<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Stellest | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/stellest/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Apr 2025 07:48:58 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 09 Jun 2024 05:00:18 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[alerginis rinitas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauginis kremas]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[batutas]]></category>
		<category><![CDATA[bitė]]></category>
		<category><![CDATA[dujos]]></category>
		<category><![CDATA[dujų kaupimasis]]></category>
		<category><![CDATA[erkė]]></category>
		<category><![CDATA[geležies trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[geluonis]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[kelionėje]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[laktozė]]></category>
		<category><![CDATA[laktozės netoleravimas]]></category>
		<category><![CDATA[langai]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mėsa]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[miopija]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[paplūdimyje]]></category>
		<category><![CDATA[peršalus]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvuko diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[saldumynai]]></category>
		<category><![CDATA[saulė]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Šienligė]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[Stellest]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[traumos]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegis]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[UV spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[Vabzdžių įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų rega]]></category>
		<category><![CDATA[vandenyje]]></category>
		<category><![CDATA[vapsva]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasarinis peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[Žarnyno infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[žiedadulkės]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindyti]]></category>
		<category><![CDATA[žindyti viešai]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22908</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas VASAROS VAISTINĖLĖ Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.&#160; Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai PATARIA GYDYTOJAS Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą&#160; BŪKIME SVEIKUČIAI Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22924" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS </strong></h4>
<p>Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas</p>
<h4><strong>VASAROS VAISTINĖLĖ</strong></h4>
<p>Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.&nbsp; Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai</p>
<h4><strong>PATARIA GYDYTOJAS</strong></h4>
<p><em>Gydytojas A. Vingras</em> Apie pilvuko pūtimą&nbsp;</p>
<h4><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI </strong></h4>
<p>Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?</p>
<h4><strong>VERTA ŽINOTI</strong></h4>
<p>Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai</p>
<h4><strong>KŪDIKIS</strong></h4>
<p>Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams</p>
<h4><strong>MAMYTĖ</strong></h4>
<p><em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Ar man žindyti viešai?</p>
<p><strong>&nbsp;</strong></p>
<p><span style="color: #c70c0c;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas_2024-vasara" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #2b56d6;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #cf0e0e;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama_ir_vaikas_59/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/progresuojancios-trumparegystes-epidemija-issukis-augancioms-akims?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=progresuojancios-trumparegystes-epidemija-issukis-augancioms-akims</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/progresuojancios-trumparegystes-epidemija-issukis-augancioms-akims#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 05 Jun 2024 05:12:08 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Akytės]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[miopija]]></category>
