Pagrindiniai požymiai – aukšta temperatūra ir ryklės skausmas

Angina arba ūminis tonzilitas – tai gomurio tonzilių uždegimas. Šios tonzilės – svarbi imuninės sistemos dalis, jos saugo kvėpavimo takus ir neleidžia virusams ir bakterijoms patekti į organizmą pro burną bei nosį. Nusilpus imunitetui tonzilės nebegali atsilaikyti prieš nepageidaujamus įsibrovėlius ir jose ima daugintis bakterijos ar virusai, kurie pažeidžia tonzilių audinį, dėl to jos ir padidėja.

Susilpnėjus organizmo apsaugai, ima sparčiai daugintis ne tik iš išorės patekusios, bet ir burnoje nuolat esančios bakterijos, kurioms ypatingai palankios sąlygos gomurio tonzilėse esančiose raukšlėse. Angina galima užsikrėsti: bakterijų į vaiko organizmą patenka per orą – sergančiam žmogui kalbant, kosėjant ar čiaudint.

Vaikams dažniausiai ligą sukelia streptokoko bakterijos, nors kalti dėl ligos gali būti ir virusai. Labiausiai ūminiu tonzilitu serga 3–14 metų vaikai.

Skiriamos kelios ūminio tonzilito rūšys. Pirmoji – katarinė angina, kai gomurio tonzilės paburksta ir parausta. Esant folikulinei anginai, ant patinusių tonzilių susidaro balkšvų ir gelsvų iškilių taškelių. Susirgus lakūnine angina, ant padidėjusių tonzilių susidaro geltonų pūlinių apnašų.

Ūminis tonzilitas prasideda staiga, o atpažinti ligą galite iš šių požymių.

• Temperatūra dažniausiai pakyla iki 39–40 laipsnių, vaiką ima krėsti šaltis.
• Labai skauda ryklę, ypač ryjant, vaikui sunku nuryti net seiles, todėl jis negali valgyti.
• Ant liežuvio atsiranda baltų apnašų, iš burnos sklinda nemalonus kvapas.
• Būdingas ligos požymis – padidėję kaklo limfmazgiai, esantys po apatiniu žandikauliu.
• Vaikui skauda galvą, silpna, jis prastai miega.
• Kartais skauda pilvą, kamuoja vėmimas.

Kodėl vasarą vaikai dažnai suserga angina?

Didžiausias ūminio tonzilito kaltininkas – nusilpęs imunitetas, kuris netrukdo bakterijoms sparčiai daugintis, bet, atrodytų, vasarą vaikas kaip tik turėtų būti stiprus. Juk už lango šilta, gausu įvairiausių daržovių, vaisių ir uogų, kurie turi daug vitaminų. Pasirodo, ir šiltuoju metų periodu imuninei sistemai nėra idealios sąlygos. Didžiulę grėsmę jai kelia šaltis, kurio ieškome besigelbėdami nuo kaitros, o dažniausiai tai darome sušilę ir suprakaitavę.

Staigūs temperatūrų šuoliai, kuriuos patiriame gerdami šaltus gėrimus ir valgydami ledus, susilpnina gerklės gleivinės apsauginę funkciją.

Susirgti angina vaikas gali atsivėsinęs patalpoje, kurioje veikia oro kondicionierius, ypač kai temperatūra čia labai skiriasi nuo esančios lauke.

Pernelyg ilgas buvimas saulėje ne tik gali perkaitinti, sužaloti odą, bet ir susilpninti imunitetą. Imunitetas susilpnėja ilgoje kelionėje į poilsio vietą, skirtingoje klimato zonoje.
Anginos priežastis gali būti burnos ertmės infekcija, kurią sukelia ėduonis, stomatitas ir kitos ligos.

Ūminio tonzilito gydymas

Esant bakterinei infekcijai gydytojai dažniausiai skiria antibiotikus, kurių kurso negalima nutraukti net tada, kai temperatūra pasidaro normali ir vaiko savijauta gera. Jei ūminis tonzilitas gydomas per trumpai, liga vaikui gali nuolat kartotis ir išsivystys lėtinė liga, dėl kurios sutrinka tonzilių funkcija. Be to, netinkamai gydant ūminį tonzilitą (ypač pūlingą) vaikas gali susirgti miokarditu (širdies raumens uždegimu), otitu (vidurinės ausies uždegimu), reumatoidiniu artritu, inkstų uždegimu ir kitomis ligomis. Taop pat gali susidaryti abscesas (pūlinys), o tada dažnai prireikia operacijos.

Vaikui duodama gydytojo skirtų vaistų aukštai temperatūrai sumažinti. Ligos pradžioje ant kaklo galima uždėti šiltą sausą kompresą. Vyresniems vaikams gerklės skausmui numalšinti ir uždegimui mažinti tinka čiulpiamosios pastilės arba purškiamieji preparatai.

