Pediatrai sako, kad susirūpinti dėl to, kad vaikas dažnai serga derėtų mažylių iki metų tėvams, jei jis ūmiomis kvėpavimo takų ligomis serga 4 ir daugiau kartų per metus, dėl 2-3 metų mažylio, kuris suserga 6 ir daugiau kartų, jeigu 4-5 metų vaiką per metus užpuola 5 ir daugiau ligų, o vyresnį kaip penkerių – 4 ir daugiau ligų. Dažniausiai vaikai serga gerklės, nosies bei kitų kvėpavimo organų ligomis, taip pat ausų uždegimais.

Kodėl vaikas dažnai serga?

Mažo vaiko imuninė sistema nesubrendusi, o jai susiformuoti reikia laiko. Įgimtą imunitetą vaikas gauna iš mamos ir pirmiesiems 3-6 mėnesiams jo užtenka. Po to aktyviai pradeda formuotis įgytas imunitetas.

Aplink vaikus yra daugybė žmonių, kurių kiekvienas turi virusų ir bakterijų. Su virusais ir bakterijomis ir vaikai, ir suaugusieji susiduria kas sekundę. Vaikui atsilaikyti prieš juos sunkiau, nes jis dar neturi iki galo susiformavusio imuniteto. Antra vertus, kiekvienas susidūrimas su virusu – imuniteto treniruotė, kuri jį stiprina. Kūdikiai iki metų dažniausiai auginami namuose, todėl jie rečiau serga, o kai tik vaikas pradeda lankyti darželį, užgriūva ir nuolatinės ligos, dėl kurių kalti ten tūnantys virusai. Todėl natūralu, kad visi maži vaikai neišvengiamai serga.

Tik jeigu viena liga keičia kitą, nespėjęs pasveikti vaikas nuolat vėl tuojau pat suserga, derėtų išsiaiškinti priežastis, nes nuolatinės ligos gali sutrikdyti mažylio sveikatą. Galbūt ligoms įtakos turi vaiko namų aplinka, jo dienotvarkė ar netinkamas gydymas.

10 taisyklių dažnai sergančių vaikų tėveliams

1. Tinkamai įrenkite vaiko kambarį. Jame neturi būti laikomi dulkes kaupiantys daiktai, pavyzdžiui, knygos, kurias geriausia laikyti dėžėse arba uždarose lentynose. Visi mažylio žaislai turi būti plaunami. Kambarį reikia nuolat vėdinti – intensyviausiai prieš ir po miego. Dažnai plaukite grindis ir valykite dulkes.

2. Venkite perkaitimo. Vaiko lovą pastatykite atokiau nuo radiatoriaus ( jis turėtų būti reguliuojamas). Būtini vaiko kambaryje prietaisai – termometras ir drėgmės matuoklis. Naktį vaikui geriausia miegoti vėsiame ir drėgname ore: optimali kambario temperatūra –18 laipsnių, o drėgmė – 50-70 proc. Tokioje aplinkoje kvėpavimo takų infekcijos pažeista gleivinė atsikuria daug greičiau. Šiltame, sausame, dulkių sklidiname ir necirkuliuojančiame ore virusai ilgiau išlieka aktyvūs. Užtat jie greitai žūna vėsiame, drėgname, švariame ir besikeičiančiame ore. Jeigu kambaryje per sausa, pastatykite oro drėkintuvą. Per šiltai vaiko nerenkite ir neužklokite, nes perkaitęs jis greičiau suserga negu peršalęs.

3. Nebėgiokite paskui vaiką su šaukšteliu. Nedera versti vaiką valgyti, ypač tuomet, kai jis serga ir mažai juda – jis pats paprašys, kai išalks.

4. Gerti reikia daug. Skysčių stoka – pirmas žingsnis ligų link. Raginkite vaiką užtektinai gerti, tik jam nedera malšinti troškulį limonadu ar sultimis – duokite negazuoto mineralinio vandens, kompoto ar vaisinės arbatos.

5. Būkite lauke. Sveikas vaikas į lauką turi eiti kasdien. Imunitetą stiprina ir sportas, geriausia dažnai sergančiam mažyliui sportuoti ne uždarose patalpose, o lauke. Ūmiu ligos periodu jam geriau likti namuose, bet kai temperatūros nebėra ir kiti nemalonumai baigėsi – pirmiausia leiskite mažylį ne į darželį, o į lauką. Grynas oras padeda greičiau pasveikti ir naudingas sergant kvėpavimo takų ligomis.

6. Mažiau būkite ten, kur gausu žmonių. Naują virusą greičiausiai galima gauti iš sergančio žmogaus, todėl dažnai negaluojančio vaiko nesiveskite į prekybos centrus ir kitas gausiai žmonių lankomas vietas, ypač ligų sezonu.

