<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Toksoplazmozė | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/toksoplazmoze/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Oct 2013 17:22:00 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Ruošiantis motinystei</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ruosiantis-motinystei</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 07 Oct 2013 17:09:39 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[būsima mama]]></category>
		<category><![CDATA[būsimam vaikeliui]]></category>
		<category><![CDATA[būsimo vaikelio]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgštis]]></category>
		<category><![CDATA[iki pastojimo]]></category>
		<category><![CDATA[infekcinės ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[nėščia]]></category>
		<category><![CDATA[pasiruošimas nėštumui]]></category>
		<category><![CDATA[pirmą nėštumo trimestrą]]></category>
		<category><![CDATA[planuojamam nėštumui]]></category>
		<category><![CDATA[planuojant nėštumą]]></category>
		<category><![CDATA[prieš pastojant]]></category>
		<category><![CDATA[Raudonukė]]></category>
		<category><![CDATA[Raudonukės virusas]]></category>
		<category><![CDATA[susilaukti vaikelio]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[Toksoplazmozė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymasis]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymuisi]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10445</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pasiruošimas nėštumui – svarbus etapas trokštantiems susilaukti sveiko mažylio būsimiems mamai ir tėčiui. Kuo geresnėmis sąlygomis vaikui vystytis ir augti mamos pilvelyje reikia pasirūpinti iš anksto. Gydytojai rekomenduoja susilaukti vaikelio nuo 20 iki 35 metų. Vyresnei moteriai pastoti gali būti sunkiau, bet to, didesnė apsigimimų bei paveldimų ligų rizika. Pirmiausia, ketinant tapti tėvais, abiems svarbu&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei">Ruošiantis motinystei</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei/hands-on-pregnant-womans-belly" rel="attachment wp-att-10446"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-10446" alt="Hands on Pregnant Woman's Belly" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Pasiruošimas-nėštumui-250x212.jpg" width="250" height="212" /></a><em>Pasiruošimas nėštumui</em> – svarbus etapas trokštantiems susilaukti sveiko mažylio būsimiems <em>mamai</em> ir <em>tėčiui</em>. Kuo geresnėmis sąlygomis <em>vaikui</em> vystytis ir augti mamos pilvelyje reikia pasirūpinti iš anksto.</p>
<p>Gydytojai rekomenduoja <em>susilaukti vaikelio</em> nuo 20 iki 35 metų. Vyresnei <em>moteriai</em> pastoti gali būti sunkiau, bet to, didesnė apsigimimų bei paveldimų ligų rizika.</p>
<p>Pirmiausia, ketinant tapti tėvais, abiems svarbu atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis  ir vengti streso. <em>Ruoštis nėštumui</em> reikia bent tris mėnesius iki pastojimo. Kuo turėtų pasirūpinti būsima <em>mama</em>?</p>
<p><strong>Sveikata</strong></p>
<p>Pradedame nuo apsilankymo pas <strong><i>ginekologą</i></strong><b>. </b>Turime<b> </b>išsiaiškinti, ar nesergame gimdos ar kiaušidžių ligomis, kurias reikia išgydyti iki pastojimo. Rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą dėl kačių platinamos <em>infekcinės ligos</em> – <strong><i>toksoplazmozės</i><i>.</i></strong> Ši liga gali sukelti priešlaikinį gimdymą, dėl jos gali sutrikti <em>vaisiaus vystymasis</em>. Jeigu <em>moteris</em> nežino, ar sirgo <strong><i>raudonuke</i></strong>, reikia išsitirti kraują dėl šios ligos antikūnių ir prireikus būtinai pasiskiepyti. <em>Pirmą nėštumo trimestrą</em> susirgti šia liga ypač pavojinga. <em>Raudonukės virusas</em> gali pažeisti <em>būsimo vaikelio</em> smegenis.</p>
<p>Verta nueiti pas <strong><i>terapeutą</i><i>,</i></strong> pasidaryti tyrimus ir sužinoti, ar nesergate kokia nors lėtine liga. <em>Prieš pastojant</em> būtinai reikės išsigydyti.</p>
