Gydytojo pulmonologo Algimantas Tarūtos nuomone, lietuviai nuo tuberkuliozės ginasi alkoholiu, vengia gydytis ir nesitikrina dėl šios infekcinės ligos. Nors sergančiųjų tuberkulioze mažėja, nuo šios infekcinės ligos kasmet miršta po kelis šimtus lietuvių, o suserga – apie pusantro tūkstančio. Apie tuberkuliozę ir jos pavojų pasakoja Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius gydytojas pulmonologas Algimantas Tarūta.

Kodėl Lietuvoje daug žmonių serga tuberkulioze, o dažnas šios ligos simptomus laiko paprasčiausiu bronchitu?

Nors susirgimų tuberkulioze mažėja, problema iš tikrųjų aktuali. Ne visus ligonius mes „sugaudome“. Mat sergančiųjų tuberkulioze niekas neieško, pats žmogus turi kreiptis į medikus. Daug ligonių nesigydo, tuberkuliozės simptomus laiko bronchitu, o į gydytojus kreipiasi tik ligai įsisiūbavus, kai jau nusilpsta ir liga smarkiai progresuoja. Dažnai į ligoninę atvažiuojama ne pasigydyti, o numirti.

Kaip plinta tuberkuliozės bakterijos?
Tuberkuliozės bakterijos plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantysis atvira tuberkulioze kontaktuoja ar su bendradarbiais, šeimos nariais ar kitais žmonėmis. Kosulio metu išsiskiria burbuliukai, kuriuose yra tuberkuliozės bacilų, todėl atvira tuberkulioze sergantis žmogus gali užkrėsti. Kosintis, čiaudintis ir sloguojantis žmogus pavojingas tuberkuliozės bakterijų platintojas autobuse, lifte, vaikų darželyje ar mokykloje.

Ar daug sergančiųjų nežino, kad yra užsikrėtę tuberkulioze?

Didžiausia problema, kad žmogus nežino, kuo serga ir yra tuberkuliozės bacilų nešiotojas, galbūt sergantis atvira tuberkulioze. Pradėjus gydymą, ligos bacilos žūsta jau trečią – penktą dieną. Po dviejų – trijų savaičių tuberkuliozės bacilos į aplinką nebeišskiriamos.

Kontaktavusieji su atvira tuberkulioze sergančiais ligoniais ne visada suserga iš karto. Dažnai vystosi slaptoji arba latentinė tuberkuliozė. Kuo pavojinga latentinė tuberkuliozė vaikams ir suaugusiems?

Nuo latentinės tuberkuliozės labai svarbu apsaugoti vaikus. Jeigu tėveliai ar seneliai serga tuberkulioze, vaiką reikia nuolat stebėti, jam turėtų būti taikoma profilaktika. Turėtų atsargiai elgtis imunosupresiniu metodu gydomi sergantieji tuberkulioze arba ligoniai, kuriuos ruošiamasi gydyti biologiniais preparatais. Imunosupresinis gydymas gali išprovokuoti latentinės tuberkuliozės paūmėjimą, todėl galima susirgti aktyvia tuberkuliozės forma. Sveikiems aplinkiniams latentinė tuberkuliozė nepavojinga, nes ja sergantis žmogus bacilų neišskiria, tik pats gali susirgti aktyvia tuberkuliozės forma. Jeigu imuninė sistema stipri, tuberkuliozė ir lieka latentinė.

Deja, statistikos duomenimis, iki 10 proc. visų užsikrėtusiųjų slaptąja tuberkulioze suserga aktyvia jos forma ir apie 50 proc. iš jų miršta.

Ar kontaktavęs su tuberkulioze sergančiuoju gali susirgti po 2-3 metų? Ar užtenka tik pasitikrinti po galimo kontakto?

Taip, tuberkuliozė gali užpulti ne tuoj pat, o po metų, dviejų ar trijų. Reikėtų bent vieną kartą per metus tikrintis sveikatą, o pajutus anksčiau minėtus simptomus – skubiai kreiptis į šeimos gydytoją ar pulmonologą.

Lietuvoje atliekamas imunologinis kraujo tyrimas dėl latentinės tuberkuliozės. Kada šis tyrimas yra svarbus?

