Nepaisant populiaraus posakio, jog nėštumas – ne liga, tai yra nemenkas iššūkis ir stresas moters organizmui. Viena moteris nėštumo metu pražysta gražiausiomis spalvomis, kitai šis periodas gali tapti baisiausiu gyvenimo etapu, kurio nuolatiniai palydovai skausmas, tinimai, nuovargis ir pykinimas. Kiekvienos moters fiziologija skirtinga ir pažadėti, kad, pavyzdžiui, išgėrusi tabletę, visų šių nemalonių pokyčių atsikratysi – tiesiog naivu. Tačiau laiku pasirūpinusi profilaktikos priemonėmis gali išvengti ne vienos problemos.

Sveikas stuburas mamai dar pravers

Vienas dažniausių būsimų mamų negalavimų– nugaros skausmas, kuris, gimus mažyliui, tik dar labiau paūmėja, nes retas kuris 9 mėnesius įsčiose plūduriavęs mažylis gimęs sutinka pasitraukti nuo mamos rankų. Norint nepakenkti savo stuburui, gydytojai rekomenduoja vaiką laikyti tvirtai apglėbus abejomis rankomis, tiesiai priešais save. Idėja šauni, bet prarasti ir tą vieną laisvą ranką, kuria dar galima sriubą pamaišyti, susitvarkyti ir gal vieną kitą ataskaitą parašyti, norinčiųjų mažai. Todėl nuo nėštumo vidurio vis didesnį krūvį patiriantys nugaros raumenys po gimdymo ne tik negauna užtarnauto poilsio, tačiau yra apkraunami dar labiau.

Štai kodėl taip svarbu nuo pat pradžių lavinti šiuos raumenis lengvu, nėščiosioms tinkamu sportu – plaukimu, nėščiųjų joga. Nepatogią medinę kėdę, ar itin patogų, bet sveikatai ne itin naudingą krėslą iškeisk į balansinį kamuolį. Šis kamuolys ne tik bus naudingas tavo stuburui, bet ir smagi mankštos priemonė jau gimusiam mažyliui, ar žaidimų kamuolys vyresnėliui. Nuo šiol nesiskirk su geriausiu draugu – nėščiosios diržu, kuris prilaikys pilvuką ir palengvins nugarai tenkančią naštą. Panašus įtvaras, gelbstintis nugarą nuo skausmo, bus reikalingas ir po gimdymo.

Tavo priešas – didžiulė rankinė, kuri lėtai, tačiau užtikrintai lenkia stuburą, todėl verčiau pakeisk ją į madingą kuprinytę.

Kojos kaip kaladės

Negali tinkamai įvertinti šio posakio, kol dar nesulaukei paskutinių nėštumo mėnesių. Kojų tinimas, lemiantis ypatingą jų nuovargį ir meškutės eiseną – įprastinis nėščiosios skiriamasis ženklas. Net jei pilvukas dar slepiasi, tą įkypą krypavimą pažinsi iš tolo. Deja, kuo toliau, tuo smagiau – išoriniai požymiai, tokie kaip patinusios kojos ar kreiva eisena, tėra tik estetiniai trūkumai. Padidėjęs svoris, sutrikusi kraujotaka gali lemti kojų venų ligą – varikozę, kurios lengviausias požymis – ant dailių tavo kojų išryškėjęs venų žemėlapis. Negydoma ši liga gali progresuoti ir toliau – iki dar rimtesnių susirgimų.

Kaip sau padėti? Pradėk nuo lengviausio: bent du kartus per savaitę palepink kojas vėsaus vandens srove, masažuodama jas nuo kulnų link kelių. Žiūrėdama televizorių ar skaitydama knygą pakelk kojas kiek aukščiau, aukštakulniams tark griežtą – ne, o paprastas kojines pakeisk į profilaktines kompresines. Besirinkdama šias kojines, pasitark su specialistu dėl papildomos poros – medicininių kompresinių kojinių.

Laiminga mama – laimingas vaikas

Nėštumas gali pareikalauti daug jėgų ir ištvermės. Nusiteik tam, pasiruošk įvairiausiems netikėtumams. Nevaldomos emocijos, nepaaiškinamas įniršis ar liūdesys tave gali apimti pačiomis netikėčiausiomis akimirkomis. Sulauksi gausybės neprašytų patarimų ir kritikos – nuo pasirinkto kūdikio vardo iki mažylio kambario sienos spalvos. To neišvengsi. Todėl visada šalia turėk mėgstamos vonios druskos, skaniausios arbatos, smagiausios muzikos ir neleisk sau pamiršti – dabar svarbiausia tik Tu ir Tavo vaikas.

