<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>speltų miltai | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/speltu-miltai/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 21 Jan 2020 20:17:55 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. pavasaris</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-pavasaris?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-pavasaris</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-pavasaris#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 20 Mar 2015 16:10:44 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akims plauti]]></category>
		<category><![CDATA[akių lašai]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[bronchito gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[darželis]]></category>
		<category><![CDATA[dirbtinis gimdymas]]></category>
		<category><![CDATA[Disbakteriozė]]></category>
		<category><![CDATA[dukros]]></category>
		<category><![CDATA[figūra]]></category>
		<category><![CDATA[Gerklės skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[gerosios bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[gimdymas]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojas Kazimieras Vitkauskas]]></category>
		<category><![CDATA[hormonai]]></category>
		<category><![CDATA[įkrito svetimkūnis]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[išsiplėtusios venos]]></category>
		<category><![CDATA[kineziterapeutė]]></category>
		<category><![CDATA[kojų venos]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio kosmetika]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[maisto papildai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[mergaitės]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naktinis puodukas]]></category>
		<category><![CDATA[natūralus gimdymas]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimio odelė]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioji]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumo periodu]]></category>
		<category><![CDATA[pavasaris]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pratinti prie puoduko]]></category>
		<category><![CDATA[privatus darželis]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[sausas kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šeimų mokyklėlė]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[speltų miltai]]></category>
		<category><![CDATA[spenelių tepalas]]></category>
		<category><![CDATA[sportas]]></category>
		<category><![CDATA[stuburas]]></category>
		<category><![CDATA[suskilusiems speneliams]]></category>
		<category><![CDATA[švara be chemijos išmokyti vaikščioti]]></category>
		<category><![CDATA[švara namuose]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikiškas kremas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[veido oda]]></category>
		<category><![CDATA[Vidurių užkietėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[viso grūdo makaronai]]></category>
		<category><![CDATA[visų grūdo dalių miltai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=13514</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pavasaris atneša daug džiaugsmų vaikams, o mamai ir tėčiui – dar ir naujų rūpestėlių. Saulutė kviečia vis dažniau į lauką, nes čia padaugėja pramogų. Vaikai jau išsitraukė iš sandėliuko riedučius, riedlentes, dviračius, o mama pakaitomis su tėčiu nuolat žvilgčioja pro langą, ar saugiai vaikas važinėjasi. Patys mažiausieji pradeda žengti pirmuosius savarankiškus žingsnelius ir mamai neramu&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-pavasaris">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. pavasaris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="500" height="427" class="alignleft size-full wp-image-13521" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/03/urnalas-Mama-ir-vaikas-2015_1-e1579637197806.jpg">Pavasaris atneša daug džiaugsmų vaikams, o mamai ir tėčiui – dar ir naujų rūpestėlių. Saulutė kviečia vis dažniau į lauką, nes čia padaugėja pramogų. Vaikai jau išsitraukė iš sandėliuko riedučius, riedlentes, dviračius, o mama pakaitomis su tėčiu nuolat žvilgčioja pro langą, ar saugiai vaikas važinėjasi.</p>
<p>Patys mažiausieji pradeda žengti pirmuosius savarankiškus žingsnelius ir mamai neramu – tik lėk iš paskos, kad užsižiopsojęs mažylis neužkliūtų arba kojytės nesusipainiotų.</p>
<p>Galbūt jūsų šeima šis pavasarį laukia ar ką tik sulaukė naujagimio? Tuomet šis metas – tikras išbandymas mamai ir tėčiui, seneliams, broliukams ir sesutėms.</p>