Šie nauji tyrimai svarbūs nustatant latentinę tuberkuliozę. Jie labai naudingi vaikams, taip pat suaugusiesiems, kuriuos ruošiamasi gydyti biologiniais preparatais. Tyrimas tikslesnis nei „Mantu reakcija“ ar kiti tuberkulino mėginiai, tik kol kas brangokas.

Kodėl žmonės vengia tikrintis dėl tuberkuliozės? Ar juos atbaido tai, kad tuberkuliozė laikoma asocialių asmenų liga?

Tuberkulioze suserga ir tvarkingi žmonės. Bijodamas užsikrėsti dažnas šalinasi sergančiojo tuberkulioze, todėl psichologiškai jį žlugdo. Mano nuomone, nedera į sergantįjį žiūrėti kaip į raupsuotąjį. Jeigu ligonis laikosi higienos ir gydosi, jis visiškai nepavojingas ir gali pasveikti. Žinoma, gydymas netrumpas – trunka šešis mėnesius. Svarbu nenutraukti gydymo, nes vėliau jis gali tęstis ir dvejus- trejus metus. Apmaudu, jeigu ligoniai nepaiso gydytojų o klauso panašių alkoholio mėgėjų, patariančių, anot jų, nepagydomos ligos bacilas naikinti alkoholiu. Deja, tuberkuliozės bacilos atsparios rūgščiai ir alkoholiui.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės, laboratorijos „Sosdiagnostika” vadovės, laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės komentaras

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tuberkuliozės mikobakterijomis užsikrėtę trečdalis pasaulio gyventojų. Iki 10 proc. jų suserga tuberkulioze. Latentine (slaptąja) tuberkuliozės forma serga 90 % ligonių. Nors sergantysis latentine tuberkulioze jokių ligos simptomų nejaučia, infekcijos kitiems neperduoda ir, atrodytų, didelio pavojaus nekelia nei sau, nei aplinkiniams, gydytis būtina, nes bet kuriuo momentu liga gali suaktyvėti. Tuberkuliozė paliečia ne tik asocialius asmenis, bet ir jaunus dirbančius žmones. Nustatyti, ar žmogus serga slaptąja tuberkulioze ir ar ši tuberkuliozė išsivystys į aktyvią ligos formą padeda Lietuvos didžiuosiuose miestuose atliekamas „Quantiferon” imunologinis kraujo tyrimas.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja Eglė Marčiuškienė teigia, kad tuberkuliozės infekcija gali tykoti ne tik darželiuose ar mokyklose, bet ir visuomeniniame transporte, liftuose, parduotuvėje ar net poliklinikoje. „Tuberkuliozės bakterijos perduodamos oru, todėl infekcija galima užsikrėsti įkvėpus sergančio ir ypač kosulio kamuojamo žmogaus seilių lašelių. Tai padaryti labai lengva glaudaus žmonių susibūrimo vietose”, – įspėja apie grėsmę gydytoja E. Marciuškienė.

Pasak gydytojos, net pusė sergančiųjų aktyvia tuberkuliozės forma miršta ir gali užkrėsti iki 25 žmonių per metus. „Nustačius tuberkuliozės infekciją, būtinas šeimos narių ir visų kontaktavusių su aktyvia tuberkuliozės forma sergančiu asmeniu patikrinimas tiek dėl aktyvios, tiek dėl latentinės tuberkuliozės. Dažnai su tuberkulioze sergančiu asmeniu kontaktavę žmonės užsikrečia, tačiau nesuserga atvira tuberkulioze iš karto, nors tuberkuliozės bakterijos yra patekę į organizmą. Tokie žmonės paprastai suserga besimptome latentine tuberkuliozės forma. Būtent dėl šios priežasties reikia pasitikrinti ne tik dėl atviros tuberkuliozės, bet ir dėl latentinės, slaptosios, kuri vėliau gali progresuoti į aktyviąją. Vidutiniškai 10 proc. užsikrėtusiųjų slapta tuberkuliozės forma, vėliau sunkiai suserga”, – aiškina E. Marciuškienė.