<p>Prieš vartodamos vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes kai kurie preparatai gali pakenkti <em>planuojamam nėštumui</em>. Juk pirmąsias savaites galima nė neįtarti, kad esi <em>nėščia</em>. Nepageidaujamos ir kai kurios vaistažolės. Geriau nevartoti  kadagio, pelyno, alijošiaus arbatų, nes  jos gali sukelti persileidimą bei nėštumo komplikacijas.</p>
<p>Nedelskite apsilankyti pas <em><strong>stomatologą</strong></em>. Dantis vertėtų sutaisyti<em> iki pastojimo</em>, nes nėštumo ir žindymo periodu to daryti dar labiau nesinorės.</p>
<p><strong>Būsimos mamos mityba</strong></p>
<p>Tinkama mityba <em>planuojant nėštumą</em> bei pastojus suteiks energijos pasirūpinti ir savimi, ir būsimu kūdikiu. <em>Mažylis</em> turi gauti visas jo sveikam augimui ir vystymuisi būtinas medžiagas. Todėl <em>būsima mama</em> turėtų valgyti kuo natūralesnius produktus. Naudinga vartoti kuo daugiau daržovių, vaisių, kruopų patiekalų, pieno produktų, žuvies. Maistas turi būti kokybiškas ir šviežias. Atsisakykite riebių, konservuotų bei rūkytų produktų. Alergiškai maisto produktams moteriai derėtų atsisakyti iš užsienio atvežto maisto, o rinktis Lietuvoje užaugintus ir pagamintus produktus.</p>
<p>Kelis mėnesius <em>iki pastojimo</em> <em>būsima mama</em> turi gerti <strong><i>folio rūgštį</i> </strong>(po 1 mg per dieną). <em>Folio rūgštis</em> apsaugo nuo vaisiaus nervinio vamzdelio defektų. Nervinis vamzdelis vystosi dar tuomet, kai moteris gali nežinoti, kad yra <em>nėščia</em> – 15 – 25 dieną po pastojimo.</p>
<p>Turite gauti pakankamai <strong><i>geležies</i>.</strong> Jos trūkumas sukelia <em>anemiją</em>, kuria sergant normaliam <em>vaisiaus vystymuisi</em> gali trukti deguonies. Geležies yra neriebioje mėsoje, ypač – kepenyse, žuvyje, žaliose  lapinėse daržovėse, pupelėse ir žirniuose. Geležies pasisavinimą gerina produktai, kuriuose gausu <strong><em>vitamino C</em></strong>. Tai – vaisiai, sultys, saldžiosios paprikos, pomidorai, kefyras.</p>
<p>Arbata ir kava mažina organizmo gebėjimą pasisavinti geležį. Todėl šiuos gėrimus vartokite tarp valgymų. Nuo to momento, kai valgėte geležies turtingų produktų ar ketinate jų suvalgyti,  turi praeiti kelios valandos.</p>
<p>Būtinas mineralas ir <em>mamai</em>, ir <em>būsimam vaikeliui</em> – <strong><i>kalcis</i></strong>. Jis svarbus kaulams ir dantims. Kalcio gausu pieno produktuose, kai kuriose kruopose, žaliose daržovėse, migdoluose, saulėgrąžų sėklose. Gerkite neriebų pieną, valgykite liesą sūrį ir jogurtą.</p>
<p><strong><i>Vitaminas D</i></strong> reikalingas kalcio pasisavinimui. Šio vitamino gamybą skatina saulė, todėl stenkitės ilgiau būti lauke, ypač – saulėtomis dienomis.</p>
<p><em>Ketindama pastoti </em>jokiu būdu nesilaikykite jokių dietų, nes organizmas negaus pakankamai vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų, reikalingų sveikam <em>būsimam vaikeliui</em>.</p>
<p><strong>Darbo sąlygos</strong></p>
<p>Jeigu dirbate chemijos laboratorijoje ar rentgeno kabinete, prieš <em>planuodama nėštumą</em> būtinai keiskite darbą. Jums kenkia darbai, susiję su švino ar jo junginių naudojimu, taip pat – darbai vibracijos, triukšmo, elektromagnetinio lauko sąlygomis.</p>
<p>Laukia nelengvas <em>nėštumo</em> bei <em>žindymo</em> laikotarpis, prireiks daug jėgų, sveikatos, energijos. Todėl turi būti stipri ir sveika jau pradėdama žengti <em>laimingos motinystės</em> link.</p>
<p><i>Parengė Undinė Gilė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei">Ruošiantis motinystei</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/ruosiantis-motinystei/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Toksoplazmozė pavojingiausia nėščioms moterims ir kūdikiams</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/toksoplazmoze-pavojingiausia-nescioms-moterims-ir-kudikiams?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=toksoplazmoze-pavojingiausia-nescioms-moterims-ir-kudikiams</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/toksoplazmoze-pavojingiausia-nescioms-moterims-ir-kudikiams#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 07 Aug 2013 17:46:49 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikiui]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[Ligos simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moterys]]></category>
