylį laisvais, šviesiais, orui pralaidžiais drabužiais iš natūralių audinių, galvą apsaugokite kepure.
• Karščių metu su vaiku nebūkite saulėje, laiką leiskite šešėlyje ir vėjo prapučiamoje vietoje.
• Jeigu karštis nepakeliamas, ant galvos ir pečių uždėkite vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį, marškinėlius ar kitokį drabužį.
• Apipurkškite vaiką drungnu vandeniu. Visą kūną gerai atvėsina dušas.
• Ištisą dieną nuolat girdykite vaiką. Galite jam duoti negazuoto ir nevirinto vandens (galima šiek tiek sūraus mineralinio vandens), džiovintų vaisių kompoto, šviežių sulčių, praskiestų vandeniu, nesaldintos arbatos. Gėrimai turi būti vėsūs, bet ne lediniai.

Ar vaikas geria užtektinai, galite patikrinti pagal šlapinimąsi: tai daryti normalu ne rečiau kaip 6 kartus per parą, o šlapimas neturi būti tamsios spalvos.

Perkaitimas ir saulės smūgis

Lepintis saule ir šiluma turime su saiku, kad išvengtume perkaitimo ir saulės (šilumos) smūgio. Perkaistama, kai sutrinka šilumos apykaita, t. y. kai kūnas gamina daugiau šilumos, nei gali atiduoti. Jeigu vaiką pradėjo pykinti, jis vemia, mieguistas ir nusilpęs, kamuoja galvos skausmas ir svaigimas, raumenų mėšlungis, išblyško oda, gali būti, kad jis perkaito. Šiuo atveju gali padėti vėsus dušas (vonia netinka), duokite vaikui vėsaus gėrimo, geriausia ‒ mineralinio vandens.

Daug rimtesnė problema ‒ saulės (šilumos) smūgis, nes pažeidžia smegenis. Tai yra sunkiausias karščio sukeltas sutrikimas. Kai aplinkos oro temperatūra aukštesnė už odos, šilumą atiduodame prakaituodami, t. y. garindami. O kai nebegalime prakaituoti, pavyzdžiui, dėl didelės oro drėgmės, tvankumo, kai nėra jokio vėjelio, prigludusių, oro nepraleidžiančių drabužių, gali pakilti temperatūra. Tai lemia šilumos smūgį, kuris kelia pavojų gyvybei, gali išsivystyti neurologiniai sutrikimai.

Vaikus karštis veikia stipriau, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išsivystę, mažyliai negali prisitaikyti prie karščio taip gerai kaip suaugusieji dar todėl, kad jie mažiau prakaituoja, o prakaitas natūraliai atvėsina. Todėl vaikai turi didesnę riziką perkaisti ir patirti su perkaitimu susijusius negalavimus.

Kada reikia gydytojo?

Saulės (šilumos) smūgis gali užklupti tiek būnant saulėje, tiek praėjus kelioms valandoms. Šį sveikatos sutrikimą galima įtarti, atsiradus kuriems nors iš šių požymių:

• galvos skausmas, svaigimas, zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse;
• pykinimas ir vėmimas;
• vangumas, silpnumas;
• koordinacijos sutrikimas;
• padažnėjusi širdies veikla ir pasunkėjęs kvėpavimas;
• išbalusi oda;
• kūno temperatūros pakilimas iki 40 laipsnių;
• stipriausi šilumos smūgio požymiai – sąmonės pritemimas ir praradimas.

Pastebėję šilumos smūgio požymius, kvieskite medikus. Pirmoji pagalba perkaitus ar patyrus saulės smūgį yra vėsinimas. Greitai perkelkite vaiką į vėsią vietą – bent nuveskite į šešėlį, o geriausia į kambarį su oro kondicionieriumi, nurenkite vaiko drabužius. Jeigu nėra vėsios patalpos, bet kokiu būdu vėsinkite erdvę: vėdinkite laikraščiais, sudarykite šešėlį, uždenkite kūną vėsiais vystyklais ar rankšluosčiais, duokite vaikui atsigerti vandens. Jeigu patyręs saulės smūgį vaikas neteko sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėduokite ir skubiai kvieskite greitąją pagalbą.

