Saugos apraišai, karabinai, virvės, medžiai ir aukščio baimė dar prieš kelerius metus galėjo skambėti kaip koks egzotiškas profesionalų sportas kur nors Skandinavijos miškuose. Tačiau 2009 metais pirmąjį nuotykių parką Druskininkuose įkūrusio Marijaus Krasnicko svajonė Lietuvoje turėti tokių pramogų išsipildė su kaupu – laipiojimą medžiuose jau galima vadinti vienu populiariausių lietuvių aktyvaus laisvalaikio būdų visai šeimai.

Nuo pypliuko, jau gerai besilaikančio ant kojų, iki garbaus amžiaus senelio, drąsinamo anūkų – medžiais laipioti gali praktiškai visi. UNO Parks priklausančiose nuotykių parkuose apsilankiusi šeima randa veiklos kiekvienam: tinklo trasos be alpinistinių apraišų mažiausiems, išradingos kliūtys, siūbuojančios vis sudėtingesnėse trasose, leidžia patirti išskirtinių emocijų. Ekstremaliausi šuoliai iš didelio aukščio, skrydžiai lynais ar fizinės ištvermės reikalaujančios rungtys tėvams gali būti puikus būdas pademonstruoti savo „superherojišką“ prigimtį – iš laimės šaukiantis tėtis ar spygaujanti skraidanti mama naujas atradimas vaikams.

„Tėvelius skatiname laipioti kartu su vaikais. Įspūdinga, kupina naujų emocijų patirtis augina sveikus tarpusavio ryšius, tuo įsitikinome be abejonių, – pastebėjimais dalijasi didžiausio Baltijos šalyse nuotykių parkų tinklo vadovas Marijus, – atlydėję atžalas palaipioti, galiausiai suaugę patys užsikrečia ir paskui dar atsiveda savo darbo kolektyvus, kuriems irgi turime ką pasiūlyti.“

Komandos formavimo užduotys psichologiškai išjudina ir parodo santykių problemas, padeda jas spręsti. Ant žemės nusileidę parko lankytojai neretai stebisi naujai pamatę save, vaikai pastebimai tampa draugiškesni ir vieningesni – po įveiktos aukščio baimės nebelieka vietos patyčioms, pušies viršūnėje vienas kitam padėję klasiokai nepamiršta tokių įspūdžių ilgai.

„Vienetai neišdrįsta užbaigti trasos ar prašosi nukeliami nuo sudėtingos rungties laipynių, – patikina parko vyr. instruktorius Ignas Brasevičius, – mūsų instruktoriai moka įkvėpti, padrąsinti, o ir žmonėms patiems malonu peržengti savo ribas.“ Profesionali įranga, kruopščiai tikrinamos ir atnaujinamos laipynės, patyrę parkų darbuotojai, išdėstantys instruktažą ir prižiūrintys laipiojančius pramogautojus, užtikrina saugumą ir gerą lankytojų nuotaiką.

Laipynės medžiuose tampa neatsiejama vaikystės dalimi. O mamos ir tėčiai turi dar vieną būdą aktyviai dalyvauti, žaisti ir mokytis su saviškiais kartu. Juk niekas nepaneigs, kad ta diena, kai pagaliau atsipalaidavusi mama ilgai juokėsi prisimindama savo skrydį virš upės ir prarytą musę, gali tapti ryškiausiu prisiminimu ir paskatinimu daugiau leisti laiko kartu.

Vaikas vertas tikrai geros kosmetikos

„Vaikų, ypač kūdikių, oda skiriasi nuo suaugusiųjų, jai reikia ypatingos priežiūros naudojant specialius vaikams skirtus prausiklius, losjonus ir kremus. Vaikams skirta kosmetika specialiai testuojama laboratorijose. Tai turi atsispindėti ir produkto etiketėje. Pakuotė turi būti paženklinta: aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant, kad produkto sudėtyje nėra kūdikiams ar vaikams kenksmingų medžiagų. Taigi mama ir tėtis žinos, kad perka vaikui saugią kosmetiką „, – sako „Gedimino klinikos” gydytoja – dermatologė Jolanta Urbštienė.

