Dažni kvėpavimo takų uždegimai daugumai mažų vaikų tėvų – žiemos kasdienybė. Pagrindinis jų kaltininkas peršalimas – virusų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegimas. Infekcija gali pažeisti visus kvėpavimo takus ir atskiras jų sritis: nosį (sloga), ryklę ( faringitas), gerklas (laringitas), kartais trachėją ir bronchus, ji gali paskatinti ir dažną vaikų ligą – tonzilių uždegimą (anginą). Susirgusį vaiką ima kamuoti nemalonūs pojūčiai gerklėje, skausmas, dėl kurio net sunku nuryti seiles.

Barjeras infekcijai burnoje – kodėl nesuveikia?

Burnos ertmė – pirmasis ir stiprus barjeras bet kurios infekcijos kelyje. Čia gyvena daug mikroorganizmų, kurie draugauja su mumis: suteikiame jiems maisto ir terpę vystytis, o jie neįleidžia vidun ligas sukeliančių bakterijų. Burnos ertmėje ir gerklėje, kuri jungia ją su stemple ir trachėja, iš abiejų liežuvio pusių matomi gumbai – tai tonzilės (gomurio migdolai), nosiaryklės skliauto viršuje yra ryklės tonzilė (adenoidai) ir liežuvio migdolas, taip pat – du migdolai prie dešiniojo ir kairiojo klausomojo vamzdžio, kurie jungia vidurinę ausį su nosiarykle. Visos šios tonzilės sudaro vadinamąjį ryklės žiedą (Waldeyer‘io žiedą), saugantį organizmą nuo infekcijos.

Infekcija dažniausiai pažeidžia gomurio tonziles. Jas sudarantis limfinis audinys turi gilių plyšių, padengtų plokščiuoju epiteliu. Šie plyšiai greitai užsikemša medžiagų apykaitos produktais ir sudaro geras sąlygas uždegimui prasidėti.

Ūminis tonzilitas (angina)

Tai gomurio tonzilių uždegimas, infekcinė viso organizmo liga. Ūminis tonzilitas gali būti pirminis, sukeltas virusų ar bakterijų, rečiau pasitaiko antrinis, kurį sukelia vaikų infekcinės ligos, pavyzdžiui, infekcinė mononukleozė, skarlatina, difterija.

Vaikams iki trijų metų ūminį tonzilitą dažniausiai sukelia virusai (adenovirusas arba pūslelinės virusas), o bakteriniu ūminiu tonzilitu dažniau užsikrečia 5-14 metų amžiaus vaikai. Ūminis tonzilitas gali prasidėti nusilpus vaiko imunitetui (peršalus, geriant daug šaltų gėrimų, valgant daug ledų), tuomet ryklės flora tampa patogeninė. Tonzilitą sukeliančiomis bakterijomis ar virusais galima užsikrėsti nuo kitų žmonių, pavyzdžiui, jiems čiaudint.

Pagrindinis ūminio tonzilito požymis – stiprus ryklės skausmas, pakyla aukšta temperatūra. Vaiką kamuoja silpnumas, kyla raumenų, galvos skausmai. Ryklės skausmas stiprėja ne tik valgant, bet ir ryjant seiles, todėl sumažėja apetitas. Pražiodžius vaiką matomos pūlinukais nusėtos paraudusios tonzilės, parausta ir gomurys, užpakalinė ryklės sienelė. Padidėja kaklo limfmazgiai, o juos paspaudus skauda.

Sergantį ūminiu tonzilitu vaiką turi gydyti specialistas. Bakterinis ūminis tonzilitas gydomas antibiotikais ir būtinai 10 dienų, nors vaikas, atrodytų, pasveiksta daug anksčiau. Visą šį periodą ligoniuką reikia laikyti namuose. Netinkamai gydomas vaikas gali susirgti reumatu ar inkstų uždegimu arba ateityje dažnai sirgs šia liga.

Gerklės skausmui numalšinti didesniam vaikui galima duoti čiulpiamųjų preparatų ryklei dezinfekuoti. Jei vargina aukšta temperatūra ir skausmas, galite sugirdyti temperatūrą ir uždegimą mažinančių vaistų. Ant ligoniuko kaklo dedami šilti sausi kompresai, padeda karšta vonia arba kojų kaitinimas, inhaliacijos su eukalipto aliejumi, gerklės skalavimas druskos tirpalu.