Paūgėjęs vaikas gali skalauti gerklę šiltu valgomosios druskos tirpalu (pusė arbatinio šaukštelio druskos ištirpinama šilto vandens stiklinėje). Skalavimui tinka ramunėlių ir šalavijų nuovirai.

Susirgęs angina vaikas ūmiu ligos periodu turi gulėti lovoje, o įprastine veikla gali užsiimti tik visiškai pasveikęs. Ligoniukui duokite gerti užtektinai skysčių, nes esant aukštai temperatūrai jų daug netenkama. Tinka šiltos ramunėlių, liepžiedžių arbatos. Ligoniukas maitinamas lengvai virškinamu minkštu maistu, kuris neturi būti nei karštas, nei šaltas. Sergantį vaiką atskirkite nuo kitų šeimos narių ir valgydinkite iš atskirų indų, kuriuos po valgio gerai išplaukite ir 10-15 min. pavirinkite.

Kad angina nesikartotų, vaiką reikia grūdinti, tuomet jis rečiau sirgts peršalimo ligomis, laiku gydykitės sugedusius dantukus, kitas infekcijas, pavyzdžiui, išvešėjusius adenoidus, prienosinių ančių uždegimą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Dažni kvėpavimo takų uždegimai daugumai mažų vaikų tėvų – žiemos kasdienybė. Pagrindinis jų kaltininkas peršalimas – virusų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegimas. Infekcija gali pažeisti visus kvėpavimo takus ir atskiras jų sritis: nosį (sloga), ryklę ( faringitas), gerklas (laringitas), kartais trachėją ir bronchus, ji gali paskatinti ir dažną vaikų ligą – tonzilių uždegimą (anginą). Susirgusį vaiką ima kamuoti nemalonūs pojūčiai gerklėje, skausmas, dėl kurio net sunku nuryti seiles.

Barjeras infekcijai burnoje – kodėl nesuveikia?

Burnos ertmė – pirmasis ir stiprus barjeras bet kurios infekcijos kelyje. Čia gyvena daug mikroorganizmų, kurie draugauja su mumis: suteikiame jiems maisto ir terpę vystytis, o jie neįleidžia vidun ligas sukeliančių bakterijų. Burnos ertmėje ir gerklėje, kuri jungia ją su stemple ir trachėja, iš abiejų liežuvio pusių matomi gumbai – tai tonzilės (gomurio migdolai), nosiaryklės skliauto viršuje yra ryklės tonzilė (adenoidai) ir liežuvio migdolas, taip pat – du migdolai prie dešiniojo ir kairiojo klausomojo vamzdžio, kurie jungia vidurinę ausį su nosiarykle. Visos šios tonzilės sudaro vadinamąjį ryklės žiedą (Waldeyer‘io žiedą), saugantį organizmą nuo infekcijos.

Infekcija dažniausiai pažeidžia gomurio tonziles. Jas sudarantis limfinis audinys turi gilių plyšių, padengtų plokščiuoju epiteliu. Šie plyšiai greitai užsikemša medžiagų apykaitos produktais ir sudaro geras sąlygas uždegimui prasidėti.

Ūminis tonzilitas (angina)

Tai gomurio tonzilių uždegimas, infekcinė viso organizmo liga. Ūminis tonzilitas gali būti pirminis, sukeltas virusų ar bakterijų, rečiau pasitaiko antrinis, kurį sukelia vaikų infekcinės ligos, pavyzdžiui, infekcinė mononukleozė, skarlatina, difterija.

Vaikams iki trijų metų ūminį tonzilitą dažniausiai sukelia virusai (adenovirusas arba pūslelinės virusas), o bakteriniu ūminiu tonzilitu dažniau užsikrečia 5-14 metų amžiaus vaikai. Ūminis tonzilitas gali prasidėti nusilpus vaiko imunitetui (peršalus, geriant daug šaltų gėrimų, valgant daug ledų), tuomet ryklės flora tampa patogeninė. Tonzilitą sukeliančiomis bakterijomis ar virusais galima užsikrėsti nuo kitų žmonių, pavyzdžiui, jiems čiaudint.

Pagrindinis ūminio tonzilito požymis – stiprus ryklės skausmas, pakyla aukšta temperatūra. Vaiką kamuoja silpnumas, kyla raumenų, galvos skausmai. Ryklės skausmas stiprėja ne tik valgant, bet ir ryjant seiles, todėl sumažėja apetitas. Pražiodžius vaiką matomos pūlinukais nusėtos paraudusios tonzilės, parausta ir gomurys, užpakalinė ryklės sienelė. Padidėja kaklo limfmazgiai, o juos paspaudus skauda.

Sergantį ūminiu tonzilitu vaiką turi gydyti specialistas. Bakterinis ūminis tonzilitas gydomas antibiotikais ir būtinai 10 dienų, nors vaikas, atrodytų, pasveiksta daug anksčiau. Visą šį periodą ligoniuką reikia laikyti namuose. Netinkamai gydomas vaikas gali susirgti reumatu ar inkstų uždegimu arba ateityje dažnai sirgs šia liga.

