MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

UV spinduliai pasiekia ir namuose, ir biure

Apie apsaugą nuo saulės paprastai pagalvojame tada, kai atostogaujame, ruošiamės į paplūdimį: pasitepame kremu, užsidedame kepurę ar skrybėlę. Tačiau saulė mus pasiekia ir biure, einant į darbą, išeinant į lauką iš biuro per pietus. Ar visada pagalvojame apie saulės poveikį namo ar darželio kieme žaidžiančiam vaikui?

Saugoti odą nuo saulės reikia pradėti vaikystėje. Neigiamas UV spindulių poveikis kaupiasi nuo pat mažų dienų ir ilgainiui gali sukelti negrįžtamus odos ląstelių pokyčius. Be to, vaikų oda jautresnė UV spinduliams. Todėl mažyliams iki vienerių metų negalima būti tiesioginėje saulėje.

Labiausiai odą veikia UVB ir UVA spinduliai. Ultravioletiniai B (UVB) spinduliai prasiskverbia iki epidermio ir sukelia nudegimus bei pigmentaciją. Šie spinduliai skatina melanino – odos pigmento, saugančio ląsteles nuo neigiamos ultravioletinės spinduliuotės, gamybą odoje. Todėl oda patamsėja. UVB spinduliai nepasiekia mūsų per stiklą, bet prasiskverbia pro vandenį, todėl nudegti galime net maudydamiesi.  

Ultravioletiniai A spinduliai (UVA) yra patys ilgiausi ir prasiskverbia į giliausius odos sluoksnius, jie gali lemti ankstyvą odos senėjimą. Šie spinduliai gali mus pasiekti pro langus ir debesis ištisus metus. Todėl žalojantį saulės poveikį galite patirti net būdami namuose ar važiuodami automobiliu. Taip pat – biure, jei sėdėsite prie lango, kuris neapsaugotas nuo UV spindulių. Todėl ir patalpoje gali prireikti atvirą odą patepti apsauginiu kremu.

Papildoma apsauga nuo saulės

Be kasdien naudojamo apsauginio kremo būtų gerai dar labiau apsaugoti atvirų kūno vietų odą nuo žalingų – ne tik ją nudeginančių ir sendinančių, bet ir vėžį sukeliančių ultravioletinių spindulių. Yra daugybė papildomų apsauginių priemonių – ne tik skrybėlių ir akinių, bet ir skėčių bei kitų paplūdimio atributų.

Apsisaugoti nuo saulės padės net toks paprastas dalykas kaip vaikščiojimas šešėlyje. Tačiau ne visada galite būti tikri, kad nuolat atsidursite medžių, pastatų ar pavėsinių šešėlyje. Todėl verta pasirūpinti ir kitomis apsaugos nuo saulės priemonėmis. Galime patys susikurti šešėlį, pavyzdžiui, išskleidę skėtį nuo saulės, o lepinimuisi paplūdimyje pasirūpinę šiai vietai skirta palapine.

Pasislėpti nuo saulės galime kuo daugiau kūno prisidengę drabužiais. Tačiau ne kiekvienas drabužio, kepurės ar skėčio audinys gerai apsaugo nuo ultravioletinių spindulių. Pasitelkus aukštųjų technologijų naujoves sukurti audiniai su apsaugos nuo UV spinduliuotės faktoriumi (UPF).

UPF faktorius (Ultraviolet Protection Factor) rodo, kiek ultravioletinių spindulių gali prasiskverbti dėvint drabužį, nešiojant skrybėlę ar saugantis nuo saulės skėčiu. Pavyzdžiui, UPF 50, sulaiko net 98 % ultravioletinių spindulių.

Šešėlio taisyklė UV spinduliavimui įvertinti

Apsaugoti odą kremu būtina ir esant šešėlyje ar užsidengus skėčiu, nes aplinka sustiprina saulės spindulių poveikį, daugiausia jų atspindi paplūdimio smėlis ir vanduo.

Apsauginis kremas tepamas likus 30 min. prieš išėjimą į lauką. Vieną kartą per dieną pasitepti neužtenka – pakartotinai teptis turime kas 2 val. ir dar kartą po kiekvieno maudymosi, jeigu kremas nėra atsparus vandeniui. Po saulės vonių turime nusiprausti ir patepti odą drėkinamuoju kremu. Patariama įsigyti apsauginį kremą su ne mažesne kaip 30 SPF apsauga. Tepti kūną reikia itin kruopščiai. Be to, drabužiai ir smėlis gali nutrinti kremą nuo odos.