		<category><![CDATA[nėščia]]></category>
		<category><![CDATA[nėščios moterys]]></category>
		<category><![CDATA[Toksoplazmozė]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=9914</guid>

					<description><![CDATA[<p>Toksoplazmozė yra viena pavojingiausių ligų, kurią platina katės, ir ypač jos turėtų saugotis nėščia moteris. Užsikrėtusi mama infekciją gali perduoti kūdikiui. Toksoplazmozę sukelia pirmuonys &#8211; maži vienaląsčiai organizmai, vadinami toksoplazmomis. Liga nustatoma atlikus kraujo tyrimus. Ligos simptomai: padidėję kaklo, pakaušio, pažastų, kirkšnių limfmazgiai. Gali atsirasti bendras silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, raumenų, gerklės, galvos skausmai. Galimas&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/toksoplazmoze-pavojingiausia-nescioms-moterims-ir-kudikiams">Toksoplazmozė pavojingiausia nėščioms moterims ir kūdikiams</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/08/Toksoplazmozė-ir-neštumas.jpg"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-9912" title="Toksoplazmozė ir neštumas" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/08/Toksoplazmozė-ir-neštumas-250x204.jpg" width="250" height="204" /></a><em>Toksoplazmozė</em> yra viena pavojingiausių ligų, kurią platina <em>katės,</em> ir ypač jos turėtų saugotis <em>nėščia moteris</em>. Užsikrėtusi <em>mama</em>  infekciją gali perduoti <em>kūdikiui.</em></p>
<p><em>Toksoplazmozę</em> sukelia pirmuonys &#8211; maži vienaląsčiai organizmai, vadinami toksoplazmomis. <em>Liga </em>nustatoma atlikus kraujo tyrimus.</p>
<p><strong>Ligos simptomai</strong>: padidėję kaklo, pakaušio, pažastų, kirkšnių limfmazgiai. Gali atsirasti bendras silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, raumenų, gerklės, galvos skausmai. Galimas odos bėrimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, širdies raumens, plaučių, smegenų, akių pažeidimai.</p>
<p><em>Pasaulio sveikatos organizacija</em> (PSO) t<em>oksoplazmozę </em>įtraukė į žmogaus <em>sveikatai</em> pavojingiausių zoonozių sąrašą.<br />
ULAC duomenimis, 2012 m. didžiausias sergamumas šia infekcija registruotas tarp mieste (6,6 atv./100 tūkst. gyv.) gyvenančių 25 &#8211; 34 metų (20,4 atv./ 100 tūkst. gyv.) moterų (8,7 atv./100 tūkst. gyv.). <em>Moterys </em>šia infekcija sirgo beveik septynis kartus dažniau nei vyrai ir keturis kartus dažniau nei kaime gyvenančios <em>moterys</em>.</p>
<p><strong>Kaip galima užsikrėsti toksoplazmoze?</strong></p>
<p><em>Toksoplazmoze</em> neužsikrečiama nuo kito žmogaus, išskyrus atvejus, kai užsikrėtusi <em>nėščia moteris </em>perduoda <em>ligą</em> vaisiui (įgimta toksoplazmozė), perpilamas kraujas ar transplantuojami organai.<br />
Žmonės paprastai <em>toksoplazmoze</em> užsikrečia:</p>
<ul>
<li>per maistą;</li>
<li>nuo gyvūno;</li>
<li>mama perduoda vaisiui;</li>
<li>kiti reti užsikrėtimo keliai.</li>
</ul>
<p><strong>Kam toksoplazmozė itin pavojinga?</strong></p>
<p>Toksoplazmomis užsikrėsti gali kiekvienas, tačiau daugeliui ji nepasireiškia arba pastebimi vos keli <em>ligos požymiai</em>. Rimtų sveikatos problemų dėl šios ligos gali turėti žmonės, sergantys ŽIV arba AIDS, gydomi chemoterapija, vartojantys steroidus ar kitus imuninę sistemą slopinančius vaistus ir <em>nėščios moterys</em>.<br />
Ši infekcija ypač pavojinga <em>kūdikio besilaukiančioms</em> <em>moterims</em>, kadangi toksoplazmoze užsikrėtusi <em>nėščia moteris </em>gali perduoti ligą vaisiui (įgimta toksoplazmozė).</p>