Indrė Aidulytė

89,5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų trūksta vitamino D

Iš viso buvo analizuoti 500 mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų) pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose besimokančių vaikų bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimų rezultatai. Kraujo mėginiai iš 80 Lietuvos gydymo įstaigų 2014 m. buvo ištirti akredituotose medicininių tyrimų laboratorijose “Sosdiagnostika” ir „Antėja“.

Paaiškėjo, kad 89,5 proc. iš visų tirtųjų mokyklinio amžiaus vaikų yra nepakankamas vitamino D kiekis. Lyginant su lytimi susijusius vitamino D kiekio rodiklius, jie skiriasi, bet labai nežymiai. Kritinis vitamino D deficitas nustatytas 11 proc. mergaičių ir 7 proc. berniukų, deficitas – 46 proc. mergaičių ir 52 proc. berniukų, stoka – 32 proc. mergaičių ir 31 proc. berniukų. Optimalų vitamino D kiekį turėjo tik 11 proc. tirtųjų mergaičių ir 10 proc. berniukų.

“Laboratorijose labai daug atliekame šio vitamino tyrimų kūdikiams. Pastebėjome, kad rezultatai kur kas geresni nei mokyklinio amžiaus vaikų. Mamytės puikiai žino, kad kūdikių vystymuisi vitaminas D yra tiesiog būtinas. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai kūdikiai yra nuodijami vitaminu D – per didelėmis dozėmis, nes kai kurios mamytės neatlieka vaikučiams tyrimų ir lašina šio vitamino lašiukus neatsakingai. Vartojant šį maisto papildą reikia kraujo tyrimą atlikti kas tris mėnesius.

„Deja, Lietuvoje reta mama taip kruopščiai kontroliuoja vitamino D koncentraciją kraujyje. Kai jau kūdikiai pradeda rimtai sirgti, atlikę kraujo tyrimą, konstatuojame vitamino D perdozavimą. O iš kūdikystės išaugusiems vaikams tėveliai nebeduoda nei vitamino D lašiukų ar papildų, nei rūpinasi, kad vaikai gautų daugiau maisto, turinčio šio vitamino. Dėl netinkamos mitybos, per mažo fizinio aktyvumo lauke šviečiant saulei bei vitamino D papildų nevartojimo gana daug vaikų kenčia nuo kritinioš io vitamino deficito sukeltų ligų”, – komentuoja gydytoja E. Marciuškienė.

Vitamino D daugiau turi jaunesni berniukai ir vyresnės mergaitės

Išanalizavus moksleivių vitamino D rodiklių skirtumus pagal amžiaus grupes, matyti, kad pagrindinėje mokykloje besimokantys 11-14 metų berniukai turi daugiau šio vitamino nei mergaitės, o vidurinėje mokykloje (15-18 m.) – atvirkščiai.

Vitamino D tyrimų rezultatų lentelė

Gydytoja E. Marciuškienė pažymi, kad tokiems vitamino D koncentracijos pokyčiams įtakos turi skirtingų amžiaus grupių vaikų besikeičiantys įpročiai. “Pagrindinėje mokykloje besimokantys berniukai turi daugiau šio vitamino nei mergaitės, matyt, todėl, kad daugiau juda ir būna lauke šviečiant saulei. Be to, įtakos turi ir maitinimosi įpročiai – berniukai labiau linkę valgyti riebesnį maistą, galbūt daugiau vitamino D turinčią žuvį, o mergaitės, besivaikydamos lieknėjimo madų, vengia visaverčio maisto. Vyresnės merginos daugiau turi šio vitamino, nes pradeda labiau rūpintis išvaizda, naudotis soliariumų paslaugomis arba tampa sąmoningesnės ir pradeda vartoti maisto papildų ar daugiau produktų, papildytų vitaminu D.

Vis tik noriu akcentuoti, kad Lietuvoje mes nei dėl saulės poveikio, nei su maistu pakankamai vitamino D negauname. Lietuviai nevartoja daug žuvies, kitų šio vitamino turinčių maisto produktų, o saulės, dėl kurios poveikio odai gaminamas vitaminas D, net vasarą neturime pakankamai. Dėl šių priežasčių stebime šio vitamino deficito pandemiją”, – apibendrina E. Marciuškienė.

Vitamino D stygiaus pasekmė – dažnesnės ligos

Paprastai vitamino D stygius siejamas su kūdikių rachitu ir pagyvenusius žmones kamuojančia osteoporoze. Pastaraisiais metais įvairių šalių mokslininkai itin plačiai tyrinėja šio vitamino sąsajas su daugeliu ligų. Nustatyta, kad vitamino D stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis.