Stipriausias UV spinduliavimas mus pasiekia vasaros vidurdienį, todėl tuo metu geriausia vengti tiesioginių saulės spindulių. Įvertinti UV spinduliavimą padės šešėlio taisyklė: didžiausias saulės pavojus yra tada, kai jūsų šešėlis trumpesnis už ūgį.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

Kasdien reikalinga apsauga akims

UV spinduliai labai kenkia ne tik odai, bet ir akims, kurias jie taip pat gali nudeginti. Nesaugodami akių paskatiname ligas, todėl svarbu nešioti saulės akinius. Vaiko akys ypatingai pažeidžiamos, nes jų lęšiukai yra skaidresni ir vyzdžiai platesni.

Tiesioginiai saulės spinduliai išsausina akių gleivinę, gali sukelti akių uždegimus. Būnant saulėje be akinių ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti rageną, lęšiuką ir tinklainę. Ilgai veikiant saulės spinduliams greičiau drumstėja lęšiukas ir gan jaunam žmogui gali išsivystyti katarakta.

Kenksmingi ne tik tiesioginiai saulės spinduliai, bet ir atsispindėję nuo vandens ar smėlio. Akinukų reikia ir esant apniukusiam orui, nes debesys praleidžia iki 90 procentų ultravioletinių spindulių.

Nuo saulės apsaugo tik kokybiški, UV spindulių filtrą turintys akiniai. Pirkite sertifikuotus akinius: nekokybiški lęšiai jokios naudos nesuteiks. Akiniai, apsaugantys nuo ultravioletinių spindulių, pažymėti specialiais ženklais. Šimtaprocentinę apsaugą suteikia ženklu UV 400 pažymėti akiniai.  Tokius akinius, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus, įsigysite optikos salonuose.

Nuo saulės nepaslėps nei debesys, nei vanduo

Saulė – sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis tik tada, kai mėgaujamės ja su saiku. Persideginus oda parausta, skauda, stipriai nusideginus gali pradėti luptis, atsiranda pūslės.

Jei nudegimai kartojasi, oda išsausėja, praranda elastingumą, darosi šiurkštesnė. Saugoti ją nuo tiesioginių saulės spindulių svarbu nuo pat mažens. Ateityje gali pasijusti sunkios nudegimų vaikystėje pasekmės. Ultravioletiniai spinduliai yra mokslo pripažintas kancerogenas. Stipriai nusideginus vos kelis kartus jau padidėja tikimybė susirgti onkologine odos liga – melanoma.

Nudegimai atsiranda nepastebimai – nuo jų nesame apsaugoti net vandenyje: saulės spinduliai pro jį lengvai prasiskverbia. Saulė gali mus pasiekti ir pro debesis. Todėl karštajam sezonui turime būti gerai pasiruošę: apsirūpinę apsauginiu kremu, tinkamais drabužiais, saulės akiniais.

Apsauginiai kremai – ar mokame juos naudoti?

Kaitintis saulėje saugiau tomis valandomis, kai ji mažiau agresyvi, t. y. ryte iki 11 arba po 15–16 val.  Kad išvengtume nudegimų, buvimo saulėje laiką ilginkime laipsniškai: pradedame nuo 5–10 minučių, antrą dieną kaitinamės 15–20 min., o trečią – 20–30 min. Būtina naudoti apsauginius kremus, kurie neleidžia ultravioletiniams spinduliams pažeisti odą. Kremą tepkite prieš 30 minučių iki išėjimo į lauką.

Apsaugos nuo saulės indeksas (SPF) parodo, kiek kartų ilgiau nenusidegindami galime būti saulėje pasitepę kremu. Tiesa, saugus deginimosi laikas dar priklauso ir nuo odos tipo. Pavyzdžiui, be kremo nuo saulės galime nusideginti jau per dešimt minučių, o SPF 50 indeksą turintis kremas gelbėja odą 50 minučių. Po to turime pasitepti dar kartą, pakartotinai būtina naudoti kremą išsimaudžius ir nusišluosčius.  

Dar vienas svarbus dalykas, kad kremo turime užsitepti gana daug: 1 cm² odos jo reikia apie 2 mg, t. y. suaugusiajam – vidutiniškai 35 gramų. Užtepus jo per mažai, silpna ir apsauga.

