Šleivakojystė

Dažniausiai įgimta, atsiradusi gimdymo metu suspaudus kojytę. Dažniausiai pėdos pasuktos žemyn ir į vidų, rečiau – į priešingą pusę – į viršų ir išorėn (į šonus). Per kurį laiką pėdos paprastai išsilygina.

Šleivakojį vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją, nes tik jis nustatys, ar problema nėra rimta.

Dažniau prireikia gydyti į viršų ir šonus pasuktas pėdas. Tai reikia pradėti daryti nuo pat ankstyvos vaikystės. Gydoma specialiais pratimais ir pėdų masažais, chirurginio gydymo reikia retai.

Mažų vaikų plokščiapėdystė – įprastas reiškinys. Ant kieto pagrindo stovinčio suaugusiojo pėda remiasi išorine dalimi, o pėdos vidinės dalies išlinkis nesiliečia su pagrindu. Plokščiapėdis remiasi į pagrindą visu pėdos apatiniu paviršiumi.

Visi naujagimiai plokščiapėdžiai. Pėdos skliautas vystosi vėliau ir visiškai išsivysto šeštaisiais gyvenimo metais.

Geriausias būdas nustatyti plokščiapėdystę – šlapių vaiko kojų pėdų atspaudai, pavyzdžiui po maudynių vonioje. Jeigu pėda atsispaudė tolygiai, o ne linija išorinėje dalyje – galite įtarti plokščiapėdystę.

Retais atvejais plokščiapėdystę sukelia nervo, kontroliuojančio pėdos raumenis, pažeidimas. Tai sukelia skausmą. Taigi, jeigu plokščiapėdį vaiką kankina skausmas, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Į vidų pasuktos pėdos

Dažna vaikų problema. Ją gali sukelti pėdos kaulų deformacija augimo metu, o vyresniems vaikams, ypač mergaitėms, – šlaunikaulio deformacija. Šis negalavimas dažniausiai praeina sulaukus 8 metų. Į šonus pasuktos pėdos taip pat – dažna problema. Paprastai taip atsitinka dėl priešingos šlaunikaulio pusės deformacijos ir praeina savaime maždaug sulaukus trejų metų.

Ką daryti?

Jeigu į vieną ar kitą pusę pasisukusios pėdos labai trukdo vaikui vaikščioti arba neišsitiesino aštuonmečio į vidų pakreiptos pėdos (pakreiptos išorėn turi išsitiesinti  sulaukus 2-3 metų), kreipkitės į gydytoją.

Kreivi kojų pirštai gali būti nuospaudų priežastis, ypač kai vienas pirštas nuolat trinasi į kitus.

Todėl parinkite vaikui tinkamą avalynę.