Anot gydytojos, Europos Sąjungoje nėra vieningos vaikams skirtos kosmetikos sertifikavimo sistemos: gamintojai tai daro savo nuožiūra. Gamintojas, norintis kad vartotojas neabejotų jo kosmetikos tinkamumu mažyliams, užsako testą. Tyrimus atlieka teisę sertifikuoti turinti nepriklausoma institucija. Remdamasis jos pateikta išvada, gamintojas gali gaminį pažymėti ženkleliu, t. y. informuoti vartotoją, kad nepriklausoma institucija patvirtino, jog gaminys tinka vaikui.

Mama, racionaliai įvertink „ekologiją ir natūralumą”

Savo kosmetiką „ekologiška” dažnai pavadina gamintojai, kurių produktai nėra sertifikuoti kaip tinkami vaikams. Tai parankus būdas nukreipti tėvų dėmesį. J. Urbštienė pataria nesižavėti taip „pakrikštyta“ kosmetika: mat taisyklių, kokios sudėties produktus galima vadinti ekologiškais, nėra. Taigi gamintojai patys sprendžia, ar jų produktas vertas vadinti „ekologišku„.

„Ne viena mama mano, kad „ekologiškais”, „žaliais” ir „natūraliais” pavadinti produktai vaikui tikrai nepakenks, o „neekologiški” nėra saugūs. Vaikiškos kosmetikos etiketėje žodis „ekologiškas” gali būti ypatingai klaidinti. Ekologiškos medžiagos – dažnai tik dalis produkto sudėties. Net jei ant pakuotės nurodyta, kad 90 proc. ingredientų ekologiški, 10 proc. gali būti, pavyzdžiui, vaiko odą dirginantys dažikliai”, – perspėja dermatologė.

Garsūs kūdikių ir vaikų kosmetikos gamintojai žodžio „ekologiškas” paprastai nevartoja ir tėvų neklaidina. Bet kai kurie gamintojai sąmoningai išsisukdami nuo klinikinių testų akcentuoja „ekologiją” ir „natūralumą„. „Tėvai turi žinoti , kad „natūralu” ir „nekenksminga vaiko odai” nėra tas pats. Gamtinės medžiagos taip pat gali sukelti alergiją, dirginti odą ar net būna nuodingos. Taigi „natūralumo” įvaizdžiu gali būti maskuojama netinkama produkto kokybė „, – tvirtina gydytoja.

Kad mama neapsigautų

Kaip mažylio tėvams išrinkti tinkamą kosmetiką ? Gydytoja pataria atidžiai skaityti užrašus etiketėje ir ieškoti patvirtinimo, kad produktas patikrintas laboratorijoje ir sertifikuotas naudoti vaikams.

„Įprastinių šampūnų kūdikiams ir vaikams patikimumą įrodė ne vienas mokslinis tyrimas, o ši informacija aiškiai pateikiama etiketėje. Taigi mama ir tėtis turėtų vadovautis tokia informacija, o ne gundytis augalų pavadinimais ir žalia etikečių spalva „, – pabrėžia J. Urbštienė.

Kūdikio oda

Ką daryti, jei išbėrė užpakaliuką

Įskilusiose odos vietose ir prie išangės atsiranda smulkus rausvas bėrimas, kuris gali išplisti į odos klostes. Negydoma odelė pradeda šlapiuoti, atsiranda opelės. Vystyklų dermatitas pažeidžia kirkšnių raukšles, kaklą, pakinklius ir pilvo apačią. Nemalonūs šio negalavimo simptomai: skausmas, niežulys ir deginimas. Kūdikis pasidaro neramus, irzlus, dažnai verkia, prastai miega ir mažai valgo.