Pirminei aktyvios tuberkuliozės diagnostikai yra naudojamas tuberkulino įodinio mėginio tyrimas arba kitaip dar vadinamas „Mantoux” reakcija. Šį tyrimą būtina atlikti pirmiausia. Gavus teigiamus arba abejotinus rezultatus, reikalingas tolimesnis sekimas ir kiti tyrimai. Nustatyti, ar yra slaptoji tuberkuliozė ir ar ji išsivystys į aktyvią ligos formą padeda Lietuvos didžiuosiuose miestuose praėjusiais metais pradėtas atlikti „Quantiferon” imunologinis kraujo tyrimas. Kur šis tyrimas atliekamas, galima sužinoti informacinėje latentinės tuberkuliozės infekcijos kontrolei skirtame puslapyje www.tuberkulioze.eu

„Nustačius tiek aktyviąją, tiek latentinę tuberkuliozę yra reikalingas gydymas. Išgydžius latentinę tuberkuliozę, nelieka didelio pavojaus, kad vėliau išsivystys aktyvi tuberkuliozė. „Quantiferon” imunologinis kraujo tyrimas itin reikalingas tais atvejais, kai „Mantoux” reakcija yra teigiama. Šis kraujo tyrimas gali padėti patvirtinti ar paneigti latentinės tuberkuliozės buvimą, tai pat naudingas tais atvejais, kai gydytojui reikia spręsti, ar yra didelė rizika latentinei tuberkuliozei progresuoti į aktyviąją. Sužinojusiems labai patariu ne tik pasitikrinti dėl tuberkuliozės iš karto, bet ir nepamiršti stebėti savo sveikatos būklę vėliau. Tuberkuliozė yra itin pavojinga užkrečiama liga, todėl tik mes patys galime apsaugoti save ir savo artimuosius”, – sako gydytoja E. Marciuškienė.

Tuberkuliozės gydymas vidutiniškai trunka 6 – 8 mėn. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, chaotiškai arba su pertraukomis gydoma tuberkuliozė tampa lėtine ir sunkiai pagydoma liga, vidutiniškai 55 proc. tokių ligonių ir toliau platina ligos sukėlėjus, didindami gydymui atsparių tuberkuliozės bakterijų skaičių.
Sukėlėjas nuo ligonio sveikam asmeniui gali būti perduodamas: oro – lašiniu būdu, ligoniui skrepliuojant, kosint, čiaudint, garsiai kalbant, dainuojant, 0,5 – 1,5 m atstumu, dažniausiai aplink save paskleidus sukėlėjus. Labai pavojinga kvėpavimo organų tuberkuliozė (bakteriologiškai patvirtinta plaučių tuberkuliozė), kai ligonis į aplinką išskiria ligos sukėlėjus. Taipogi buitinio sąlyčio būdu, maistą ar placentą. Pagrindinis tuberkuliozės platintojas yra asmuo, sergantis atvira (bakteriologiškai patvirtinta) plaučių tuberkulioze. Tačiau dauguma užsikrėtusiųjų nesuserga, t.y. tampa tik infekuoti – neplatina sukėlėjo ir nėra pavojingi aplinkiniams, o esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms gali susirgti.

Požymiai, kai galima įtarti tuberkuliozę:
-greitesnis nuovargis, bendras organizmo silpnumas, sumažėjęs apetitas, svorio kritimas;
-nuotaikų kaita – apatija, liūdnumas;
-užsitęsusi subfebrili temperatūra (iki 37,5 laipsnių C);
-padidėjęs prakaitavimas, ypač naktimis;
-dažnos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos bei besikartojantys plaučių uždegimai.