<p>Nuotaiką gadina lietus ir&nbsp;šaltas vėjas, kuris dar gali atpūsti ir peršalimo ligą – taip pat, kaip ir žiemą ar rudenį. Todėl visi pasistiprinkime žiemos nuvargintą imunitetą ir nesirkime. Būkime sveiki ir džiaukimės pavasariu!</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/03/Mama-ir-vaikas-2015_pavasaris.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #333399;"><strong>„Mama ir vaikas” 2015 metų pavasaris</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-pavasaris">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. pavasaris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-pavasaris/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Sveiki miltiniai patiekalai, nuo kurių nenutuksime</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/sveiki-miltiniai-patiekalai-nuo-kuriu-nenutuksime?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=sveiki-miltiniai-patiekalai-nuo-kuriu-nenutuksime</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/sveiki-miltiniai-patiekalai-nuo-kuriu-nenutuksime#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 19 Mar 2015 11:41:45 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mityba]]></category>
		<category><![CDATA[speltų kvietiniai miltai]]></category>
		<category><![CDATA[speltų miltai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=13476</guid>

					<description><![CDATA[<p>Visos puikiai žinome, kad grūdiniai produktai – sveikos mitybos pagrindas. Bet dažnai atsisakome šių maisto produktų patiekalų, norėdamos nepakenkti figūrai. Tik pamirštame, kad minkštutė bandelė ir rupaus malimo miltų duona skiriasi ne tik poveikiu figūrai, bet ir maistingosiomis medžiagomis. Iš kokių miltų kepate mėgstamus vaiko blynus ar lepinate šeimą gardžiais naminiais sausainukais? Jeigu perkate aukščiausios&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/sveiki-miltiniai-patiekalai-nuo-kuriu-nenutuksime">Sveiki miltiniai patiekalai, nuo kurių nenutuksime</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/sveiki-miltiniai-patiekalai-nuo-kuriu-nenutuksime/sveikiausi-viso-grudo-daliu-miltai" rel="attachment wp-att-13477"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-13477" alt="Sveikiausi - viso grūdo dalių miltai" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/03/Sveikiausi-viso-grūdo-dalių-miltai-250x213.jpg" width="250" height="213" /></a>Visos puikiai žinome, kad <i>grūdiniai produktai</i> – sveikos mitybos pagrindas.  Bet dažnai atsisakome šių maisto produktų patiekalų, norėdamos nepakenkti <i>figūrai</i>. Tik pamirštame, kad minkštutė bandelė ir <i>rupaus malimo</i> miltų duona skiriasi ne tik poveikiu figūrai, bet ir maistingosiomis medžiagomis.</p>
<p>Iš kokių miltų kepate mėgstamus vaiko blynus ar lepinate šeimą gardžiais naminiais sausainukais? Jeigu perkate aukščiausios rūšies miltus, naudos nesuteikiate nei mažam, nei dideliam <i>šeimos </i>nariui, tačiau tokių miltų reikia kokybiškiems kepiniams. Jų <i>kepiniai</i> šviesūs ir minkštučiai, bet smulkiai maltų rafinuotų grūdų <i>miltai</i> beveik nebeturi organizmui būtinų medžiagų – juose geriausiai išlieka tik kalorijos. Tokiuose kepiniuose nėra ir virškinimui būtinos ląstelienos – pagrindinio gerųjų bakterijų maisto. Vertingi tik <i>visų grūdo dalių</i> (rupių) miltų patiekalai. Be to, jie nekenkia ir <i>figūrai</i>.</p>
<p>Visų grūdo dalių miltus malant akmeninėmis girnomis išlieka visos <i>vertingosios grūdo dalys</i>: gemalai, sėlenos, endospermai. Tokiuose miltuose gausu skaidulinių medžiagų, mineralų ir vitaminų, jų <i>angliavandeniai </i>lengvai pasisavinami. Iš visų grūdo dalių miltų pagaminsite sveikus ir naudingus patiekalus, o, ruošdamos patiekalus iš skirtingų grūdinių kultūrų rūšių, šeimos meniu paįvairinsite vis kitokiais skoniais.</p>
<p>Iš <strong>visų grūdo dalių ruginių miltų,</strong> pridėjusios natūralaus raugo, iškepsite naminę duoną, skanias bandeles, paplotėlius, sausainius, blynus. Išskirtinė šių miltų savybė, kad juose gausu mineralų, vitaminų, krakmolo, amino rūgščių, skaidulinių medžiagų, B grupės vitaminų, raumenims būtino kalio.</p>
<p>Iš <strong>kvietinių visų grūdo dalių miltų </strong>išsikepsite blynus, picų pagrindus, duoną, pasigaminsite koldūnus. Jie tinka įvairiomis sėklomis, vaisiais, riešutais pagardintiems kepiniams. Papildyti patiekalus maistingosiomis medžiagomis galite ne tik visiškai atsisakiusios įprastų miltų, bet ir dalį jų pakeitusios <i>visų grūdo dalių</i> miltais.</p>
<p>Dėl rupios šių miltų struktūros iš kvietinių viso grūdo dalių miltų pagaminti patiekalai sotūs. Akmeninėmis girnomis sumaltuose tokiuose miltuose gerokai daugiau nei įprastuose kvietiniuose miltuose vertingųjų grūdo dalių: mineralų, vitaminų, skaidulinių medžiagų.</p>