Nekreipti dėmesio į išbertą kūdikio odelę rizikinga, nes bėrimai gali pažeisti didelius odos plotus ir negalavimas komplikuosis bakterine arba grybeline infekcija.

Lengvo vystyklų dermatito gydyti nereikia. Pakanka sustiprinti higieną ir pasirinkti tinkamą kūdikio priežiūros kosmetiką. Pirmiausia, išbertą odelę būtina prausti keletą kartų per dieną, ypač po tuštinimosi, vartoti ypač švelnius prausiklius. Tinkamiausi pažeistai odelei švelnūs vonios aliejukai kūdikiams. Jie gaminami be muilo, todėl švelniai valo, drėkina ir ramina odelę. Nuprausta oda švelniai nusausinama ir patepama specialiu kremu nuo sauskelnių bėrimo. Paskui kūdikiui leidžiama 10 –15 minučių pasispardyti nuogu užpakaliuku. Išbertai odelei padės kremukai, gaminami be aromatų ir dažiklių. Vienas iš paprastai juose pasitaikančių komponentų – cinko oksidas, kuris pasižymi antiseptiniu poveikiu, ramina sudirgusią bei pažeistą odą. Cinko oksidas –žinomas kaip ypatingai efektyvi priemonė odos egzemai bei kūdikių iššutimui gydyti.

Kremai sveikai kūdikio odelei

Kruopšti higiena ir alergijų nesukelianti kosmetika – puiki bėrimų profilaktikos priemonė. Nors ir sveiką kūdikio odelę profilaktiškai patepkite specialiu priežiūros kremu po kiekvieno prausimo. Jis nuramins ir sudrėkins nuolat sauskelnių ir drabužėlių trinamą bei šlapimo dirginamą plonytę odą. Taip pat sudarys nuo drėgmės saugančią plėvelę.

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikių oda išskiria mažai riebalų ir prakaito, kurių reikia ją saugančiai hidrolipidinei plėvelei susidaryti. Kai kurių kūdikių oda sausa nuo gimimo. Taigi veiduko odą taip pat reikia saugoti nuo išsausėjimo ir įtrūkimų. Todėl verta įsigyti specialų kremą jautrios kūdikio odos priežiūrai. Kremas ne tik sudrėkins švelnią naujagimio ir kūdikio odelę, bet ir apsaugos nuo saulės spindulių, šildymo ir kondicionavimo sistemų išsausinto oro poveikio.

Parengė Undinė Gilė

Otito priežastys

Ūmų otitą atneša infekcinė liga, ausytės sunegaluoja peršalus arba perkaitus, taip pat – dėl netinkamo maitinimo, kai į nosį ir vadinamąjį Eustachijaus vamzdelį (landa, jungianti ausies ir nosiaryklės ertmes) patenka skysto maisto. Labiausiai jautrios vaikų ausytės, nes vaiko Eustachijaus vamzdelis platus ir trumpas. Todėl iš nosies užkratas lengvai patenka į vidurinę ausį. Be to, mažo vaiko imunitetas silpnesnis negu paūgėjusio. Ligą sukelia bakterijos (streptokokai, stafilokokai) ir virusai.

Dar viena ūmaus otito priežastis – funkcinis sieros liaukų aktyvumas. Ausų siera susideda iš baltymų, riebalų bei jų rūgščių, mineralinių druskų, taip pat – negyvų odos ląstelių, dulkių, odos riebalų. Netinkamai valomose ausytėse susikaupia daug klampaus sekreto, todėl susidaro sieros kamščiai. Šie kamščiai suteikia puikias sąlygas vystytis mikroorganizmams ir uždegimui – otitui.

Otito simptomai

Liga prasideda staiga, atsiranda bendri negalavimai: vaiką krečia šaltis, pakyla temperatūra, skauda galvą ir kankinamai skauda ausį, o skausmas gali sklisti į dantis ar smilkinį. Spustelėjus ausies kriauklės speninę ataugą – skausmas sustiprėja. Sergantis kūdikis mieguistas arba dirglus, jis atsisako žįsti ir verkia maitinamas, nes ausytes tuomet dar labiau skauda.