Net kas antras mokinys pamokas praleidžia dėl kvėpavimo sistemos ligų, t. y. gripo, gerklės, sinusų, kvėpavimo takų ar plaučių infekcijų. Mokslininkai yra įrodę, kad vitaminas D veikia žmogaus imuninę sistemą ir peršalimo arba virusinės infekcijos „puola“ rečiau, kai šio vitamino kiekis yra normalus. Gydytojos E. Marciuškienės teigimu, šio vitamino stygius Lietuvoje iš dalies lemia dažnesnes vaikų kvėpavimo takų infekcijas. Be to, Lietuvoje apie 100 vaikų per metus suserga tuberkulioze, kuri siejama ir su nusilpusiu imunitetu.

Labai dažnas vaikų sveikatos sutrikimas – netaisyklinga laikysena ir iškrypęs stuburas. Tam, kad kaulai būtų tvirti ir skeleto raumenys tinkamai funkcionuotų, negrėstų rachitas, vaikas privalo gauti užtektinai vitamino D. Šis vitaminas svarbus kalcio apykaitai, o kalcis – reikalingas kaulams.

Medikų teigimu, išpopuliarėję kompiuteriniai žaidimai ir dažnas televizoriaus žiūrėjimas vargina vaikų regėjimą. Vaikų regos sutrikimų skaičius Lietuvoje išlieka gana didelis. Tyrinėdami šio vitamino ir regos funkcijos sąsajas, mokslininkai nustatė, kad vitaminas D gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą.

Bendrojo vitamino D 25 (OH) koncentracijos kraujyje normos

• Kritinis deficitas (didelis trūkumas) ≤ 10 ng/ml
• Deficitas (trūkumas) < 20 ng/ml
• Stoka (nepakankamumas) 21-29 ng/ml
• Pakankamas kiekis > 30 ng/ml
• Toksiškumas (apsinuodijimas) > 150 ng/ml

Šaltinis: Vitamin D Deficiency, Journal of the American College of Cardiology, 2008 Dec 9;52(24):1949-56. doi: 10.1016/j.jacc.2008.08.050.

Svarbiausia lovos dalis – čiužinys, dažniausiai jis ir kaltas dėl prasto miego. Kuo daugiau kartų naktį vartomės, tuo mažiau lieka laiko pailsėti. Tinkamas lovos čiužinys turi pats prisitaikyti prie kūno, o ne atvirkščiai. Pagaliau po tokių naktinių vargų įsitikini, kad daugiau nebegali tverti nuolatinio nuovargio, skaudamos nugaros, prastos nuotaikos ir išsiruoši pirkti naują čiužinį. Bet ši užduotis nėra lengva – reikėtų žinoti bent pagrindines savybes, kuriomis verta vadovautis, kad išsirinktum tikrai patogų čiužinį.

1. Geriausias čiužinys tas, kuris tinka būtent tau

Dėl skonio, kaip ir dėl pomėgių, ginčytis neverta – ne visi mėgstame tuos pačius dalykus. Taip ir su miego komfortu. Todėl vieniems patogesni, pavyzdžiui, minkšti čiužiniai, kitiems kietesni. Taigi, jeigu draugė, forumo ar socialinio tinklo dalyvės giria savo čiužinį, neverta vadovautis jų pasirinkimu. Geriausia pačiai išbandyti keletą variantų. Todėl prekybos salone būtinai atsigulk ant patikusio čiužinio, pasivartyk – bet kurioje pozicijoje stuburas turėtų išlikti tiesus ir nesijausti spaudimo. Jeigu išsimiegojusi ant naujojo čiužinio nubusi pailsėjusi, nejausi jokio skausmo ir įtampos, vadinasi, pasirinkai gerai.

2. Svarbus tikslus dydis

Čiužinys turi atitikti lovos dydį, todėl, prieš pradėdamos paieškas, tiksliai išsimatuojame savo lovą. Skirtingų gamintojų lovų vieta čiužiniui gali nebūti vienoda, o jis turi laisvai gulėti ant grotelių. Čiužinių aukščiai taip pat skiriasi, o pagal lovą reikėtų pasirinkti ir šį parametrą – čiužinys neturi būti žemesnis už lovos rėmą. Galvosūkių mažiau, kai perki to paties gamintojo lovą ir čiužinį.