<p><strong>Avižiniai visų grūdo dalių miltai </strong>gaminami iš Lietuvoje užaugintų rinktinių avižų grūdų veislių, o kruopščiai atrinkta jų sėkla atkeliavo iš Skandinavijos šalių. Šių miltų sudėtyje gausu <i>skaidulinių medžiagų</i>, ypač beta gliukanų (100 g miltų jų yra 2.4 g), kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje, skatina medžiagų apykaitą. Per parą pakanka suvartoti 3 g beta gliukanų, kuriuos gauname iš avižų, avižų sėlenų, miežių, miežių sėlenų.</p>
<p>Sotūs avižiniai visų grūdo dalių miltai tinka įvairiems patiekalams, jais galima pakeisti dalį įprastų miltų. Iš avižinių miltų užminkysite drėgnesnę tešlą ir patiekalai ilgiau išliks minkšti. Šie miltai salsvo ir riešutų prieskonio.</p>
<p>Išskirtiniai – <strong>visų grūdo dalių speltų miltai</strong>. <i>Speltų kviečių grūdai</i> genetiškai sveiki ir atsparūs aplinkos teršalams, nes šios rūšies kviečiai nepasiima mineralinių trąšų. Mat nuo ligų ir kenkėjų speltų grūdus apsaugo žiedažvynių danga. Šios išskirtinės veislės <i>kviečiai</i> dažniausiai auginami ekologiniuose žemės ūkiuose.</p>
<p>Dar viena puiki speltų grūdų savybė, kad <i>kepiniai </i>iš šių miltų ne tukina, o atvirkščiai – padeda <i>sureguliuoti svorį</i>. Mat juose esančios maistinės medžiagos puikiai tirpsta, todėl organizmas jas lengvai pasisavina. Geležies, baltymų, B grupės vitaminų šiuose miltuose daugiau nei paprastų kviečių.<br />
Dėl kitokios glitimo struktūros <i>speltų grūdų</i> patiekalai tinka <i>alergiškiems žmonėms</i>. Nustatyta, kad pusei tiriamųjų, jautrių kitų veislių kviečių glitimui, <i>speltos</i> nesukėlė alerginės reakcijos.</p>
<p>Viso grūdo dalių speltų kvietiniai miltai yra išskirtinio rupumo, birūs, juose matomos smulkios spelta kviečių sėlenėlės<b>.</b> Šie miltai baltai gelsvi dėl išlikusių spelta grūdo sudėtinių dalių.</p>
<p><i>Parengė Undinė Gilė</i></p>
<p><i><a href="https://mamairvaikas.lt/sveiki-miltiniai-patiekalai-nuo-kuriu-nenutuksime/rupaus-malimo-miltai" rel="attachment wp-att-13483"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-13483" alt="Rupaus malimo miltai" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/03/Rupaus-malimo-miltai-250x215.jpg" width="250" height="215" /></a></i>„Malsenos” <i>viso grūdo speltų</i> kvietiniai miltai malami rankų darbo akmeninių girnų malūnu pagal visas senovines tradicijas. Juos galima vertinti kaip autentišką produktą. <i>Akmeninių girnų malūnas</i> dirba lėtai, todėl grūdų gemalų nežaloja pernelyg didelė temperatūra, sukelianti riebalų oksidaciją, jie neapkarsta. Be to, rupiai malami miltai mažiau veikiami deguonies, todėl juose išlieka daugiau maistinių medžiagų.</p>
<p>„Malsenos“ viso grūdo dalių miltai paženklinti Europos Sąjungoje registruotu prekių ženklo simboliu „Rakto skylutė“. Šiuo simboliu žymimi naudingi sveikatai produktai, kuriuose yra gerokai mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir daugiau maistinių skaidulų.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/sveiki-miltiniai-patiekalai-nuo-kuriu-nenutuksime">Sveiki miltiniai patiekalai, nuo kurių nenutuksime</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/sveiki-miltiniai-patiekalai-nuo-kuriu-nenutuksime/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 12 Jun 2014 11:28:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[antiseptikas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[darželis]]></category>
		<category><![CDATA[drabužėlių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[emolientai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojai]]></category>
		<category><![CDATA[higiena vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[higieniniai įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[hodžkino limfoma]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[iššutusiai odai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[kojų higiena]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimui sustabdyti]]></category>
		<category><![CDATA[kraujo tyrimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio odelė]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maistinės skaidulos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mama ir tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[megaloblastinė anemija]]></category>
		<category><![CDATA[miltai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiai]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nudegimas saulėje]]></category>
		<category><![CDATA[nuo alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[nuo miego sutrikimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo skausmo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vabzdžių įkandimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo viduriavimo]]></category>