Mama turi žinoti, kad 4–5 parą gali trūkti ausies būgnelis ir išteka pūliai. Užsitęsęs otitas gali pasidaryti lėtinis. Tai pavojinga liga, nes ji gali būti kitų sunkių ligų, pavyzdžiui, meningito arba sepsio priežastis. Todėl į gydytoją reikia kreiptis jau pirmąją ligos dieną.

Kaip išvengti otito?

Vaiko ausytėmis rūpinkimės nuo pat gimimo. Tinkamai prižiūrėdama mažylio ausytes, mama neleis formuotis sieros kamščiams ir vaikas galbūt išvengs šio varginančio negalavimo.

Vaiko sveikatai labai svarbus taisyklingas žindymas ir racionali paūgėjusio vaiko mityba. Pakankamai ilgai maitinti mamos pienu vaikai, kurie ir vėliau valgė vitaminų turtingą maistą, rečiau serga virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Kaip tik šios ligos sukelia vidurinės ausies uždegimą.

Atsparesnis peršalimo ligoms grūdinamas vaikas. Grūdinimui tinka aptrynimai šaltu vandeniu, vėsios vonios, sportas, fiziniai pratimai, reikia pakankamai laiko praleisti gryname ore. Nuo pat mažens mama turėtų mokyti vaiką taisyklingai kvėpuoti – per nosį.

Lėtiniam vidurinės ausies uždegimui kelią atveria įvairios nosies bei gerklės ligos: sloga, prienosinių ančių uždegimas, angina, adenoidai. Todėl reikia išgydyti šias ligas ir sumažės palankių sąlygų otitui . Gulinčio vaiko nosiaryklėje susikaupęs sekretas taip pat gali sukelti vidurinės ausies uždegimą.

Otitu persirgusio mažylio ausytes reikia saugoti, ypač jeigu trūko būgnelis, – į jas neturi patekti vandens. Maudydama ar ketindama plauti mažylio galvytę, jo ausis būtinai užkimšk vatos tamponėliais.

Otito gydymas

Jeigu nepaisant mamos pastangų ausų uždegimas išsivystys, būtina tuojau pat pradėti gydymą. Taigi, nuvesk vaiką pas gydytoją, kuris gali skirti antibiotikų ir kitų vaistų. Vieni iš jų –priešuždegiminio ir nuskausminamojo poveikio ausų lašai. Tik, mama, atsimink, kad trūkus būgneliui, į ausį lašinti vaistukų negalima.

Prieš lašindama į ausytę, vaistų flakonėlį sušildyk rankose – mažylio neišgąsdins nemalonūs pojūčiai, kurios jis patirtų į ausytę patekus šaltam skysčiui.

Patarimai mamai ir tėčiui

Ausies skausmą malšina šiluma, todėl ant skaudamos ausies mama gali uždėti kompresą. Kelis kartus sulenktą marlės skiautę, kurioje iškerpi ausies didumo skylę, suvilgai karštu vandeniu arba degtine, nugręži ir uždedi ant ausies – po jos kriaukle. Marlę pridengi vaškiniu popieriumi arba polietileno plėvele su taip pat iškirpta skyle, ant šio – dedi storą vatos sluoksnį arba 4–5 sluoksniais sulankstytos flanelės. Kiekvienas viršutinis sluoksnis turi būti platesnis už apatinį. Kompresas turi gerai priglusti aplink ausį, aptvarstomas ir laikomas valandą. Po to daroma 4–6 valandų pertrauka. Tarp kompresų skaudamą ausį reikia šiltai aprišti.

Išmokyk vaiką taisyklingai šnirpšti nosytę – iš pradžių užspaudus vieną šnervę, po to – kitą.

Kūdikį kuo ilgiau žindyk, nes mamos piene esantys antikūnai stiprina mažylio organizmą. Žindymas apsaugo ir nuo otito, todėl kūdikį būtinai žindyk bent pirmąjį gyvenimo pusmetį.