Gerklės skausmui numalšinti didesniam vaikui galima duoti čiulpiamųjų preparatų ryklei dezinfekuoti. Jei vargina aukšta temperatūra ir skausmas, galite sugirdyti temperatūrą ir uždegimą mažinančių vaistų. Ant ligoniuko kaklo dedami šilti sausi kompresai, padeda karšta vonia arba kojų kaitinimas, inhaliacijos su eukalipto aliejumi, gerklės skalavimas druskos tirpalu.

Vaikas turi gerti daug šiltų skysčių, tik netinka sultys, nes jos dirgina gerklytę. Pasiūlykite jam sriubos, sultinio, arbatos, skalaukite burną šiltu pasūdytu vandeniu. Jeigu vaikui sunku gerti, galite pasiūlyti siurbti skystį per kokteilio šiaudelį, o mažesniam ligoniukui – iš buteliuko per čiulptuką. Maitinti vaiką reikia minkštu, lengvai virškinamu maistu. Pirmosiomis ligos dienomis jis turėtų naudotis atskiru rankšluosčiu ir valgyti iš atskirų indų.

Lėtinis tonzilitas

Jeigu ūminis tonzilitas kartojasi kas kelis mėnesius, galima įtarti lėtinę ligą. Jai įtakos turi didelis limfinio audinio išvešėjimas bei silpna imuninė sistema. Tokia lėtinė liga gali sukelti komplikacijų: širdies ydas, artritą, inkstų pažeidimus, lėtinę intoksikaciją (apsinuodijimą mikroorganizmų gaminamais toksinais). Lėtinis tonzilitas dažnai išsivysto netinkamai gydomiems, alergiškiems, permaitintiems vaikams. Sergantis vaikas skundžiasi nuovargiu, netenka apetito, sunkiai prisiverčia susikaupti. Jam nuolat peršti gerklę ir erzina nemalonus skonis burnoje, gali skaudėti sąnarius ir raumenis.

Ligoniukui pasidaro sunku ryti, padidėjusios tonzilės trukdo kvėpuoti, miegodamas vaikas ima knarkti. Lėtiniu tonzilitu sergančiam vaikui formuojasi netinkamas sąkandis, netaisyklingai vystosi veido forma, iš burnos sklinda blogas kvapas. Jam pakyla temperatūra, skauda galvą. Apžiūrėdamas ligoniuką gydytojas pastebi randėtas ir išpurėjusias tonziles, skystus pūlius jų nišose, padidėja kaklo ir pažandės limfmazgiai.

Prireikus tonzilės gali būti šalinamos. Tonzilės svarbios vaiko imuninės sistemos raidai, todėl operacija (tonzilektomija) siūloma tik gerai pasvarsčius ir pasitarus gydytojams – pediatrui ir otorinolaringologui. Paprastai tonzilės šalinamos, kai ši liga nuolat kartojasi ir vaikui sukelia mitybos bei kvėpavimo sutrikimus – apnėją, t.y. kai tonzilės ima trukdyti vaikui kvėpuoti. Lėtiniu tonzilitu sergantį vaiką svarbu grūdinti, gydyti kitus infekcijos židinius, pavyzdžiui, adenoidus, dantų ėduonį.

Tonzilitas – rimta liga, kurią būtina rūpestingai gydyti. Taip pat reikėtų stengtis, kad vaikas sirgtų tonzilitu kuo rečiau. Yra daugybė vaistinių preparatų, gebančių didinti vaiko atsparumą infekcinėms ligoms. Labiausiai tausojantys – augaliniai preparatai.

Augaliniai preparatai – vaiko imunitetui

Besikartojantys viršutinių kvėpavimo takų uždegimai, ypač jei prisideda dar ir dažnai vaiką atakuojantys tonzilių uždegimai, – didelis galvos skausmas tėvams. Be to, jie byloja ir apie nusilpusį mažylio imunitetą. Todėl patariama ne tik tinkamai gydyti jau užklupusią ligą, bet ir imtis priemonių, kad vaikas nustotų dažnai sirgęs infekcinėmis ligomis.

Gydytojai dažnai sergančiam vaikui skiria vaistinį augalinį preparatą, kuris ne tik padeda sumažinti ligos simptomus, bet ir stimuliuoja imunitetą. Tai vadinamieji imunostimuliatoriai, kurie rekomenduojami pasirodžius pirmiesiems peršalimo požymiams. Šie preparatai slopina uždegimą, pasižymi antivirusiniu ir antibakteriniu poveikiais. Jie stiprina imuniteto gynybą ir kovoja su prasidedančia kvėpavimo takų infekcija. Šaltuoju metų periodu augaliniai imunostimuliatoriai naudingi norint išvengti peršalimo ligų, o susirgusiam vaikui jie padeda greičiau pasveikti, palengvina įvairius ligos negalavimus, sutrumpina karščiavimo laiką bei padeda apsaugoti organizmą nuo ligos pasikartojimo.

Parengė Undinė Gilė