Kur daugiausia nepageidaujamų riebalų

Dažniausiai transriebalų yra maisto produktuose su iš dalies hidrintais riebalais. „Tokie riebalai dedami į saldainius, sausainius, tortus, pyragus, bandeles, vaflius, šakočius, šaldytus tešlos ir konditerinius gaminius. Jų taip pat randama sūrio produktuose, glaistytuose varškės sūreliuose, sultinio kubeliuose. Transriebalų gali būti ir tepiuose riebalų mišiniuose, margarine, ir kituose produktuose, kurių sudėtyje yra visiškai hidrintų ir rafinuotų riebalų, ypač kai produktai kaitinami aukštoje temperatūroje, gruzdinami, spraginami. Pavyzdžiui, gruzdintose bulvytėse, traškioje vištienoje ar traškioje žuvyje“, – perspėja mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Darželiuose ir mokyklose uždrausti, o namuose kasdienybė

„Radę sudedamųjų dalių sąraše iš dalies hidrintų riebalų, produkto nepirkite. Nepageidautini produktuose pridėti rafinuoti aliejai bei visiškai hidrinti riebalai, nes jie susidaro dirbtinių cheminių reakcijų metu. Žinoma, visai hidrintuose riebaluose esantys sotieji riebalai mažesnė blogybė už iš dalies hidrintus riebalus“, – paaiškina R. Bogušienė. Specialistė įsitikinusi, kad vaikų mityboje transriebalai turi sudaryti nulį.

Pasak specialistės, kol kas sužinoti tikslaus transriebalų kiekio produkte negalime, nes privaloma nurodyti tik bendrą riebalų kiekį ir sočiųjų riebalų rūgščių dalį juose.

Darželiuose ir mokyklose draudžiami iš dalies hidrinti riebalai ir gruzdintas maistas, bet namuose vaikai neatsisako gruzdintų bulvyčių, sausainių bei saldainių.

Riebalai, kurie būtini

Riebalų visiems reikia, nes jie suteikia sotumo jausmą, su jais gauname riebaluose tirpių vitaminų. „Riebalai turi sudaryti apie 30 proc. visos energinės maisto vertės. Bet tai nėra vien pridėtinių riebalų kiekis (iš viso jų turi būti ne daugiau kaip 2–3 šaukštai per dieną)“, – teigia „Sveikatai palankus“ mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Natūralių riebalų gauname iš mėsos, pieno, žuvies, grūdinių kultūrų. Didžiausią riebalų kiekį turi sudaryti nesočiųjų riebalų rūgštys (skystieji riebalai), sočiųjų riebalų rūgščių (kietieji riebalai) turi būti mažiau. Visiškai nereikia transriebalų, kurių šaltinis yra gruzdintas, skrudintas, spragintas maistas.

Pasak R. Bogušienės, geriausia atsisakyti iš dalies hidrintų riebalų, o maistui gaminti naudokite nerafinuotus augalinės kilmės aliejus, lydytą sviestą.

Pagal sveikatai palankaus maisto technologės Ramintos Bogušienės informaciją

Riebalai – naudingi organizmui, kadangi padeda įsisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus (vit. A, D, E, K), suteikia maisto produktams struktūrą ir skonį, taip pat jie yra kai kurių biologiškai aktyvių medžiagų pirmtakai. Tačiau nesaikingas riebalų vartojimas, ypač sočiųjų riebalų, gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, o tai yra vienas iš širdies ir kraujagyslių sistemos ligų išsivystymo rizikos veiksnių.

Visi riebalai skirstomi į sočiuosius ir nesočiuosius riebalus. Nesotieji riebalai dar skirstomi į polinesočiąsias ir mononesočiąsias riebalų rūgštis. Augalinius aliejus kietinant (juos dalinai hidrinant), pakinta mononesočiųjų riebalų rūgščių struktūra ir susidaro transriebalai.

Sočiosios riebalų rūgštys
Iš šių riebalų rūgščių gaunamos energijos kiekis neturėtų sudaryti daugiau kaip 10 proc. per parą gaunamo energijos kiekio. Šios rūšies riebalų rūgščių daugiausia yra gyvūninės kilmės maisto produktuose, tačiau jų yra ir augaliniuose produktuose: kokosų, palmių ir palmių riešutų aliejuje bei kakavos svieste.

Sotieji riebalai padidina kraujyje mažo tankio lipoproteinų (į kurių sudėtį įeina ,,blogasis” cholesterolis, kuris dalyvauja aterosklerozės vystymosi procese) kiekį, todėl gausus sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas padidina riziką sirgti lėtinėmis ligomis, ypač vainikinių širdies kraujagyslių ligomis.

Produktai, kuriuose gausu sočiųjų riebalų rūgščių

• Mėsa (kiauliena, jautiena, veršiena, aviena, ir kt.);
• Sviestas, taukai;
• Sūris, ypač kietas sūris;
• Pieno produktai, kuriuose riebalų yra daugiau nei 1 proc., pvz., grietinė;
• Grietinėlė, ledai;
• Šokoladas;
• Sausainiai, pyragai, pyragaičiai.