Kūdikis gali atpilti ir pienuko pateks į ausies landą. Todėl maitinamo kūdikio galvutę laikyk šiek tiek pakeltą.

Otitas – pavojinga liga, nes netinkamai gydoma gali tapti lėtinė ir sukelti klausos sutrikimus.

Svarbiausia – vykdyti gydytojo rekomendacijas ir gydyti ausytes jo paskirtais vaistais iki galo – ne tik, kol praėjo skausmas, ir tau atrodo, kad vaikas sveikas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

– Kokia buvo pradžia: studijos Vokietijoje, meilės istorija?

Latvijoje mokiausi muzikos pedagogės profesijos. Trečiame kurse draugė įkalbėjo studijuoti kartu Vokietijoje pagal „Erasmus“ programą. Įgijau mokslo ir gyvenimo užsienyje patirties, sutikau draugų, daug keliavome, svarbiausia – Vokietijoje sutikau būsimą vyrą Liną.

Latviai su lietuviais užsienyje susitinka kaip broliai. Taigi, ir mes – trys latviai ir penki lietuviai, labai gražiai bendravome ir dar vis nepamirštame vieni kitų. O Linui aš labai patikau. Iš pradžių bandėm susikalbėti rusiškai, tik man nepavyko, taigi perėjome prie anglų kalbos. Deja, po Vokietijos man reikėjo grįžti atgal į Rygą, o Linui į Vilnių. Tai buvo sunkus išbandymas – nežinojome, ar pavyks išsaugoti mudviejų draugystę. Kas antrą savaitę važinėjome vienas pas kitą trejus metus, kol baigėm mokslus. Tuomet radau mokytojos darbą Vilniaus Tarptautinėje mokykloje ir atvažiavau gyventi į Lietuvą, o po pusmečio pradėjau lietuviškai kalbėti.

– Ar sunku buvo palikti Latviją, įprasti prie gyvenimo Lietuvoje?

Palikti draugus, šeimą, šalį buvo nelengva. Reikėjo įprasti prie visko iš karto: prie naujų namų, žmonių, šalies, prie kitos kalbos. Iš pradžių kalbėjau angliškai ir klausiausi lietuvių kalbos: pirmosiomis dienomis tiesiog skaudėjo galvą. Bet vardan meilės viską gali padaryti: randi naujų draugų, išmoksti kalbos, įsijauti į tradicijas ir pradedi gyventi visavertį gyvenimą svetimoje šalyje, kuri ilgainiui tampa sava.

– Kaip sugalvojai įkurti savo „Kindermusik“ mokyklėlę? Ką patartum kitoms mamoms, kodėl verta lankyti muzikos pamokėles?

Per dešimtį darbo metų sukaupiau didelę muzikos pedagogės patirtį, dar mokiausi papildomai. Baigiau „Kindermusik“ programos kursus, gavau licenciją. Nuosava mokyklėlė – buvo mano svajonė, o „Kindermusik“ tai tik paskatino. Mano mokyklėlė veikia tik tris mėnesius, bet jau sulaukiau trisdešimties vaikų – nuo dviejų mėnesių iki septynerių metų. Vedu skirtingas pamokėles pagal amžių ir individualias dainavimo pamokas.

Muzika – pats priimtiniausias būdas vaikams mokytis. Muzika juos lavina ir psichologiškai, ir fiziškai, vaikas greičiau vystosi. „Kindermusik“ pedagogai daugiausia moko tėvus, nes tėvai – geriausi savo vaikų mokytojai. Visai maži kūdikėliai reaguoja į mamos balsą: kai mama dainuoja, nurimsta ir jaučiasi saugūs.