		<category><![CDATA[pagalba skrandžiui]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimas]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimo požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[sanatorija]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[skęstant]]></category>
		<category><![CDATA[speltų miltai]]></category>
		<category><![CDATA[speneliai]]></category>
		<category><![CDATA[suskilusiems speneliams]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas vandenyje]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko gaivinimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko miegui]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros atostogos]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[viduriuoja vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdos dezinfekavimas]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12175</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą. VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė. Ką turime žinoti apie konjunktyvitą? Viduriavimas: kada susirūpinti? KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai. BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė. PIRMOJI VASAROS PAGALBA.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="500" height="425" class="alignleft size-full wp-image-12182" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-nr.2-e1579635115903.jpg"></p>
<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.</p>
<p>VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.<br />
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?<br />
Viduriavimas: kada susirūpinti?</p>
<p>KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.</p>
<p>BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.</p>
<p>PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.</p>
<p>KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.</p>
<p>MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-vasara.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Miltai – sveikatai ir figūrai</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/miltai-sveikatai-ir-figurai?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=miltai-sveikatai-ir-figurai</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/miltai-sveikatai-ir-figurai#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 12 Jun 2014 07:23:50 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mityba]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maistinės skaidulos]]></category>
		<category><![CDATA[Malsena]]></category>
		<category><![CDATA[neperdirbti grūdai]]></category>
		<category><![CDATA[Rakto skylutė]]></category>
		<category><![CDATA[skaidulinės medžiagos]]></category>
		<category><![CDATA[spelta kvietiniai miltai]]></category>
		<category><![CDATA[speltų kvietiniai miltai]]></category>
		<category><![CDATA[speltų miltai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatai]]></category>
		<category><![CDATA[visų grūdo dalių duona]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12154</guid>

					<description><![CDATA[<p>Parduotuvėje Ieškote sveikų produktų? Atidžiai studijuojate etiketes, nes reklaminiai užrašai ant pakuotės gali slėpti sveikatai nenaudingus komponentus? Nuo šių metų pradžios sveikatai naudingus produktus atpažinsite lengviau: Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino nekomercinį ir nemokamą sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo simbolį „Rakto skylutė“. Šis simbolis populiariausias ES iš visų panašios paskirties ženklų. Europos Komisija jį laiko objektyviausiu.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/miltai-sveikatai-ir-figurai">Miltai – sveikatai ir figūrai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/miltai-sveikatai-ir-figurai/kepiniai-is-speltu-miltu-sveikas-maistas" rel="attachment wp-att-12157"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-12157" alt="Kepiniai iš speltų miltų- sveikas maistas" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Kepiniai-iš-speltų-miltų-sveikas-maistas-250x211.jpg" width="250" height="211" /></a>Parduotuvėje Ieškote sveikų produktų? Atidžiai studijuojate etiketes, nes reklaminiai užrašai ant pakuotės gali slėpti <i>sveikatai</i> nenaudingus komponentus? Nuo šių metų pradžios <i>sveikatai</i> naudingus produktus atpažinsite lengviau: Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino nekomercinį ir nemokamą <i>sveikatai</i> palankesnių maisto produktų ženklinimo simbolį „<i>Rakto skylutė</i>“. Šis simbolis populiariausias ES iš visų panašios paskirties ženklų. Europos Komisija jį laiko objektyviausiu. Juo galima ženklinti maisto produktus, atitinkančius griežtus reikalavimus: turi būti mažai sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos bei daugiau maistinių skaidulų. Dideli šių medžiagų kiekiai gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, nutukimą, diabetą.</p>