Vaikas turi gerti daug šiltų skysčių, tik netinka sultys, nes jos dirgina gerklytę. Pasiūlykite jam sriubos, sultinio, arbatos, skalaukite burną šiltu pasūdytu vandeniu. Jeigu vaikui sunku gerti, galite pasiūlyti siurbti skystį per kokteilio šiaudelį, o mažesniam ligoniukui – iš buteliuko per čiulptuką. Maitinti vaiką reikia minkštu, lengvai virškinamu maistu. Pirmosiomis ligos dienomis jis turėtų naudotis atskiru rankšluosčiu ir valgyti iš atskirų indų.

Lėtinis tonzilitas

Jeigu ūminis tonzilitas kartojasi kas kelis mėnesius, galima įtarti lėtinę ligą. Jai įtakos turi didelis limfinio audinio išvešėjimas bei silpna imuninė sistema. Tokia lėtinė liga gali sukelti komplikacijų: širdies ydas, artritą, inkstų pažeidimus, lėtinę intoksikaciją (apsinuodijimą mikroorganizmų gaminamais toksinais). Lėtinis tonzilitas dažnai išsivysto netinkamai gydomiems, alergiškiems, permaitintiems vaikams. Sergantis vaikas skundžiasi nuovargiu, netenka apetito, sunkiai prisiverčia susikaupti. Jam nuolat peršti gerklę ir erzina nemalonus skonis burnoje, gali skaudėti sąnarius ir raumenis.

Ligoniukui pasidaro sunku ryti, padidėjusios tonzilės trukdo kvėpuoti, miegodamas vaikas ima knarkti. Lėtiniu tonzilitu sergančiam vaikui formuojasi netinkamas sąkandis, netaisyklingai vystosi veido forma, iš burnos sklinda blogas kvapas. Jam pakyla temperatūra, skauda galvą. Apžiūrėdamas ligoniuką gydytojas pastebi randėtas ir išpurėjusias tonziles, skystus pūlius jų nišose, padidėja kaklo ir pažandės limfmazgiai.

Prireikus tonzilės gali būti šalinamos. Tonzilės svarbios vaiko imuninės sistemos raidai, todėl operacija (tonzilektomija) siūloma tik gerai pasvarsčius ir pasitarus gydytojams – pediatrui ir otorinolaringologui. Paprastai tonzilės šalinamos, kai ši liga nuolat kartojasi ir vaikui sukelia mitybos bei kvėpavimo sutrikimus – apnėją, t.y. kai tonzilės ima trukdyti vaikui kvėpuoti. Lėtiniu tonzilitu sergantį vaiką svarbu grūdinti, gydyti kitus infekcijos židinius, pavyzdžiui, adenoidus, dantų ėduonį.

Tonzilitas – rimta liga, kurią būtina rūpestingai gydyti. Taip pat reikėtų stengtis, kad vaikas sirgtų tonzilitu kuo rečiau. Yra daugybė vaistinių preparatų, gebančių didinti vaiko atsparumą infekcinėms ligoms. Labiausiai tausojantys – augaliniai preparatai.

Augaliniai preparatai – vaiko imunitetui

Besikartojantys viršutinių kvėpavimo takų uždegimai, ypač jei prisideda dar ir dažnai vaiką atakuojantys tonzilių uždegimai, – didelis galvos skausmas tėvams. Be to, jie byloja ir apie nusilpusį mažylio imunitetą. Todėl patariama ne tik tinkamai gydyti jau užklupusią ligą, bet ir imtis priemonių, kad vaikas nustotų dažnai sirgęs infekcinėmis ligomis.

Gydytojai dažnai sergančiam vaikui skiria vaistinį augalinį preparatą, kuris ne tik padeda sumažinti ligos simptomus, bet ir stimuliuoja imunitetą. Tai vadinamieji imunostimuliatoriai, kurie rekomenduojami pasirodžius pirmiesiems peršalimo požymiams. Šie preparatai slopina uždegimą, pasižymi antivirusiniu ir antibakteriniu poveikiais. Jie stiprina imuniteto gynybą ir kovoja su prasidedančia kvėpavimo takų infekcija. Šaltuoju metų periodu augaliniai imunostimuliatoriai naudingi norint išvengti peršalimo ligų, o susirgusiam vaikui jie padeda greičiau pasveikti, palengvina įvairius ligos negalavimus, sutrumpina karščiavimo laiką bei padeda apsaugoti organizmą nuo ligos pasikartojimo.

Parengė Undinė Gilė