Vaikams didesnė tikimybė susirgti kai:
-vaikas nebuvo paskiepytas nuo tuberkuliozės;
-silpnas organizmo imunitetas;
-bendrauja ar gyvena su sergančiuoju plaučių tuberkulioze, ypač jeigu tas asmuo nesigydo ar nesilaiko gydytojų rekomendacijų;
-nusilpus nuo lėtinių ligų, menko maisto, nepakankamo fizinio ir psichinio vystymosi;
-nesilaikant asmens higienos;
-esant žalingiems tėvų įpročiams (rūkymas, alkoholizmas, narkomanija).
Jei žmogus susirgo atvira plaučių tuberkulioze, jis ligos pradžioje (2-3 savaites), net ir pradėjus gydymą – pavojingas aplinkiniams. Šeimos nariai bei kiti bendravusieji (pvz. bendradarbiai, klasės draugai ir kt.) su sergančiuoju, privalu pasitikrinti sveikatą. Suaugusieji dažniausiai tiriami rentgenologiškai, o vaikams – atliekamas tuberkulino mėginys. Visais šiais atvejais reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Tuberkulino mėginys (Mantu reakcija) – vienintelis ir nepakeičiamas diagnostinis testas, nes pagal odos reakciją į tuberkulino mėginį galime vertinti užsikrėtimą tuberkuliozės mikobakterijomis, prieštuberkuliozinių skiepų efektyvumą bei tuberkuliozės infekcijos paplitimą tarp gyventojų. Tuberkulino mėginius rekomenduojama atlikti visiems 7 metų amžiaus ir tam tikrų rizikos grupių vaikams (bendraujantiems su sergančiais TB šeimoje ar kolektyve, sergantiems lėtinėmis ligomis ir kt.). Šie mėginiai atliekami kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Viena iš tuberkuliozės profilaktikos priemonių yra BCG vakcina, kuri apsaugo nuo sunkių tuberkuliozės formų. Šia vakcina skiepijami visi 2-3 parų naujagimiai.
Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Laima Babenskienė primena, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka darbuotojams, dirbantiems maisto gamyboje, sveikatos priežiūros, vaikų mokymo ir auklėjimo, paslaugų teikimo gyventojams ir kitose veiklos srityse, būtinas profilaktinis patikrinimas dėl tuberkuliozės prieš pradedant dirbti ir kasmet dirbant.

Bendrosios profilaktikos priemonės:
-vengti artimo (0.5 – 1.5 m atstumu) bendravimo su sergančiaisiais atvira plaučių tuberkulioze (kosinčių, skrepliuojančių);
-stiprinti imunitetą (tinkamai maitintis, grūdintis, gydyti gretutines ligas, sudaryti sąlygas poilsiui ir teigiamai psichologinei aplinkai);
-apsikrėtus, bet tuberkulioze nesusirgus, kai kuriais atvejais skiriami vaistai (dažniau vaikams), kurie gali būti vartojami gana ilgą laiką – iki 6 mėnesių (vaistai vartojami pagal griežtus gydytojo nurodymus).

Kaip apsaugoti aplinkinius, susirgus atvira plaučių tuberkulioze:
-laikytis kosulio etiketo: kosint ar čiaudint užsidengti burną nosine, servetėle ar alkūne, kalbant laikytis atokiau nuo kito žmogaus, šeimos narių;
-atkosėjus skreplius, rinkti juos uždarame indelyje, o vėliau būtinai nukenksminti (dezinfekuoti). Atkosėjus į popierinę servetėlę – rekomenduojama ją sudeginti;
-dažniausiai, pirmąsias 2-3 savaites, gydomasi ir higieninio režimo laikomasi stacionare. Ligoniui gydantis namie: reikalingas atskiras kambarys ar jo dalis, ligonio lova turi būti atskirai nuo kitų šeimos narių ir tik jam skirta; turėti individualias higienos priemones – rankšluostį, dantų šepetuką ir juos laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių higienos priemonių; naudoti atskirus stalo indus ir įrankius.
-patalpoje, kurioje buvo sergantis asmuo, aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija) neatliekamas. Pakanka intensyvaus patalpos vėdinimo ir drėgno valymo;
-svarbu sąžiningai vykdyti gydytojo nurodymus ir vartoti paskirtus vaistus. Net ir ligos simptomams išnykus, būtinai reikia pabaigti gydymo kursą ir reguliariai lankytis pas gydytoją.
Nors ši liga ir pavojinga, tačiau išgydoma.

Tuberkuliozė dažnai lydima tokių žmogaus sveikatai pavojingų reiškinių kaip skurdas, ŽIV, AIDS, alkoholizmas, narkomanija. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, visomis priemonėmis prisideda prie pasaulinės tuberkuliozės kontrolės politikos plėtros.