7. Ligą reikia išgydyti visiškai. Dažnų vaiko ligų priežastis gali būti išlikę infekcijos židiniai. Mat vaiko organizme tūnanti infekcija, esant nepalankiems aplinkos veiksniams, sukelia ligos atkrytį.

8. Neišleiskite per anksti į darželį. Dauguma tėvų neturi kantrybės sėdėti su vaiku namuose savaitę, kai jau praėjo temperatūra, todėl nesuteikia laiko imunitetui atsistatyti. Jeigu išleidote vaiką į darželį su dar nusilpusiu imunitetu, nesistebėkite, kad po keleto dienų jis ir vėl susirgo.

9. Mažiau cheminių vaistų. Nepirkite vaistų saujomis. Cheminiai vaistai, ypač antibiotikai ir kraujagysles siaurinantys nosies lašai silpnina imunitetą. Antibiotikai visiškai neveikia virusų ir naikina gerąsias žarnyno bakterijas. Nosies gleivinė išskiria gleives, kuriose yra virusus naikinančių medžiagų, todėl svarbu, kad ji neišsausėtų, o kraujagysles siaurinantys nosies lašai kaip tik ją ir sausina. Taigi tokia chemija gydomas vaikas tikrai greičiau nepasveiks. Jeigu vaikas serga paprasta peršalimo liga, dažnai tereikia padėti jo imunitetui pačiam susidoroti su infekcija.

Kovojant su kvėpavimo takų infekcijomis reikia sukurti sąlygas, kad vaiko organizmas kaip galima greičiau ir padarant mažesnę žalą įveiktų virusus. Cheminius vaistus reikia vartoti tik tada, kai būtina, patarus gydytojui. Geriausia rinktis natūralius augalinius preparatus, kurie daug švelnesni už cheminius ir neturi tiek šalutinių poveikių.

Sloguojančio vaiko kvėpavimui pagerinti, atsikosėjimui palengvinti dažnai naudojami eukalipto lapų ekstrakto preparatai. Viena iš šio augalo medžiagų – mirtolis skystina gleives, todėl vaikas lengviau jas atkosėja drauge su infekcijos sukėlėjais. Eukaliptas turi biologiškai veiklių medžiagų, kurios naikina bakterijas ir virusus. Iš eukalipto lapų ekstrakto pagaminti preparatai padės numalšinti ir gerklės skausmą. Ne veltui šio augalo lapų ekstrakto dedama į daugelį pastilių nuo gerklės skausmo. Vaikiški preparatai gaminami lašų arba sirupo pavidalo. Sučiulpti pastilę mažam vaikui sudėtinga, o malonaus skonio sirupo jis tikrai nesipurtys.

10. Pastiprinkite vaiko imunitetą. Natūralūs augalai ligoniukui pasitarnaus ir profilaktiškai. Sustiprinti imunitetą bei padėti greičiau pasveikti gali, pavyzdžiui, ežiuolės veikliosios medžiagos. Šis augalas seniai žinomas kaip imunostimuliatorius, kuris padeda išvengti infekcinių kvėpavimo takų ligų. Šaltuoju sezonu toks preparatas kaip pagalbinė priemonė, kovojant su virusinėmis ir bakterinėmis ligomis, dažnai sergančiam vaikui ypatingai pravartus. Ežiuolė naudinga ir jau sergančiam mažyliui, kovojančiam su virusais ir bakterijomis, nes joje yra šiuos nepageidaujamus mikroorganizmus naikinančių medžiagų. Vaistinėse rasite specialiai vaikams pagamintų ežiuolės preparatų.Parengė Dalia Petrutytė

Imunitetas įgyjamas dviem būdais, t. y. persirgus tam tikra infekcine liga arba pasiskiepijus. Toks imunitetas yra aktyvus, nes organizme gaminasi specifiniai antikūnai. Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas gali būti ne tik aktyvus, bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelinių elementų iš kito organizmo.

Tokį pasyvų natūralų imunitetą turi naujagimiai. Embrioniniu periodu antikūnai į vaisių patenka iš motinos kraujo. Naujagimis natūralų imunitetą gauna per motinos pieną. Įgytas pasyvus dirbtinis imunitetas atsiranda tada, kai profilaktikos ar gydymo sumetimais suleidžiama imunizuoto žmogaus ar gyvulio kraujo su ten esančiais antikūnais. Įgytas imunitetas genetiškai nepaveldimas. Jis gali būti nukreiptas prieš įvairius mikroorganizmus – bakterijas, virusus, parazitus, prieš mikrobų arba kitokios kilmės toksinus, taip pat – navikus, ir kt.