<p><em>Vaisiaus pažeidimas</em> priklauso nuo nėštumo laiko, kuriuo metu būsima <em>mama</em> užsikrėtė. Sunkiausiai vaisius pažeidžiamas užsikrėtus <em>nėštumo pradžioje</em>. Beveik pusė toksoplazmoze sergančių <em>mamų vaikų</em>, suserga šia <em>liga.</em> Jei serganti <em>moteris</em> gydosi, rizika užsikrėsti <em>vaikui </em>sumažėja.</p>
<p><strong>Kaip apsisaugoti nuo toksoplazmozės?</strong></p>
<ul>
<li><strong>Valgyti tik gerai išvirtą ir iškeptą mėsą. </strong>Dažniausiai užsikrečiama valgant žalią ar nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) paruoštą mėsą (pvz.: faršą, šašlykus). Užšaldymas, marinavimas, rūkymas sukėlėjų visiškai nesunaikina. Dažniausiai užsikrečiama valgant elnieną, avieną ir kiaulieną.</li>
<li><strong>Nevartoti žalių kiaušinių ir negerti nepasterizuoto pieno.</strong> Dažniausiai užsikrečiama geriant nepasterizuotą ožkos pieną.</li>
<li><strong>Kruopščiai nuvalyti stalą ar kitus paviršius po kontakto su žalia mėsa.</strong></li>
<li><strong>Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti vandens iš atvirų telkinių </strong>ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti. Daržovės, uogos, vaisiai  turi būti labai kruopščiai nuplaunami švariu vandeniu ar nuplikomi.</li>
<li><strong>Maistą saugokite nuo musių ir tarakonų.</strong></li>
<li><strong>Venkite kontakto su kačių išmatomis.</strong> Nėštumo metu kačių priežiūrą geriausiai patikėti kitiems šeimos nariams. Dažniau dezinfekuokite kačių dėžes. Rekomenduojama dirbant mūvėti pirštines, o po darbo gerai nusiplauti rankas.</li>
<li><strong>Nešerkite kačių žalia mėsa</strong>. Didžiausia tikimybė užsikrėsti toksoplazmoze nuo medžiojančių arba maitinamų žalia mėsa kačių.</li>
<li><strong>Nežaiskite su svetimomis katėmis, ypač valkataujančiomis.</strong> Pavojingiausios &#8211; jaunos iki 2 metų amžiaus katės.</li>
<li><strong>Laikykitės asmens higienos</strong>. Ruošiant maistui žalią mėsą ir prieš valgį, reikia kruopščiai plauti rankas tekančiu vandeniu su muilu. Dirbant sode ar darže mūvėti pirštines, po darbo plauti rankas.</li>
</ul>
<p><strong>Jei man toksoplazmozė itin pavojinga, ar galiu laikyti katę?</strong></p>
<p>Taip, galite laikyti <em>katę</em>, tačiau yra keletas atsargumo priemonių, kurių privalu laikytis:</p>
<ul>
<li>kačių kraikas dėžėje privalo būti keičiamas kiekvieną dieną. <em>Ligą</em> sukeliantys parazitai pašalinti su išmatomis iš katės organizmo, pirmosiomis dienomis aplinkoje nebūna užkrečiami;</li>
</ul>
<p>Jeigu esate <em>nėščia</em> ar jums diagnozuotas imuniteto nepakankamumas:</p>
<ol>
<li>jei įmanoma, venkite pats/pati keisti kačių kraiką. Jei niekas kitas negali to padaryti, mūvėkite vienkartines pirštines, po to nusiplaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu;</li>
<li>neišleiskite katės į lauką;</li>
<li>nelieskite svetimų, ypač beglobių katinų ir kačiukų.</li>
</ol>
<ul>
<li>šerkite katę tik specializuotu kačių ėdalu arba gerai termiškai apdorotu naminiu maistu;</li>
<li>jeigu yra galimybė, katės smėlio dėžę laikykite prie lauko durų.</li>
</ul>
<p><strong><em>Katės </em></strong>keletą savaičių po užsikrėtimo šiais parazitais platina toksoplazmas su išmatomis. Katėms, kaip ir žmonėms retai pasireiškia <em>ligos simptomai</em>, todėl dauguma žmonių net neįtaria, kad jų katė yra užsikrėtus toksoplazmomis.</p>
<p>Daugiau apie toksoplazmozę skaitykite <a href="http://www.ulac.lt/ligos/T/toksoplazmoze">čia.</a></p>
<p>Informacija parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją remiantis:<br />
<a href="http://www.cdc.gov/parasites/toxoplasmosis/gen_info/faqs.html">http://www.cdc.gov/parasites/toxoplasmosis/gen_info/faqs.html</a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/toksoplazmoze-pavojingiausia-nescioms-moterims-ir-kudikiams">Toksoplazmozė pavojingiausia nėščioms moterims ir kūdikiams</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/toksoplazmoze-pavojingiausia-nescioms-moterims-ir-kudikiams/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