Ritmiški šokio judesiai padeda vaikui pajusti erdvę. Grojimas instrumentu lavina ne tik ritmo jausmą, bet ir judesius, koordinaciją, kurios vėliau prireikia mokantis rašyti. Mamos prisilietimai, masažai ir mankštelės leidžia vaikui pajusti savo kūną, stimuliuoja raumenis, motorikos vystymąsi. Glostymas ir supimas padeda vaiko emociniam vystymuisi, todėl, mamos, nebijokite savo vaikų kuo daugiau nešioti, kalbinti, supti, šokti su jais. Mažyliai įgunda bedradarbiauti ir susitarti su mama ir kitais vaikais, taigi vystosi socialiniai gebėjimai. Vaikai, kuriuos supa muzika, daug optimistiškesni ir laimingesni.

Muzika padeda lavinti vaiko kalbą, atmintį. Vaikas išmoksta skirtingų dainelių ir atpažįsta instrumentų skambesį, lavina balsą. Tėvams patariu, ką su vaiku galima nuveikti namuose: daineles ir šokius jie gali kartoti su visa šeima.

Viena „Kindermusik“ programų – muzikinės anglų kalbos pamokėlės vaikams. Galiu tvirtinti, kad geriausias būdas išmokti anglų kalbos – dainuojant ir judant.

– Kokios įtakos „Kindermusik“ pamokėlės turi vienerių metukų ir devynių mėnesių Leilai?

Kai dukrelė dar nebuvo gimusi, aš daug dainavau ir jai, ir vaikams savo darbovietėje. Gimus Leilai, nuolat jai dainuoju. Net sukūriau mūsų abiejų šokius. Ji dar atsimena tuos, kurių seniausiai nebešokam, nes sunku nešioti paūgėjusią mergaitę. Leilai labai patinka „Kindermusik“ pamokėlės. Ji man padeda: pati parodo mamoms, kaip muzikuoti su vaiku.

– Kiek laiko abi su dukrele išbuvote namuose? Ar Leila mielai eina į darželį?

Visiškai nedirbau septynis mėnesius, po to iki dukrelės metų gimtadienio vedžiau po porą muzikos pamokėlių per savaitę. Buvo labai naudinga ištrūkti iš namų porą valandų per savaitę ir pasidžiaugti kita aplinka. Kai Leilai suėjo vieneri metai, turėjau daugiau pamokėlių, o Leila draugaudavo su močiute arba tėveliu. Jau nuo rugpjūčio vidurio Leila lanko darželį, kuriame labai gerai jaučiasi. Čia jai neatsibosta – išbūna tik pusę dienos, po to važiuojam namo miegoti, o po pietų einam kartu muzikuoti į nuosavą „Kindermusik“ mokyklėlę.

– Sakei, kad dukrelė kalba lietuviškai, latviškai ir angliškai. Kas ją išmokė tiek kalbų?

Leilai dar nėra dvejų metukų, bet jau pradeda kalbėti lietuviškai ir latviškai. Namuose šeimos kalba yra lietuvių, darželis – lietuviškas. Aš su ja šneku tik latviškai, daug dainuojam – ir latviškai, ir angliškai. Moku daug vaikiškų angliškų dainelių, kai kurias jau dainuoja ir Leila. Ji viską kartoja – nesvarbu kokia kalba dainuoju.

– Ką labiausiai norėtum veikti laisvalaikiu?

Daug metų Latvijoje ir Lietuvoje dainavau skirtinguose choruose, tai buvo mano mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas. Su chorais daug keliavome: buvau Amerikoje, Brazilijoje, daugelyje Europos šalių. Keliauti mėgstame abu su vyru, o dabar planuojam kelionę į Turkiją su dukrele.

Dalyvavau „Chorų karuose“, dainavau Stano tarptautiniame chore. Dabar pritrūksta chorinio dainavimo (jau dvejus metus nedainuoju) ir sporto – paroje tiesiog per mažai valandų. Džiaugiuosi, kad svarbiausiam savo pomėgiui – muzikos mokyklėlei, laiko nepritrūksta.

Kalbėjosi Ieva Grabauskienė