<p><strong>Kodėl svarbios skaidulinės medžiagos?</strong></p>
<p><i>Maistinės skaidulos</i> tai – angliavandeniai (polisacharidai), kurių yra augaliniuose produktuose.  Juos skaldo ne virškinimo fermentai, o storosios žarnos mikroflora. Kaip ir baltymai, angliavandeniai, riebalai, <i>maistinės skaidulos</i> yra energijos šaltinis: 1 g skaidulinių medžiagų suteikia 8 kJ arba 2 kcal energijos.</p>
<p>Pagrindiniai <i>skaidulinių medžiagų šaltiniai</i> – rupi duona, viso grūdo duonos gaminiai, pilno grūdo makaronai, pupelės, avižos, rugių, kviečių, avižų bei miežių sėlenos, <i>skaidulinių medžiagų</i> yra ir ankštinėse, ir kai kuriose kitose daržovėse, vaisiuose ir uogose, riešutuose. Malsena produktų, paženklintų <em>&#8222;R</em><i>akto skylutės&#8221;</i> simboliu, etiketėse nurodomas <i>skaidulinių medžiagų</i> kiekis.</p>
<p><strong>Skaidulinių medžiagų naudą sveikatai patvirtina tyrimai</strong></p>
<p>Klinikiniai tyrimai parodė, kad daugiau vartojant <i>skaidulinių medžiagų</i>, sumažėja koronarinės širdies ligos rizikos faktorių – cholesterolio ir trigliceridų. Manoma, kad <i>skaidulinės medžiagos</i> sumažina gliukozės kiekį kraujyje ir insulino lygį, taigi saugo nuo antrojo tipo cukrinio diabeto.</p>
<p>Tyrimais įrodyta, kad <i>skaidulinių medžiagų</i> (ypač esančių grūdinėse kultūrose) turintys produktai padeda sulieknėti. Tokį maistą ilgiau kramtome, todėl greičiau pasisotiname ir  mažiau suvalgome. Be to, šis <i>maistas</i> ilgiau virškinamas, paprastai turi mažiau kalorijų nei mažiau <i>skaidulinių medžiagų turintis maistas</i>. <i>Skaidulos</i> apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, greitina žarnyno judesius. Taip pat skatina biologiškai veiklių medžiagų – butiratų, slopinančių vėžinių ląstelių vešėjimą, susidarymą.</p>
<p>Geras <i>skaidulinių medžiagų šaltinis</i> yra <em>neperdirbti grūdai ir nesijotų miltų duona.</em> Skaidulinėmis medžiagomis mitybos racioną praturtinsite, pavyzdžiui, užkandžiui valgydami sumuštinį su <i>visų grūdo dalių  duona</i>.</p>
<p><strong>Išskirtinis produktas<i> – </i>viso grūdo speltų kvietiniai miltai</strong></p>
<p>Šie miltai gaminami iš ypatingų kviečių. Kitaip nei įprastų veislių kviečių, <i>speltų grūdai</i> padengti žiedažvyniais, kurie apsaugo juos nuo ligų ir kenkėjų. <i>Speltų grūduose</i> yra beveik visos visavertei mitybai reikalingos maistinės medžiagos ir vitaminai. <i>Speltos grūdo </i>maisto medžiagos puikiai tirpsta, todėl organizmas jas lengvai įsisavina. Galbūt dėl to kepiniai iš šių miltų ne tukina, o priešingai – gali padėti sureguliuoti svorį. Tyrimais nustatyta, kad <i>speltų grūdų</i> glitimas nesukelia alerginės reakcijos daliai tiriamųjų, kurie jautrūs kitoms kviečių rūšims.</p>
<p><i>Speltų miltai</i> – originalaus skonio. Iš jų galima gaminti ne tik duoną, bet ir pyragus, picas, bandeles, blynelius, virtinukus ar makaronus.</p>
<p><strong>Lietuviški maisto produktai, ženklinami „Rakto skylutės“ simboliu    </strong></p>
<p><i>„</i><i>Rakto skylutės“ simboliu</i> jau ženklinami vienos stambiausių ir pažangiausių grūdų perdirbimo pramonės įmonių Lietuvoje „Malsena“ produktai. Tai v<i>isagrūdžiai ruginiai, kvietiniai ir spelta kvietiniai milta</i><i>i, </i><i>spelta miltų mišiniai blynams su gemalais</i><i>, blyneliams</i><i> bei picai, skaldyti grūdai, rugių sėlenos</i><i>, kviečių sėlenos</i><i>.</i></p>
<p>Įmonėje gaminami <i>viso grūdo miltai</i> unikalūs: malami rankų darbo akmeninėmis girnomis ir tik iš patikimų ūkininkų išaugintų <i>speltų grūdų<b>.</b></i> Juose išsaugotos visos grūdo <i>maistingosios medžiagos</i>: <i>skaidulos</i>, <i>B grupės vitaminai, mineralai bei antioksidantai</i>. Malant nenusijojamos sėlenos bei gemalai, todėl  <i>viso grūdo kvietinių miltų kepiniai</i> ypač tinka subalansuotai <i>mitybai</i>, turi ryškų skonį, suteikia ilgalaikį sotumą.</p>
<p>Viso grūdo <i>kvietiniai miltai spelta</i> išskirtinio rupumo, birūs, su smulkiomis speltų kviečių sėlenėlėmis, o iškepti kepiniai turi patrauklų gelsvą atspalvį.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/miltai-sveikatai-ir-figurai">Miltai – sveikatai ir figūrai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/miltai-sveikatai-ir-figurai/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