		<category><![CDATA[Stellest]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegis]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų rega]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22842</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šiandien vaikų trumparegystės (miopijos) augimas kelia itin didžiulį nerimą ne tik ją tyrinėjantiems mokslininkams, bet ir gydytojams oftalmologams. Naujausi tyrimai rodo, kad iki 2050 m. pusė pasaulio gyventojų, t.&#160;y. 5 mlrd. žmonių, bus trumparegiai, o beveik 1&#160;mlrd. žmonių turės didelio laipsnio trumparegystę. 2022 m. Higienos instituto sveikatos statistikos duomenimis, Lietuvoje trumparegystė diagnozuota daugiau nei 45&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/progresuojancios-trumparegystes-epidemija-issukis-augancioms-akims">Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22844" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Vaikas-trumparegis-kokius-akinius-pirkti.jpeg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Vaikas-trumparegis-kokius-akinius-pirkti.jpeg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Vaikas-trumparegis-kokius-akinius-pirkti-768x439.jpeg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Šiandien vaikų trumparegystės (miopijos) augimas kelia itin didžiulį nerimą ne tik ją tyrinėjantiems mokslininkams, bet ir gydytojams oftalmologams. Naujausi tyrimai rodo, kad iki 2050 m. pusė pasaulio gyventojų, t.&nbsp;y. 5 mlrd. žmonių, bus trumparegiai, o beveik 1&nbsp;mlrd. žmonių turės didelio laipsnio trumparegystę. 2022 m. Higienos instituto sveikatos statistikos duomenimis, Lietuvoje trumparegystė diagnozuota daugiau nei 45 tūkst. vaikų (0–17 m.), palyginti su 2019 m. duomenimis, trumparegių vaikų skaičius Lietuvoje išaugo beveik 15 tūkst. Kaip visa tai suvaldyti, atsako „Fielmann&#8221; specialistai.</p>
<h4><strong>Kas yra miopija, kitaip vadinama trumparegyste?</strong></h4>
<p>Tai viena dažniausiai pasitaikančių akių refrakcijos ydų, kuomet akys pradeda per greitai augti, t. y. akies obuolys tampa ilgesnis nei turėtų būti, todėl vaizdas susidaro prieš akies tinklainę ir tolimi objektai atrodo neryškūs. Tai nutinka, nes akies optinėje sistemoje esančių lęšių, ragenos ir lęšiuko, laužiamoji galia nėra suderinta su akies obuolio ilgiu. Tokia nesuderinta akies optinė sistema sukelia įtampą, akys greičiau nuvargsta, dėl to gali kamuoti akių ar net galvos skausmas. Kuo jaunesnio amžiaus vaikui prasideda trumparegystė, tuo didesnė rizika išsivystyti didelio laipsnio trumparegystei, nes akies vidinės struktūros (tinklainė ir gyslainė) yra labiau išsitempusios ir iškyla didesnė tikimybė įvairių akių ligų atsiradimui ateityje.</p>
<h4><strong>Trumparegystės atsiradimo ir progresavimo priežastys</strong></h4>
<p>Iki šiol nėra žinomos tikslios trumparegystės atsiradimo priežastys. Nors mokslo pasaulyje yra įvairių nuomonių, kiek įtakos trumparegystės formavimuisi turi prie ekranų praleidžiamas laikas ar žiūrėjimo į juos intensyvumas, yra žinoma, kad miopijos vystymuisi įtakos turi didelis akims tenkantis krūvis, t.y. nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterio ar telefono ekraną ir skaitymas. Kitas svarbus faktorius – paveldimumas. Jei šeimoje vienas iš tėvų yra trumparegis, tikimybė, jog ir atžala bus trumparegė, padidėja triskart, jei abu tėvai – net šešiskart.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22846" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Stellest-akiniu-lesiai-trumparegiui.jpeg" alt="" width="500" height="625">Ar šiuolaikiniai moksliniai išradimai gali padėti atsikratyti miopijos? </strong></h4>
<p>Trumparegystė – negrįžtama būklė. Akiai tapus trumparege, t. y. ilgesne nei ji turėtų būti, jos nebeįmanoma sumažinti. Neretai yra manoma, kad lazerinės akies korekcijos gali išspręsti problemą, tačiau jos tik leidžia atsisakyti korekcinių akinių ar kontaktinių lęšių, bet pačios akies nesumažina ir akių ligų rizika niekur nedingsta. Todėl jei vaikas tapo trumparegis, labai svarbu surasti pažangiausią būdą akies augimui sulėtinti ir užkirsti kelią sparčiam trumparegystės progresavimui.</p>
<h4><strong>Efektyvūs trumparegystės kontrolės būdai </strong></h4>
<p>Dažnai trumparegystės intensyvaus progresavimo lėtinimui gydytojai oftalmologai naudoja atropino lašus, specialius minkštuosius kontaktinius lęšius ar ortokeratologinius kontaktinius lęšius. Svarbus ir nuolatinis tinkamų korekcinių akinių nešiojimas. Iki šiol daugelį metų gydytojų oftalmologų taikyta praktika skirti silpnesnius nei reikalinga trumparegystės korekcijai akinių lęšius tėvams tarsi formuoja nuomonę, kad akys su silpnesniais akiniais daugiau pačios dirbs, intensyviau treniruosis akies raumuo, nebus nuolat įsitempę, todėl labiau atsipalaiduos ir taip būklė stabilizuosis. Tačiau pastarųjų metų tyrimai rodo, kad per silpna, nepilna korekcija skatina trumparegystės progresavimą.</p>
<h4><strong>Pažangiausio sprendimo – Stellest</strong><strong>® – ieškokite „Fielmann“ optikose</strong></h4>