Daug greičiau saulė nudegina kūdikius ir mažus vaikus, nes jų oda 5 kartus plonesnė ir lengviau pažeidžiama. Be to, vaikų odoje menkai gaminasi melaninas – pigmentas, kuris sugeria ultravioletinius spindulius ir apsaugo nuo jų giliuosius odos sluoksnius. Tinkamai neapsaugojus odelės saulė gali sukelti alergiją: odelę išberia raudonais taškeliais ar dėmelėmis. Vaiką iki trejų metų reikia ypatingai saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Mažiems vaikams reikalingas kremas ar losjonas su ne silpnesne kaip SPF 50 apsauga.

Nuo saulės saugantys drabužiai

Kaip apsauga nuo saulės pasitarnauja ir drabužiai. Šiai funkcijai turi reikšmės jų spalva. Ryškios ir tamsios spalvos praleidžia mažiau ultravioletinių spindulių nei šviesios. Taigi, juodi drabužiai nuo saulės apsaugos geriau negu balti. Juoduose dažuose esančios medžiagos geriau sulaiko ultravioletinius spindulius.

Galime įsigyti drabužius, pasiūtus iš specialių audinių, turinčių apsaugą nuo UV spindulių.  Drabužių apsaugos stiprumas žymimas UPF (angl. Ultraviolet Protection Factor). Geriausiai apsaugo nuo saulės drabužiai, pažymėti UPF 50.

Esame saugesni, kai drabužiai uždengia kuo daugiau odos. Todėl verčiau vilkėti palaidines su ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes ir sukneles. Būtinas vasaros aksesuaras – galvos apdangalas.

Saugus elgesys vandenyje

Ruošiantis vandens pramogoms prie jūros, upės ar ežero, pravartu nuvesti vaiką į baseiną ar vandens parką – pasimokyti plaukti ar sustiprinti plaukimo įgūdžius. Bet kuriame baseine ar vandens parke budi gelbėtojai. Plaukimo pamokas veda treneris, kuris ne tik turi atitinkamą išsilavinimą, bet ir puikiai išmano saugaus elgesio vandenyje taisykles.

Tačiau ne tik vaikai, bet ir tėvai turi pasiruošti maudynėms vandens telkiniuose, kad galėtų užtikrinti vaikų saugumą. Prieš vykdami su vaiku į paplūdimį, prisiminkite paprastas elgesio vandenyje taisykles.

Pirmiausia, svarbu pasirinkti tinkamą maudynių vietą. Saugiausia – gerai prižiūrimame paplūdimyje, kuriame atliekami vandens tyrimai, įrengta reikiama infrastruktūra. Dar geriau, jeigu čia budi gelbėtojai.

Prie vandens telkinio nuolat stebėkite mažus vaikus, net kai jie žaidžia pakrantėje, nė sekundei neišleiskite iš akių besimaudančio vaiko. Negalima palikti prie vandens be priežiūros vaikų iki 14 metų. Nepatikėkite vyresniems vaikams prižiūrėti mažesnius, ypač besimaudančius. Uždrauskite vaikui maudytis esant stipriam bangavimui.

Pavojinga plaukioti ant pripučiamų čiužinių, rąstų, lentų ir kitų plaukiojimui nepritaikytų daiktų. Vaikams verčiau naudoti plaukimo liemenes arba rankoves, o iš pripučiamo rato vaikas gali greitai išslysti. Tačiau net ir su saugumo priemonėmis vaikus reikėtų akylai prižiūrėti, ypač tuose vandens telkiniuose, kur yra srovių. Nepamirškite, kad net pati patikimiausia gelbėjimosi liemenė negali garantuoti vaiko saugumo, jei šalia nėra suaugusiojo.

Geriausia maudytis ryte ir vakare, kai saulė šildo, bet nedegina. Neleiskite vaikui maudytis per ilgai. Vanduo net šilčiausią dieną gerokai šaltas ir galima lengvai peršalti. Pirmąją dieną vaikui užteks ne daugiau kaip 5 minučių, kasdien šį laiką ilginkite, kol pasieksite 20 ar 30 minučių. Išlipusį iš vandens vaiką nušluostykite sausu rankšluosčiu. Sukaitus, suprakaitavus, prieš vėl lipant į vandenį, būtinai reikia atvėsti. Negalima maudytis iš karto po valgio, maudantis kramtyti gumą.

Uždrauskite vaikams pavojingus žaidimus vandenyje: imituoti skendimą, nardinti kitą ar šaukti pagalbos, jei jos nereikia.

Parengė Undinė Gilė