Nesočiosios riebalų rūgštys
Nors sočiuosius riebalus rekomenduojama keisti nesočiaisiais, tačiau ir juos reikėtų vartoti saikingai, kadangi jų energinė vertė, kaip ir kitų riebalų, yra didelė. Daugiausiai šių riebalų rūgščių aptinkama skystuosiuose aliejuose. Nesočiosios riebalų rūgštys yra dviejų rūšių:

Polinesočiosios riebalų rūgštys
Šios riebalų rūgštys yra labai svarbios organizmui – įeina į ląstelių membranų sudėtį, yra kai kurių biologiškai aktyvių medžiagų pirmtakai. Kadangi žmogaus organizmas polinesočiųjų riebalų rūgščių nesintetina, jų turime gauti pakankamai su maistu. Su polinesočiosiomis riebalų rūgštimis gaunamas energijos kiekis turėtų sudaryti apie 6-10 proc. per parą gaunamos energijos.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vartojant polinesočiąsias riebalų rūgštis, gali sumažėti „blogojo cholesterolio”, mažėja trombozių rizika, vainikinių širdies kraujagyslių ligų ir širdies ritmo sutrikimų rizika.
Polinesočiųjų riebalų rūgščių yra riebioje žuvyje (silkėje, skumbrėje, lašišoje, upėtakiuose, stintoje), žuvų taukuose, riešutuose (anakardžių, karijų (pekano), migdolų riešutuose), augaliniuose aliejuose (rapsų, kukurūzų, linų sėmenų, sojų, saulėgrąžų).

Mononesočiosios riebalų rūgštys
Tyrimais nustatyta, kad šios rūšies riebalai apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, taip pat yra naudingi žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Mononesočiųjų riebalų rūgščių yra avokaduose, riešutuose (anakardžių, karijų (pekano), migdolų riešutuose), sėklose, augaliniuose aliejuose (rapsų, alyvuogių, sezamų, žemės riešutų, saulėgrąžų aliejuje).

Transriebalai
Šios rūšies riebalų natūraliai gali būti kai kuriuose gyvūninės kilmės maisto produktuose, bet daugiausiai jų susidaro iš dalies hidrinant nesočiąsias riebalų rūgštis (augalinius aliejus). Augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais, naudojamais margarinų gamyboje ir komerciniam maisto ruošimui. Nustatyta, kad didesnis transriebalų rūgščių vartojimas didina riziką susirgti koronarine širdies liga, vėžiu ir kitomis lėtinėmis ligomis. Šių riebalų yra spurgose, sausainiuose, krekeriuose, margarine, aliejuje, skrudintose bulvytėse.

Riebalai yra labai kaloringi), todėl gausiai juos vartojant didėja nutukimo rizika. Nutukimas padidina ne tik širdies ir kraujagyslių ligų riziką, bet ir vėžio išsivystymo riziką.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria kaip sumažinti riebalų suvartojimą ir kokius riebalus rinktis:
– Įdėmiai skaitykite produktų etiketėse pateikiamą informaciją ir venkite tų produktų, kurių sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų;
– Rinkitės neriebius pieno produktus, kadangi riebiuose pieno produktuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Net ir rinkdamiesi liesesnį produktą atminkite, kad net ir „liesoje” grietinėje vis dar yra nemažas riebalų kiekis (10-12 proc.), tad reikėtų šiuos produktus vartoti saikingai;
– Rinkitės tuos produktus, kurių sudėtyje nėra transriebalų;
– Daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčius produktus keiskite maisto produktais, kurių sudėtyje yra mononesočiųjų ar polinesočiųjų riebalų rūgščių, pvz., sviestą pakeiskite augaliniais aliejais, vietoj mėsos dažniau rinkitės žuvį;
– Valgykite tuos produktus, kurių sudėtyje natūraliai nėra daug riebalų: grūdinius produktus, vaisius ir daržoves;
– Valgykite produktus, kurių sudėtyje yra gausu tirpių skaidulų – daržoves, vaisius, ypač obuolius. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad padidinus tirpių skaidulų suvartojimą, sumažėja koronarinės širdies ligos rizikos faktorių, tokių kaip cholesterolis ir trigliceridai, kiekis;
– Pašalinkite sukietėjusius riebalus nuo atvėsusių sriubų, sultinių ar troškinių paviršiaus;
– Ribokite produktų, kuriuose yra „slaptųjų” riebalų, pvz., spurgų, sausainių, krekerių vartojimą;
– Daug sočiųjų riebalų yra paukštienos odelėje, todėl prieš valgydami, ją pašalinkite;
– Jaunesniems nei 2 metų vaikams nereikėtų taikyti riebalų vartojimo apribojimų, kadangi tiek cholesterolis, tiek kiti riebalai yra svarbūs smegenų vystymuisi.