Patarimai, kaip išvengti perkaitimo ir saulės (šilumos) smūgio:

• Kuo aktyviau vaikas juda saulėje ar šilumoje, tuo didesnė saulės smūgio tikimybė, todėl neikite į paplūdimį pačiomis karščiausiomis valandomis.

• Perkaitimo ir šilumos smūgio riziką didina ir dehidratacija (skysčių netekimas), nes vaikas neturi ko prakaituoti ir negali atsivėsinti. Taigi visą laiką duokite jam gerti šiek tiek vandens, įsitikinkite, kad vaiko drabužiai laisvi ir nepamirškite galvos apdangalo.

• Nebijokite oro kondicionierių. Jie yra daug naudingesni vaiko sveikatai nei tvankumas ir karštis. Vienintelis dalykas – nepamirškite, kad oro kondicionierius išsausina orą, ir būtent tai yra pavojinga vaikui. Raskite būdą sudrėkinti kambarį, kai veikia oro kondicionierius.

• Niekada nepalikite vaiko automobilyje, net trumpam. Nuo kaitros neišgelbės net atidarytas langas: karštą dieną net pavėsyje stovinčio automobilio viduje temperatūra greitai pakyla.

Nudegimai saulėje

Seniai žinome, kad degintis yra kenksminga, bet dauguma atostogautojų, pasiekę jūrą ir paplūdimį, kiekvieną dieną nuo saulėtekio iki saulėlydžio kepinasi saulėje ir dažnai drauge su jais būna vaikai, o jų oda yra daug jautresnė. Nuo 10 iki 16 valandos vaikui nedera būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Kūdikiui iki vienerių iš viso negalima būti atviroje saulėje, nes nuo ultravioletinių spindulių apsaugančio melanino mažylių odoje nesigamina užtektinai, be to, kūdikio dar nepatariama tepti apsauginiais kremais.

Iki 11 ir po 16 valandos vyresni vaikai gali pabūti saulėje, bet būtinai su plačiabryliu šviesios spalvos galvos apdangalu, kad ausys ir visas veidukas būtų apsaugotas šešėlio. Atviras kūno vietas reikia tepti kremu nuo saulės keletą kartų per dieną, nes žaidžiant ir maudantis apsauginė plėvelė nusitrina. Geriausia, jei mažylis kapstosi smėlyje po paplūdimio skėčiu.

Taigi, norint kiek įmanoma labiau apsaugoti vaiką nuo šilumos smūgio, nudegimo saulėje ir dehidratacijos, geriausia, kad jis būtų atokiau nuo atvirų saulės spindulių.

Deja, ne visada pavyksta apsaugoti vaiką ir saulė nudegina odą. Nudegimo saulėje požymiai dažnai išryškėja ne iškart, juos galime pastebėti jau sugrįžę iš lauko. Oda nudegimo vietoje parausta, dažnai patinsta, skauda, gali būti nusėta pūslelių, gali pašiurpti kūnas, krėsti drebulys.

Pagalba nusideginusiam vaikui

Jeigu vis dėlto nepavyko išvengti nudegimų, greitai palikite paplūdimį ir duokite vaikui gerti kambario temperatūros negazuoto mineralinio vandens. Ant nedidelių nudegusių odos plotelių dedami šalti kompresai, pavyzdžiui, šaltame vandenyje suvilgytos audinio skiautės arba nosinės. Tokį kompresą laikykite, kol jis sušils, ir dėkite kas 2–3 valandas.