3. Kuris geriau – kietas ar minkštas?

Čiužinys turi tapti patogi atrama raumenims bei stuburui. Gerai pailsime tada, kai stuburas yra horizontalioje padėtyje. Pernelyg minkštas čiužinys nesuteiks tokios atramos stuburui, todėl ryte pajusi, kad gelia juosmenį ir skauda sprandą. Per kietas čiužinys neleis patogiai išsimiegoti ir ryte jausimės ne kaip, nes vargšeliai nugaros ir kaklo raumenys, bandydami išlaikyti stuburą, buvo įsitempę visą naktį. Todėl, jei sveikatos problemos dar nekamuoja, verta išbandyti vidutinio kietumo čiužinį.

4. Čiužinys – pagal figūrą ir sveikatą

Tas pats čiužinys vienai gali pasirodyti kietokas, kitai – atvirkščiai, nes šie pojūčiai subjektyvūs ir priklauso dar nuo svorio. Stambesnio sudėjimo žmonėms dažniausiai patogesni vidutiniai ir kietesni bei aukštesni čiužiniai. Paprastai čiužinys turėtų būti 17-18 cm aukščio, o stambesniam žmogui geriau miegoti ant 20 -22 cm aukščio čiužinio. Jeigu skauda stuburą per juosmenį, geriau rinktis minkštesnį variantą, jeigu skauda viršutinėje nugaros dalyje ir kaklą, atvirkščiai – patogesnis kietokas čiužinys, kuris gerai prilaiko pečius.

5. Kai lova tenka dalintis

Jeigu tavo ir vyro svoriai labai skiriasi, geriausia išeitis – atskirų spyruoklių arba viskoelastinio poliuretano bei latekso čiužiniai, kurie leis patogiai ir nepriklausomai jaustis abiems. Jie gerai pritaikyti miegojimui dviese – neperduoda greta miegančiojo judesių. Vyras nenubus tau apsivertus ant kito šono arba – atvirkščiai.

6. Kuo skiriasi spyruokliniai čiužiniai?

Čiužinio savybės priklauso nuo jo sandaros. Spyruokliniai čiužiniai taip pat nevienodi. Vieni jų – su persipynusiomis spyruoklėmis. Spaudžiant tokį čiužinį vienoje vietoje, įdumba ir aplinkinės spyruoklės. Patogesni ir patvaresni čiužiniai – su atskiromis viena su kita nesujungtomis spyruoklėmis audinio maišeliuose, kurios vienos nuo kitų nepriklauso. Paspaudus tokio čiužinio spyruoklę, ji netempia žemyn gretimos, toks čiužinys įsispaudžia tolygiai, todėl gerai prisitaiko prie kūno kontūrų. Kuo daugiau čiužinyje tokių spyruoklių, tuo jis tiksliau atkartoja kūno linijas ir ilgiau tarnauja.

7. Čiužiniai be spyruoklių iš šiuolaikinių medžiagų

Populiari čiužinių medžiaga – putų poliuretanas, dar vadinama porolonu. Tokie čiužiniai gerai praleidžia orą ir ilgai tarnauja. Dar aukštesnės kokybės čiužiniai gaminami iš viskoelastinio putų poliuretano. Ši medžiaga labai elastinga, gerai prisitaiko prie kūno, todėl raumenys atsipalaiduoja ir stuburo padėtis išlieka taisyklinga. Be to, ši medžiaga lengvai išgarina drėgmę, tvirta ir nesideformuoja. Ant tokio čiužinio gerai išsimiegosi – net jei turi stuburo problemų.

Ypatingai elastingi ir gerai prisitaiko prie kūno latekso čiužiniai, gaminami iš kaučiukmedžio syvų. Jie ypač rekomenduojami stuburo problemų turintiems žmonėms. Šie čiužiniai nepigūs, bet labai atsparūs, nesideformuoja ir ilgai tarnauja. Kokybiškas lateksas – ekologiškas ir nesukels alergijos.

8. Anatominės zonos

Didelis privalumas – nevienodo kietumo čiužinys su skirtingomis anatominėmis zonomis. Ant tokio čiužinio patogu miegoti gulint ir ant šono, ir ant nugaros ar pilvo. Šios zonos paskirsto spaudimą įvairioms kūno vietoms tiek, kiek reikia kiekvienai, kad atsipalaiduotų raumenys, todėl idealiai pritaiko čiužinį prie kūno. Minkščiausia – pečių zona, nes pečiai turi giliau įgrimzti, gerai atremtą juosmenį prilaiko tvirta šios kūno vietos atrama, o kad dubuo neįgrimztų per giliai, dubens zona yra vidutinio kietumo. Dažniausiai gaminami 7 minkštumo zonų čiužiniai.

