Bendrovės „Spinter tyrimai” neatlygintinai atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustųjų mano, kad už patyčių sustabdymą mokyklose labiausiai atsakingi mokytojai. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad kurti vaikams saugią mokyklos aplinką be patyčių turi visa mokyklos bendruomenė – ir mokytojai, ir mokiniai, ir tėvai.

„Mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų vaidmuo labai svarbus. Visgi be tėvų pagalbos ir palaikymo, mokytojai dažnai pasijunta bejėgiai padėti vaikams, – teigia „Vaikų linijos” savanorių mokytoja, psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. – Pačios efektyviausios smurto prevencijos programos, kuriose dalyvauja visi – mokytojai, tėvai, vaikai, mokyklos administracija, pagalbinis personalas. Tuomet patyręs patyčias vaikas žino, kur kreiptis pagalbos, nes į patyčias bus sureaguota rimtai.”

Patyčias ir užgauliojimus kenčiančiam vaikui 81 proc. apklausos dalyvių patartų papasakoti apie tai suaugusiesiems (tėvams, mokytojams), tikintis, kad jie turėtų pagelbėti. Tačiau vaikai dažnai įsitikinę, kad suaugusieji negali padėti išspręsti patyčių problemos, o pasipasakojus jiems bus dar blogiau. Pasidalinti sunkumais vaikas nedrįsta ir dėl mito, kad prisipažinus apie patiriamas patyčias tampama skundiku. Kas penktas apklausos dalyvis mano, kad vaikams nederėtų skųstis dėl patyčių, nes skundikų niekas nemėgsta. Šią nuostatą būtina keisti – vaikams derėtų paaiškinti, kad kreiptis pagalbos svarbu ir tai padeda įveikti sunkumus, su kuriais vienam susidoroti neįmanoma. Papasakoję apie patyčias, jie gali padėti ir sau, ir kitiems vaikams.

„Per metus „Vaikų linijos” konsultantams paskambina apie 2500 vaikų, kurie pasakoja apie patiriamas ar stebimas patyčias. Tai vienas dažniausių sunkumų, dėl kurio vaikai kreipiasi pagalbos, – pastebi „Vaikų linijos” psichologė. – Vaikai ne tik ieško supratimo, bet ir tikisi konkrečių pasiūlymų, kaip pakeisti situaciją. Tuo turėtų rūpintis ir tėvai bei kiti artimi suaugusieji. Jie gali tinkamai įvertinti vaiko aplinką ir patyčių situacijos dalyvius, padėti vaikui rasti būdus, kaip reaguoti į patyčias, aptarti, ką gali keisti pats vaikas, kada turi įsijungti suaugusieji.”

36 proc. apklausos dalyvių siūlo sustabdyti patyčias „duodant atgal”. Tokį patarimą sustabdyti patyčias dažnai vaikai išgirsta ir iš tėvų. Nors tėvai neretai patys jaučiasi bejėgiai, visgi nederėtų pamiršti, kad patyčių pagrindas – nelygiavertis jėgų santykis: paprastai skriaudėjai būna fiziškai ar emociškai stipresni. Dėl to sunku apsiginti be išorinės pagalbos.

Tėvai pirmiausia turėtų išklausyti vaiką ir kartu išsiaiškinti. Būtina aptarti su vaiku veiksmus, kartu siekti pakeisti atmosferą klasėje ir santykius su bendraamžiais. Labai svarbu apie patyčias kalbėtis su mokytojais, mokyklos administracija. Patyčios nesiliauja greitai ir vienas žmogus negali jų sustabdyti, tačiau jei vaikas jaučia tėvų paramą, jis saugesnis ir patyčios jam sukelia mažesnį stresą.

Vaikams ir paaugliams išgyventi sunkumus padeda ir „Vaikų linija„, rugsėjį renkanti naujas savanorių grupes. Visus, norinčius išklausyti vaikus ir gauti vertingų psichologinių žinių, kviečia tapti „Vaikų linijos” savanoriais. Registruotis galima svetainėje www.vaikulinija.lt. Vaikams reikia jūsų pagalbos!