Jeigu saulė nudegino didesnius odos plotus, uždėkite vėsiame vandenyje suvilgytą rankšluostį, drėgną paklodę arba aprenkite vaiką drėgnais marškinėliais. Atvėsti padės ir vėsi vonia arba dušas. Šlapios odos nesausinkite, o leiskite jai nudžiūti: garuodamas vanduo vėsins įkaitusį vaiką.

Nudegintą odą patepkite specialiu kremu ar losjonu, skirtu naudoti po nudegimo. Tokių preparatų gausu bet kurioje vaistinėje, jie padeda nuo saulės nudegimo daug efektyviau nei kefyras ar grietinė, dar ir vėsina bei numalšina skausmą.

Kol nudegimai neišnyks, saugokite vaiką nuo tiesioginių saulės spindulių, renkite jį tik lengvais medvilniniais drabužiais, kurie netrins odos.

Prisiminkite, kad būnant ant paplūdimio smėlio ir upės, ežero, jūros vandenyje būtinos stiprios apsauginės priemonės, nes ultravioletiniai spinduliai atsispindi ir yra daug intensyvesni.

Parengė Undinė Gilė

Naujagimiai dažnai atpila, bet tai ne vėmimas, o normalus reiškinys.

Vėmimą gali sukelti daugybė nepavojingų dalykų, bet tai gali būti ir rimtos ligos požymis, pavyzdžiui, invaginacija, žarnų nepraeinamumas (Kraujas išmatose), supimas ( transporte) ir šalutinis vaistų poveikis.

Staiga atsiradusio bet kurio amžiaus vaiko vėmimo dažniausia priežastis – infekcija. Tai gali būti gastroenterito, kitos žarnyno infekcijos požymis. Vemti gali gerklės, ausų, plaučių ar šlapimo takų uždegimu sergantis vaikas. Paprastai vaikui tuomet būna pakilusi temperatūra.

Blogai besijaučiančio vaiko vėmimą ir galvos skausmą drauge taip pat dažniausiai sukelia infekcija, pavyzdžiui angina arba gripas. Bet vėmimas drauge su galvos skausmu gali būti ir meningito požymis. (Kaklo skausmas ir diegliai).

Vėmimas kartu su pilvo skausmu nėra dažnas negalavimas. Gastroenteritu sergančiam vaikui skausmo antplūdžiai atsiranda viršutinėje pilvo dalyje, nors gali skaudėti ir pilvo šonai ir apačia. Šiuo atveju vėmimo priepuoliai gali būti skausmingi, nes jie sukelia  viršutinės pilvo dalies raumenų susitraukimus. Vaiką turėtų apžiūrėti gydytojas, nes toks skausmas gali būti rimtos ligos požymis, pavyzdžiui – apendicito. (Ūmus pilvo skausmas).

Linkusiam vemti vaikui šį nemalonų reiškinį gali sukelti susijaudinimas, nerimas arba supimas ( taip pat – ir transporte).

Vėmimas – organizmo apsauginė reakcija apsinuodijus, taip pat šią reakcija gali sukelti kai kurie vaistai. (Apsinuodijimas).

Vemia su kraujo priemaiša dažniau vyresni vaikai, ypač jeigu vėmimo priepuoliai (ir atsirūgimai) dažnai kartojasi. Tokio vėmimo priežastis gali būti gastroenteritas.

Kraujo priežastis paprastai yra skrandžio gleivinės plyšimas, kurį sukelia nuolatinė pilvo raumenų įtampa. Dėl šios priežasties kraujo netekimo rizika nedidelė ir kraujavimas greitai liaujasi. Į gydytoją kreiptis būtina dėlto, kad jis nustatytų, ar vaikas neserga kuria nors rimtesne liga, pavyzdžiui, skrandžio opa.

Kartais vaikas praryja iš nosies tekantį kraują, kuris ir patenka į vėmalų masę.

Gastroenteritas

Tai infekcinė skrandžio ir žarnyno liga. Jis sukelia gausų vėmimą, viduriavimą ir aštrų skausmą.