9. Higiena

Higieną miegamajame geriausia padeda palaikyti čiužiniai su nusegamu užvalkalu. Todėl gero čiužinio užvalkalas turi būti atsegamas užtrauktuku, kad galėtum jį išskalbti arba išvalyti. Jis turėtų būti pasiūtas iš natūralių medžiagų, kurios leidžia cirkuliuoti orui. Tuomet ir čiužinys vėdinasi. Ypatingai pralaidūs orui viskoelastinio putų poliuretano ir latekso čiužiniai, juose nesikaupia dulkių erkutės.

10. Kiek galima sutaupyti?

Jeigu žūtbūt stengsimės sutaupyti, pirkdamos čiužinį, vargu ar daug pešime, nes pigių čiužinių gamintojai taip pat sutaupo – pirkdami medžiagas, jų gamybos technologijos nėra pažangios. Kažin ar nepasijusime apsigavusios, kai po kelių mėnesių ims skaudėti nugarą ar raumenis. Be to, pigus čiužinys tarnaus trumpiau – jį teks keisti po kelerių metų. Geros kokybės čiužinį, ant kurio dar ir patogiai išsimiegi, naudosi maždaug 10 metų.

Kokybiškas miegas – koks jis?

Lovoje praleidžiame nemažą gyvenimo dalį, todėl išsirinkime tikrai gerą čiužinį, ant kurio ramiai pailsėjusios nubusime su puikios nuotaikos užtaisu visai dienai. Visos mes žinome, kaip svarbu puikiai jaustis ir gerai atrodyti, o tai neįmanoma neišsimiegojus. Miegas padeda organizmui atsinaujinti, atgauti proto aštrumą, išlaikyti hormonų balansą ir patrauklią išvaizdą. Jeigu kambaryje karšta ir tvanku, nieko stebėtino, kad miegame prastai. Gerai nepailsėsime ir ant dešimties bei daugiau metų senumo čiužinio.

Kokybiško miego pagrindas – tinkamai parinktas čiužinys ir lova. Jie užtikrina tinkamiausią ir sveikiausią kūno padėtį organizmui pailsėti. Čiužinius ir lovas gaminančios bendrovės „Lonas“ specialistų nuomone, geras čiužinys turėtų būti elastingas, patvarus, pralaidus orui ir iškart prisitaikyti prie kūno formų, net palaikyti nekintamą kūno temperatūrą: vasarą ant jo neturėtų būti karšta, žiemą – šalta.

„Kai kūrėme „kvėpuojančių“ čiužinių linijai priklausančius gaminius „Tyla“, „Harmonija“ ir „Mūza“, visą laiką turėjome mintyje šiuos dalykus. Todėl ne sykį čiužinius testavome, derinome su įvairiais lovos pagrindais. Norėjome sukurti labai patogų gaminį. Nesustojame ir toliau: visus čiužinius siuvame rankomis ir visada atsižvelgiame į individualius pageidavimus“, – sako „Lono“ direktorius Domas Jakutis.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

ŽIEMOS LIGOS. Iš kur vaikui pasisemti stiprybės, kai puola peršalimo ligos? Apie kosulį, padedantį vaikui greičiau pasveikti. Ar mokate atskirti  gripą nuo peršalimo? Tinkamai gydomas bronchitas nepadarys didelės žalos.

VAISTINĖLĖ. Kaip padėti tonzilito kamuojamam vaikui? Vėjaraupiai vaikui nepavojingi, bet ar visada?

KŪDIKIS. Sveikas kūdikio žarnynas – neįgyvendinama svajonė? Ar tikrai?

NAMAI. Renkamės geriausią čiužinį.

PATARIMAI MAMAI. Pokalbiai su dukra apie brendimą ir mėnesines. Ką daryti, jeigu nėštumo metu užkietėja viduriai? Kūnas, kuriuo esi patenkinta – be kankinamų dietų.  Neringos Gorelės pratimai, kurie padailins figūrą. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Žindymas – naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai.        

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų žiema

Patys mažiausieji pradeda žengti pirmuosius savarankiškus žingsnelius ir mamai neramu – tik lėk iš paskos, kad užsižiopsojęs mažylis neužkliūtų arba kojytės nesusipainiotų.

Galbūt jūsų šeima šis pavasarį laukia ar ką tik sulaukė naujagimio? Tuomet šis metas – tikras išbandymas mamai ir tėčiui, seneliams, broliukams ir sesutėms.

Nuotaiką gadina lietus ir šaltas vėjas, kuris dar gali atpūsti ir peršalimo ligą – taip pat, kaip ir žiemą ar rudenį. Todėl visi pasistiprinkime žiemos nuvargintą imunitetą ir nesirkime. Būkime sveiki ir džiaukimės pavasariu!

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų pavasaris