<p>Penkerius metus <em>Stellest</em><strong><em>®</em></strong> gamintojos „Essilor“ mokslinių tyrimų centre Kinijoje vykdomi tyrimai* parodė, kad vaikams, kurie ≥ 12 val. kasdien nepertraukiamai nešiojo <em>Stellest</em><strong><em>®</em></strong> lęšius, trumparegystės progresavimas sumažėjo 67 %, o akies obuolio augimas sulėtėjo 60 %, palyginti su vaikais, nešiojančiais įprastus vieno židinio lęšius. Net 90 % jame dalyvavusių vaikų akys prie naujo dizaino prisitaikė per 3 dienas, o maksimalus 100 % adaptacinis laikotarpis užtruko ne ilgiau nei 7 dienas.</p>
<p>*Bao J., Huang Y., Li X., Yang A., Zhou F., Wu J., Wang C., Li Y., Lim E.W., Spiegel D.P., Drobe B., Chen H., 2022. Spectacle Lenses With Aspherical Lenslets for Myopia Control vs Single-Vision Spectacle Lenses: A Randomized Clinical Trial. JAMA Ophthalmol. 140(5), 472–478.</p>
<h4><strong>Kodėl juos mielai nešioja trumparegiai vaikai Lietuvoje?</strong></h4>
<p>Trumparegystės korekcijai naudojami akinių lęšiai yra įgaubti – plonesni viduryje ir storesni kraštuose. Kuo vaiko dioptrija didesnė, tuo lęšis storesnis, todėl akinukai gali būti sunkūs. &nbsp;<em>Stellest</em><strong><em>®</em></strong> lęšių technologija išsprendė visus šiuos nepatogumus – pasitelkus unikalią H.A.L.T. (angl. <em>Highly Aspherical Lenslet Target)</em> technologiją, kurią sudaro 11 koncentrinių lęšyje išsidėsčiusių žiedų, sudarytų iš 1021 mikro lęšiuko, kurie sukuria galingą signalą, lėtinantį trumparegystės progresavimą net iki 67%.</p>
<h4><strong>Ne tik maksimalus komfortas, bet ir saugumas</strong></h4>
<p><em>Stellest</em><strong><em>®</em></strong> gaminami iš specialios <em>Airwear</em> medžiagos, kurią NASA naudoja kurdama astronautų šalmų priekinius skydelius! Tai itin saugi ir patvari medžiaga, galinti atlaikyti net 150 m/s skriejančios kietos dalelės smūgį, t. y. susidūręs su kliūtimi lęšis įdumba, tačiau nesuskyla į aštrias dalis, galinčias sunkiai sužaloti akį. Visi lęšiai padengti specialia <em>Crizal Kids </em>UV danga, kuri šalina atspindžius 360 laipsnių kampu, t.y. tiek nuo išorinio, tiek nuo vidinio lęšių paviršiaus.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22849" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Vaiko-regos-patikra.jpeg" alt="" width="500" height="667">Trumparegystės progresavimą lėtinantys kontaktiniai lęšiai</strong></h4>
<p>Siekiant maksimalaus miopijos kontrolės rezultato, būtina nepertraukiamai nešioti jos progresavimą lėtinančius <em>Stellest</em><strong><em>®</em></strong> akinius, tačiau neretai jie sukelia didelių iššūkių vaikui sportuojant ar užsiimant kita aktyvia veikla. Todėl vyresnio amžiaus vaikams buvo sukurti minkšti vienadieniai trumparegystės progresavimą lėtinantys kontaktiniai lęšiai <em>MiSight</em><strong><em>®</em></strong>. Trejus metus vykstantys klinikiniai tyrimai rodo, kad <em>MiSight</em><strong><em>®</em></strong> efektyviai lėtina trumparegystės progresavimą, tačiau kol kas nėra duomenų, ar gydymas veikia nustojus juos naudoti.</p>
<h4><strong>Įpročiai, galintys padėti lėtinti trumparegystę</strong></h4>
<p>Reguliari regos patikra, laiko prie išmaniųjų ekranų ribojimas, tinkamas 30–40 cm žiūrėjimo atstumas, reikiamo apšvietimo užtikrinimas skaitant ir pan. – rekomenduojamos trumparegystės išsivystymo prevencijos priemonės, tačiau pagrindinė ir pati svarbiausia – buvimas lauke šviesiu paros metu, mažiausiai 2 val. per dieną. Tyrimai rodo, kad laiko leidimas natūralioje šviesoje pristabdo trumparegystės progresavimą net tiems vaikams, kurių tėvai yra trumparegiai. Nors ir teigiamo buvimo lauke poveikio mechanizmas nėra iki galo ištyrinėtas, tačiau mokslininkai atskleidžia, kad ryški šviesa lauke susiaurina vyzdį, taip sumažinamas vaizdo neryškumas ir defokusas. Mokslininkų Dong F., Zhi Z., Pan M. atlikti tyrimai rodo ir dopamino išsiskyrimo tinklainėje naudą esant natūralaus spektro šviesos aplinkoje. Būtent jis stabdo akies augimą – trumparegystės progresavimą.</p>
<h4><strong>„Fielmann“ pataria</strong></h4>
<p>Vaikų rega keičiasi, todėl būtina kartą per metus (esant poreikiui – ir dažniau) apsilankyti pas gydytoją oftalmologą, prižiūrintį Jūsų vaiko regos pokyčius ir priimantį tolimesnius sprendimus. Su gydytojo išrašytu receptu mielai lauksime optikose. Leiskite vaikams patiems išsirinkti savo svajonių akinukus, o Jūs pasirūpinkite pažangiausiais, geriausiai vaiko regos poreikius atitinkančiais akinių lęšiais.</p>
<p><strong>„Fielmann“</strong> rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas!</p>
<p><em>Užsak. Nr. 683</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/progresuojancios-trumparegystes-epidemija-issukis-augancioms-akims">Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/progresuojancios-trumparegystes-epidemija-issukis-augancioms-akims/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