Pasaulinė tuberkuliozės diena – tuberkuliozės (TB) bakterijos atradimo data. Ligos sukėlėją – 1,5-3,5 mikrono ilgio lazdelės formos bakteriją – 1882 m. kovo 24 d. atrado vokiečių mokslininkas Robertas Kochas, už siekį nugalėti TB visame pasaulyje apdovanotas Nobelio premija. ( pagal SAM ryšių su visuomene skyriaus atstovės Nataljos Keturkienės pateiktą informaciją)

Sergančiųjų gydymo kokybė priklauso ir nuo paramos

Sergantieji šia liga susiduria su ilgu bei sudėtingu gydymu, yra priversti vartoti daug – nuo 4 iki 8 – skirtingų vaistinių preparatų, sukeliančių stiprius šalutinius poveikius. Nors vaistai tuberkulioze sergantiesiems yra didžiąja dalimi kompensuojami valstybės, tačiau preparatus, padedančius sumažinti nemalonius šalutinius poveikius, ligoniai turi pirkti patys. Gydymo įstaigos neturi lėšų įsigyti pakankamą kiekį tokių preparatų, todėl džiaugiasi gaudami įvairių labdaros organizacijų, institucijų ar bendrovių paramą vaistais.

Gydant tuberkuliozę, skiriami keli specifiniai vaistai: vieni jų naikina sparčiai besidauginančias bakterijas, kiti – bakterijas, esančias žmogaus ląstelių viduje, treti – bakterijas, prisitaikiusias prie nepalankių sąlygų. Kauno klinikinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyriaus vedėjos Dalia Steponavičienės teigimu, net trys vaikų tuberkuliozei gydyti skirti vaistai pasižymi stipriu hepatotoksiniu, kepenis pažeidžiančiu poveikiu, ir, atlikus tyrimus, dažnai pastebimas kepenų fermentų kiekio padidėjimas. „Esame priversti taupiai skirti profilaktines priemones, todėl džiaugiamės bet kokia parama, padedančia palengvinti mažųjų ligoniukų būklę, – sako D. Steponavičienė. – Štai ir dabar, minint Pasaulinę tuberkuliozės dieną, labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys” dėka pavyko gauti paramą preparatu „Carsil”, reikalingu visiems vaikams, sveikstantiems nuo tuberkuliozės”.

Pasak Infekcinių ligų ir tuberkulizės ligonines VU Santariškių Klinikos filialo medicinos programų ir medicinos registro skyriaus vedėjos dr. Editos Davidavičienės, sergantieji tuberkulioze skundžiasi ne tik kepenų disfunkcija, bet ir virškinimo sutrikimais, sukeliamais didelio vaistų kiekio. „Tuberkuliozės gydymas – ilgas procesas, todėl mums labai reikalingi plataus poveikio preparatai, – pabrėžia dr. E. Davidavičienė. – Tie kiekiai, kuriuos galime įsigyti, netenkina, tad nuolat laukiame paramos, kuri, dėl suprantamų priežasčių, negali būti nuolatinė”.

Labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys” vadovė Jurgita Bruožienė pastebi, kad nors šiuolaikinė medicina smarkiai pažengė nuo 19 a., kai tuberkuliozė be gailesčio šienavo mūsų garsius poetus, rašytojus ir menininkus, vis dėlto šios sudėtingos ligos dar neįveikė. „Jei valstybė šiuo metu nepajėgi visiškai kompensuoti tuberkuliozės gydymą, turime telktis mes – visuomenė, žiniasklaida, nevyriausybinės organizacijos, ir kuo daugiau bei plačiau skleisti informaciją apie ligos ypatybes, problematiką, kad ateityje niekas nemirtų nuo tuberkuliozės, o mūsų vaikai užaugtų pasaulyje be šios ligos”, – sako J. Bruožienė.

Tuberkuliozė, dar kitaip vadinama džiova, yra ypač klastinga jauname amžiuje: iki 15 m. ji dažnai nebūna diagnozuojama laiku, tad kasdien nuo šios ligos visame pasaulyje miršta apie 200 vaikų. Priešingai nusistovėjusiam stereotipui, tuberkuliozė paliečia ne tik skurdžiai gyvenančius žmones. Užkratas plinta oro lašeliniu būdu ir patekęs į žmogaus organizmą pažeidžia ne tik plaučius, bet ir kaulus, inkstus, smegenis. Nors sergamumas tuberkulioze mažėja, ji vis dar išlieka pavojingiausių sveikatai ligų sąraše.

Nuo 2007 m. veikiantis labdaros ir paramos fondas „Saulės smiltys teikia paramą bei kitokią pagalbą tuberkulioze sergantiems vaikams ir suaugusiems.