Imunitetas – tai ne tik atsparumas infekcinėms ligoms, bet ir gebėjimas kovoti su onkologiniais procesais. Sveikas organizmas nuo mikroorganizmų ir svetimų makromolekulių ginasi įvairiais būdais. Vienas iš tokių būdų yra alerginės reakcijos.

Alergija – perdėta imuniteto reakcija į nepavojingas medžiagas. Tai gali būti maistas, žiedadulkės, naminių gyvūnų kailiukas, konservantai, naminės erkutės, vaistai ir pan. Alergijų pastaruoju metu daugėja. Pažeistas imunitetas agresyviai reaguoja į „nekaltas” medžiagas, sukeldamas uždegimą, kartu pažeisdamas aplinkinius audinius.
Imunitetas silpnėja dėl nesveiko gyvenimo būdo (rūkymas, alkoholis, miego stygius); netinkamos mitybos; streso; pernelyg intensyvaus fizinio ir protinio darbo; įtakos turi užteršta aplinka; dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos, kurios silpnina organizmą ir sekina imuninę sistemą.

Imuniteto susilpnėjimo požymiai: dažnos peršalimo ligos (daugiau nei 4-6 kartus per metus), herpes virusai; lėtinės ligos; padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas; alergijos.

Norint padėti savo imunitetui, reikia vengti streso, nepasiduoti depresijai, išmokti atsipalaiduoti, saikingai sportuoti, racionaliai maitintis, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu.

Viena iš efektyviausių ligų prevencijos priemonių yra skiepai. Jų dėka Išnyko viena baisiausių infekcinių ligų – raupai, labai sumažėjo sergančiųjų difterija, stablige, tymais, raudonuke, parotitu. Itin efektyvi pasiutligės profilaktika, vis daugiau žmonių skiepijami nuo erkinio encefalito, virusinio hepatito B, virusinio hepatito A, vidurių šiltinės ir kitų ligų.

Šiuo metu vaikai (tėvams sutikus) valstybės lėšomis, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės ir B tipo Haemophilus influenzae bakterijos sukeltų susirgimų. Visus 6 – 7 metų vaikus prieš mokyklą reikia revakcinuoti nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito bei difterijos, stabligės, kokliušo. Šio amžiaus vaikams atliekamas ir tuberkulino mėginys: įvertinama rizika užsikrėsti mikobakterijomis bei skiepų nuo tuberkuliozės efektyvumas. Deja, į išplėstinę programą neįtrauktas skiepijimas nuo Haemophilus influenzae – b sukėlėjo, kuriuo užsikrėtę vaikai neretai suserga gyvybei pavojingu pūlingu meningitu, ausų uždegimu, recidyvuojančiu bronchitu, pneumonija, sąnarių uždegimu, sepsiu. Infekcija plinta oro-lašeliniu keliu. Ši infekcija dažniausia mažų vaikų liga, tačiau pastaruoju metu serga ir paaugliai bei vyresnio amžiaus žmonės.

Šiuo metu pasaulyje naudojamos 42 vakcinos. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į suaugusiųjų skiepijimus nuo infekcinių susirgimų, ypač keliautojų po įvairias šalis. Apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų ir jų pasekmių galima pasiskiepijus nuo vėjaraupių, pneumokokinės, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijos, erkinio encefalito, hepatito A ir retesnių infekcinių susirgimų, paplitusių kitose šalyse. Išvykstantys į užsienį skiepijami pagal šalies epidemiologinius duomenis. Į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus 4-6 savaitėms, nes specifinis imunitetas po skiepų susiformuoja per tam tikrą laikotarpį. Medicinos mokslas kai kurių užkrečiamųjų ligų profilaktikai, kol kas negali pasiūlyti nieko efektyvesnio už skiepus.
Imunitetą stiprinti galima ne tik medicininėmis, bet ir liaudiškomis priemonėmis.

Česnakas. Stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Valgant jo kasdien rizika susirgti peršalimo ligomis sumažės dviem trečdaliais.
Ežiuolė. Ypač veiksmingi yra preparatai, padaryti iš kelių rūšių ežiuolių. Ji skatina imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais.
Medus. Padeda reguliuoti hormonų veiklą, stiprina imunitetą, skatina ląstelių atsinaujinimą, gerina kraujo sudėtį, mažina kraujospūdį, gydo nemigą ir nervų ligas, padeda virškinimui.
Liepų medus – padeda gydyti visas peršalimo ligas.
Grikių medus – labai tinka sergantiems mažakraujyste, padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą.
Pienių medus – turi organizmą valančių savybių – gerina kepenų bei inkstų darbą.
Bičių duonelėje esantys komponentai padeda medžiagų apykaitai ir organizmo augimui.

Pagal Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Almos Mikalauskienės parengtą informaciją