Vemti vaikas pradeda staiga, išbalęs vaikas tai gali daryti po keletą kartų per valandą, o pykinimas nesiliauja net tuomet, kai vaiko skrandis visiškai tuščias. Išmatos dažniausiai labai skystos ir jose gali būti kraujo. Vaikui pakyla kūno temperatūra, maudžia visą kūną ir pilvą, kaip sergant gripu.

Gastroenteritas – užkrečiama liga, ja sirgti gali keletas šeimos narių, ypač vaikų, tuo pačiu metu.

Dažniausia jo priežastis – virusinė infekcija, nors gali sukelti ir bakterijos, kurios dauginasi šilumoje ilgai laikomuose produktuose. Abiem atvejais ligos simptomai tie patys ir dažnai būna neįmanoma nustatyti tikslią ligos priežastį.

Sergančio gastroenteritu vaiko vėmimo priepuoliai paprastai baigiasi per 1–2 paras, bet viduriavimas ir pilvo skausmas gali tęstis dar kelias dienas.

Vemdamas vaikas netenka daug skysčių, o drauge ir druskų bei kitų medžiagų. Tai gali būti labai pavojinga.

Skysčių netekimo simptomai

Pirmasis dehidratacijos požymis – išsausėjusi burna. Nusiprauskite rankas ir palieskite pirštu vaiko burnos gleivinę bei liežuvį, pajusite, ar šios vietos neišsausėję.

Kitas požymis – mažas šlapimo kiekis. Jeigu pastebėjote dehidratacijos požymius, būtinai nuveskite vaiką pas gydytoją.

Stipresnės dehidratacijos požymiai – įdubusios akys, o kūdikiams – įdubęs momenėlis, prarandanti elastingumą oda. Timptelkite vaiko pilvuko ar rankos odą ir greitai atleiskite suimtą odos raukšlę. Sveiko vaiko oda tuojau pat grįš į ankstesnę būklę, o esant dehidratacijai, oda labai lėtai lyginsis ir kurį laiką bus matomas anksčiau suimtas jos plotelis. Daug skysčių netekusį vaiką skubiai vežkite pas gydytoją.

Labai daug skysčių netekusio vaiko pulsas ir kvėpavimas padažnėja, oda pabąla, jis labai mieguistas, jį gali ištikti koma (sąmonės netekimas). Tokios būklės vaikui reiki skubios medicinos pagalbos.

Ką daryti?

Vaikui reikia duoti daug gerti. Ligoniuko gėrimams tinka sultys arba paprastas vanduo. Vaikams iki dvejų metų vaistinėje galite įsigyti specialų tirpalą, atstatantį skysčių ir  druskų pusiausvyrą organizme.

Gerti vaikui geriausia duoti po po keletą gurkšnių kas 5-10 minučių, užuot kelis kartus išgėrus didelį skysčio kiekį, kurį jis gali tuojau pat išvemti. Geriausi kambario temperatūros gėrimai, nes jie mažiausiai dirgina skrandį.

Išskyrus retus apsinuodijimo maistu atvejus, kuriuos sukelia bakterijos, specialaus gydymo, pagreitinančio sveikimą, nėra.

Skausmui bei karščiavimui malšinti sugirdykite vaikui paracetamolio.

Vaikui geriau neduoti pieno, nes jis sunkiai virškinamas ir sukelia dar didesnį viduriavimą. Net ir labai maži vaikai keletą dienų gali išsiversti be pieno.

Kreipkitės į gydytoją, jeigu:

–Vaikas vemia ir pastebėjote dehidratacijos požymius.

–Vaikui labai skauda pilvą.

–Vaikas nuolat vemia ilgiau kaip valandą.

–Vaikas vemia su krauju.

–Pastebėjote meningito požymius (Kaklo skausmas ir diegliai).

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search gastroenteritas]

[inpagepostlist_search vėmimas]